Praėjusią savaitę Suomijos ambasadoje paskelbti ir apdovanoti konkurso „Įmonė, geriausiai besirūpinanti darbuotojų fiziniu aktyvumu 2014“ nugalėtojai.
Didelių įmonių kategorijoje pirmoji vieta buvo suteikta „Arvi“ įmonių grupei, antroji – akcinei bendrovei „Lifosa“, o trečioji – uždarajai akcinei bendrovei „AQ Wiring Systems“. Mažų įmonių kategorijoje nugalėjo UAB „1ClickFactory“ ir UAB „1ClickFactory WebServices“, valstybės biudžetinių įstaigų kategorijoje – Kupiškio socialinės globos namai.
Sportuoja kas ketvirtas darbuotojas
Pasak bendrovės „Lifosa“ administracijos direktoriaus Juozo Baniotos, toks konkursas mūsų šalyje buvo surengtas pirmą kartą. „Džiugu, kad papuolėme tarp rūpestingiausiųjų įmonių. Tačiau mums labiausiai rūpi ne įvertinimai, o darbuotojų savijauta. Mes jau aštuntus metus organizuojame gamyklos darbuotojų spartakiadas, kuriose rengiamos dešimties sporto šakų varžybos. Mūsų spartakiados įtrauka apie ketvirtadalį darbuotojų. Vadinasi gamykloje sportuoja kas ketvirtas dirbantysis. Be spartakiadų, lifosiečiai nuolat žaidžia stalo tenisą, lanko fitneso, dziudo, šiaurinio ėjimo užsiėmimus. Džiaugiamės, kad mūsų norai turi rezultatų ir neliko nepastebėti“, – atsiėmęs apdovanojimą sakė J. Baniota.
Konkursui paraiškas pateikė vienuolika įvairaus dydžio ir skirtingiems sektoriams
atstovaujančių Lietuvos įstaigų bei įmonių. Visos jos buvo apdovanotos ir pagerbtos Sveikatos
apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės pasirašytais diplomais, UAB „Teida“ įsteigtais prizais bei konkurso organizatorių statulėlėmis.
Tarptautinis projektas
Higienos institutas ir VšĮ „Pozityvios sveikatos komanda“ drauge su Suomijos profesinės
sveikatos institutu bei Rygos Sradinš universitetu pusantrų metų vykdė tarptautinį tyrimų
projektą „Sveikatos ugdymo darbo vietoje tyrimas: esama padėtis ir poreikiai“. Jį finansavo Šiaurės
ministrų tarybos „Nordplus Adult“ programa. Tyrimo metu darbuotojai ir įmonių vadovai buvo
klausiami, kaip jiems sekasi darbo vietose įgyvendinti sveikatos stiprinimo programas ir ko trūksta,
kad šios programos būtų įgyvendinamos aktyviau ir kokybiškiau. Beveik pusė įmonių, kurios nevykdo darbuotojų sveikatinimo programų, vadovų atsakė, jog jie mano, kad šios programos yra per brangios, įmonės joms neturi lėšų. Taip pat dažnai teigta, kad „trūksta idėjų, nuorodų, kaip įgyvendinti šias programas“ ar „niekas nebandė inicijuoti sveikatos stiprinimo programų darbo vietose“. Taigi, šis konkursas buvo surengtas siekiant paskatinti ir apdovanoti įmones, kurios jau rūpinasi darbuotojų sveikata ir surinkus darbuotojų fizinio aktyvumo skatinimo programų pavyzdžius pateikti juos kaip idėjas ir padrąsinimą kitoms įmonėms, norinčioms inicijuoti panašias veiklas.
Konkurso dalyviai pildė paraiškas, kuriose aprašė kokios veiklos vykdomos jų įmonėje, kaip ilgai, kiek darbuotojų įsitraukia, kaip vadovai motyvuoja darbuotojus dalyvauti veiklose, į kieno poreikius atsižvelgiama planuojant fizinio aktyvumo veiklas, ar vertinami pokyčiai ir pan.
Paraiška buvo sudaryta remiantis projekto „Sveikatos ugdymo darbo vietoje tyrimas: esama padėtis ir poreikiai“ metu parengtomis rekomendacijomis „10 svarbiausių patarimų, kaip stiprinti sveikatą darbe“
Rekomendacijas galima rasti svetainėje www.hi.lt (skiltyje „Leidiniai -> Metodiniai, informaciniai
leidiniai“). Paraiškas vertino Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės darbo inspekcijos, Higienos instituto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro atstovai.
Skatina veikti
Nugalėtojai apdovanoti Suomijos ambasadoje neatsitiktinai. Suomija yra sveikatos stiprinimo
darbo vietose lyderė Europoje. Fizinio aktyvumo veiklas darbo vietose jie taiko jau ketvirtį amžiaus.
Renginio metu jie lietuviams simboliškai perdavė savo gerąją patirtį ir paskatinimą tęsti pradėtas
iniciatyvas. Pasveikinęs visus konkurso dalyvius, Suomijos ambasadorius Harri Mäki-Reinikka pristatė, kaip ambasados darbuotojai rūpinasi savo sveikata. Vienas iš linksmiausių būdų – kartais šokamas šokis su šluotkočiu. Vėliau kineziterapeutas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas, Vidmantas Zaveckas pateikė motyvuojančius pavyzdžius, kaip pradėti rūpintis darbuotojų fiziniu aktyvumu. „Juk darbe praleidžiama trečdalis gyvenimo, o jo kokybė labai priklauso nuo fizinės bei emocinės asmens sveikatos,“ – teigė kineziterapeutas.