Mažiau nei prieš metus Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrių įkūrę aktyvūs kraštiečiai šiais metais pla­nuoja įvairių kalbos puoselėjimui ir ugdymui, literatūros, kultūros bei istorijos pažinimui ir bendruomenės švietimui skirtų renginių.


Šie planai ir praėjusių metų veikla aptarti sausio 11 d. M. Daukšos viešojoje bibliotekoje surengtame skyriaus susirinkime, po kurio jaukiam rateliui ir liaudies žaidimams visus subūrė Kėdainių kultūros centro folkloro ansamblis „Jorija“ bei vaišės, kurias gamino ir tradiciniais savo šeimos receptais pasidalino draugijos šeimininkės.

Vienija kalbos ir kultūros mylėtojus

LKD Kėdainių M. Daukšos skyrius įkurtas dar visai neseniai – praėjusių metų pavasarį, kuomet Ustronėje, J. Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejuje, susibūrė aktyvūs lituanistai, kultūros, istorijos ir kitų sričių žmonės.

Dalyvaujant Lietuvių kalbos draugijos pirmininkei Genovaitei Kačiuškienei, profesorei Jolantai Zabarskaitei, įkurtas kėdainiečių skyrius, kurio pirmininke išrinkta savivaldybės kalbininkė Rūta Švedienė, jos pavaduotoju – savivaldybės vyr. specialistas, žinomas kraštotyrininkas, lituanistas Rytas Tamašauskas, sekretore – mokytoja ekspertė lituanistė iš Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro Aldona Šliažaitė.

Pasak skyriaus pirmininkės Rūtos Švedienės, draugijos veikla nėra vien tik kalbinė – ji įvairiapusė, aprėpianti kultūros, istorijos pažinimą, tarpusavio bendravimą.

Šiuo metu skyrius vienija beveik trisdešimt lietuvių kalbos, literatūros, istorijos, apskritai lietuvių kultūros mylėtojų. Skyriaus garbės nariu nuo pat jo įkūrimo tapo Ustronės muziejininkas Audrius Daukša, kuris dalyvauja beveik kiekviename renginyje ar išvykoje, praskaidrindamas juos poezijos posmais ir šmaikščiu žodžiu.

Vasara – gausi kelionių

Pateikdama pirmųjų metų veiklos ataskaitą, skyriaus pirmininkė R. Švedienė priminė vykusius renginius, kuriuos organizavo, prisidėjo organizuojant arba kuriuose dalyvavo draugijos nariai.

„Veikla įvairiapusė: ir kultūrinė, ir istorinė. Tiek akademinė, šviečiamoji, tiek skirta tarpusavio narių šiltam bendravimui.“

Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus pirmininkė Rūta Švedienė

Štai daug gražių akimirkų patirta birželio 1 dieną Pernaravoje draugijos narės, pedagogės Loretos Andrulienės organizuotame renginyje, skirtame Jadvygos Teofilės Juškytės-Širšės 150-osioms gimimo metinėms.

Skyrius turi net kelis žmones iš Dotnuvos krašto, tad po kelių savaičių surengta vasariška išvyka į Dotnuvą. R. Tamašauskas aprodė nariams Dotnuvą kaip kraštotyrininkas, R. Švedienė pristatė tai, ką mėgo valgyti dotnuviai senovėje, o Irma Marčienė su bendruomenės pirmininku Andriumi Balandžiu ir dotnuviške Danguole Špokiene aprodė bendruomenės namus, taip pat vaišino visus gira ir bandelėmis. „Žodžiu, buvo peno kūnui, protui, sielai“, – prisimindama šypsojosi R. Švedienė.

Vis dėlto draugijos išvykų tikslas – ne pramogos ar poilsis, o kultūrinis, istorinis, kalbinis pažinimas. Tokia tad buvusi ir rugpjūčio pabaigoje surengta ekskursija į Anykščių rajoną: aplankytas Lajų takas, Puntuko akmuo, pasivaikščiota po Anykščių senamiestį, apžiūrėti Antano Baranausko ženklai – moralės kodeksas, daug minčių ir susimąstymo patirta rašytojos Bronės Buivydaitės, Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių muziejuose, J. Tumo-Vaižganto gimtinėje ir mokykloje… Tokio pobūdžio išvykos planuojamos ir 2020 metais.


Dėmesys vietovardžiams

Nemažai padirbėta ir ugdant visos krašto bendruomenės kalbinį, kultūrinį sąmoningumą ir susidomėjimą gimtojo krašto paveldu. Praėję metai visoje Lietuvoje buvo minimi kaip Vietovardžių metai, tad neatsitiktinai rugsėjo mėnesį Česlovo Milošo kultūros centre surengta konferencija „Česlovo Milošo žemės kultūrinis, istorinis kraštovaizdis ir vietovardžiai“.

Pranešimus skaitė kraštotyrininkas, vietovardžių tyrėjas R. Tamašauskas, VDU mokslo darbuotoja, doc. dr. Nijolė Taluntytė, Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja, dr. Dalia Kiseliūnaitė. Ekskursiją po Isos slėnį vedė muziejininkas ir archeologas, draugijos narys Algirdas Juknevičius. Didelio kraštiečių susidomėjimo ir gausaus jų būrio sulaukusią konferenciją vainikavo protmūšis pranešimų klausimais.

„Kartu su savivaldybe buvo surengti įdomiausių Kėdainių krašto vietovardžių rinkimai. R. Tamašauskas atrinko 15 savo daryba ar reikšme, prasme įdomesnių vietovardžių, aprašė juos ir paskelbė. Balsuodami kraštiečiai išrinko įdomiausią vietovardį – Devynduoniai. Na, o R. Tamašauskas parašė ir savivaldybės svetainėje, rajono bei respublikinėje spaudoje paskelbė straipsnių ciklą, skirtą vietovardžių metams“, – priminė R. Švedienė.

Dar viena didelio kėdainiečių susidomėjimo sulaukusi konferencija, skirta vietovardžiams, organizuota lapkričio mėnesį Daugiakultūriame centre. Čia savo sudarytą knygą „Žemė prašo nepamiršti vardų. Mūsų mirusių kaimų knyga“ pristatė doc. dr. Filomena Kavoliutė, taip pat apie savo veiklą, skirtą Vietovardžių metams, pasakojo mokytojai, koncertavo josvainiečių ansamblis „Auštaras“.

Pranešimą apie šiuolaikinius vietos pavadinimus skaitė „Gimtosios kalbos“ redaktorė Rita Urnėžiūtė. Konferencijoje dalyvavo rajono vadovai, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis. Konferencijos metu R. Tamašauskui įteikta mero Valentino Tamulio padėka, o R. Švedienei – A. Antanaičio padėka už aktyvią veiklą.

Draugijos skyrius taip pat prisideda prie savivaldybės, viešosios bibliotekos organizuojamų renginių. Štai spalio mėnesį, minint Mikalojaus Daukšos „Postilės“ 420 metų sukaktį, viešoji biblioteka ir skyrius surengė tam skirtą konferenciją.

Skyriaus pirmininkė R. Švedienė taip pat dalyvavo nevyriausybinių organizacijų mokymuose ir forume; ji šių metų pradžioje, kaip NVO atstovė, išrinkta į Kėdainių rajono savivaldybės kultūros ir meno tarybą.

Veikla – įvairiapusė

Draugijon susibūrę lietuvių kalbos mylėtojai sutaria, kad skyriaus veikla neturi būti vien tik kalbinė. „Ji įvairiapusė: ir kultūrinė, ir istorinė. Tiek akademinė, šviečiamoji, tiek skirta tarpusavio narių šiltam bendravimui“, − sakė R. Švedienė.

Tad šiais metais planuojama daug įvairios veiklos. Pirmasis renginys jau įvyko – po skyriaus narių susirinkimo R. Švedienė ir draugijos narė, folkloro ansamblio „Jorija“ vadovė Regina Lukminienė pristatė bibliografo Vytauto Steponaičio sudarytos knygos „Lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos“ naująją laidą, papildytą melodijomis, abėcėline žaidimų ir pramogų rodykle.

Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus nariai praėjusį šeštadienį aptarė pirmuosius veiklus metus ir planavo naujus darbus.

R. Švedienė tikisi, kad šis rinkinys bus naudingas tiems, kurie siekia sugrąžinti tradicinius lietuviškus žaidimus į vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų gyvenimą: mokytojams, sportininkų ugdytojams, šeimoms ir bendruomenėms, norinčioms praturtinti savo pramogas žaidybine mūsų protėvių išmone.

Draugijon susibūrę lietuvių kalbos mylėtojai sutaria, kad skyriaus veikla neturi būti vien tik kalbinė.

„Jei šią knygą turėtų mokytojai, būtų nuostabu, nes šie žaidimai ugdo vaikų stiprybę, orientaciją, mąstymą, reikalauja jėgos ir stiprybės“, – sakė R. Lukminienė, ir pati Kėdainių krašte užrašiusi daug liaudies žaidimų, tad mielai juos palyginusi su aprašytais šiame rinkinyje. Etninės kultūros puoselėtoja taip pat džiaugėsi, kad draugijos veikla tokia įvairiapusė, aprėpianti ir etninę kultūrą.

Po knygos pristatymo ansamblis „Jorija“ padainavo mūsų krašto dainų ir pakvietė draugijos narius drauge pažaisti nuotaikingų liaudies žaidimų, išmoktų iš šios knygos. Tad bibliotekoje tą popietę netrūko juoko, žaidimų, skambių dainų ir šokių, geros nuotaikos ir pokalbių prie kavos puodelio bei tradicinių lietuviškų vaišių.


Nuo knygų aptarimo iki paskaitų

Kyla ir naujų idėjų. Viena jų – organizuoti knygų klubą, kuriame būtų aptariamos pasirinktos naujesnės ar didesnio atgarsio sulaukusios perskaitytos knygas. Pirmasis toks bandymas vyks jau vasario 29 d. viešojoje bibliotekoje, kur vyks latvių rašytojos Noros Ikstenos knygų „Motinos pienas“ ir „Gyvenimas yra  gyvenimas yra gyvenimas“ aptarimas su knygų vertėjomis ir literatūrologėmis Laura Laurušaite ir Veronika Adamonyte.

Vasario ir kovo mėnesiais šalyje tradiciškai vyks Lietuvių kalbos dienos, tad prie jų minėjimo prisidės rajono mokyklos, savivaldybė ir, žinoma, Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių M. Daukšos skyrius. Vasarį savivaldybė ir draugija rengs Kėdainių įmonių ir įstaigų gražiausių lietuviškų pavadinimų konkursą, kovo 13 d. kartu su biblioteka kraštiečius pakviesime į žurnalo „Gimtoji kalba“ redaktorės Ritos Urnėžiūtės paskaitą „Metų žodis ir Metų posakis Lietuvoje ir svetur“, o kovo 20 d. savivaldybė ir biblioteka visus besidominčius pakvies sužinoti apie skyrybos naujoves, kurias pristatys doc. dr. Albinas Drukteinis.

Žurnalistai, atstovai viešiesiems ryšiams, nuomonės formuotojai, moksleiviai ir visi, besidomintys lietuvių kalbos kultūra, jau gali planuoti gegužės 6-ąją apsilankymą paskaitose, kurias savivaldybė ir viešoji biblioteka rengia Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Vyks susitikimas su kalbininke ir žurnaliste, Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininke Vaiva Radikaite-Žukiene, paskaita „Kalbos kultūra – profesionalios žurnalistikos ženklas“ ir kalbininke dr. Rita Miliūnaite, paskaita „Kalba interneto bendruomenėje“.

Rugsėjį planuojami gražiausių Kėdainių rajono hidronimų rinkimai bei straipsnių apie juos ciklas, kurį parengs R. Tamašauskas. Spalį – kalbininko Kazio Ulvydo 110-osioms gimimo metinėms skirtas renginys, o lapkritį – draugijos narės Onutės Jačiunskienės pasiūlytas susitikimas su laidos „Žodžio galia“ vedėja Daiva Mažiulyte.

Rimto ir svarbaus Kėdainiams darbo imasi skyriaus pirmininkės pavaduotojas R. Tamašauskas – tai Žemės vardyno anketų, sudarytų 1935−1937 m. ir saugomų Lietuvių kalbos institute, susijusių su Kėdainių kraštu, rengimas. Darbas truks ne vienerius metus.


Prisimins kulinarinį paveldą ir virtuvės terminus, neliks užmirštas M. Daukša

„Kadangi praeitą rugpjūtį apsilankymas Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių sodyboje-muziejuje visiems paliko didelį įspūdį ir kėlė susidomėjimą, šių metų kovo 28 d. kartu su biblioteka rengiame susitikimą su Anželika ir Rimvydu Laužikais ir  Liudvikos Didžiulienės-Žmonos  knygos „Lietuvos gaspadinė, arba pamokinimai, kaip prigulinčiai suvartoti Dievo dovanas“ pristatymą.

Planuojame, kad draugijos narės pamėgins pagaminti patiekalų iš šios knygos ir visi drauge jų paragausime, – mintimis dalinosi R. Švedienė. – Aišku, neapsiesime be kalbinių dalykų: pakalbėsime apie virtuvės terminus rašant „Gaspadinę“ ir dabar, t. y. apie terminų kitimą“.

Taip pat šiais metais, vasarą, planuojamos kelionės į Karaliaučių, aplankant Tolminkiemį ir kitas aktualias vietas, bei Vištyčio regioninį parką, aplankant Ožkabalius (Jono Basanavičiaus gimtinę) ir Paežerių dvarą. Planuose ir spektaklių lankymas, susitikimas su Lietuvių kalbos draugijos Jurbarko skyriaus nariais. „Šiemet sukanka 425 metai, kai buvo išleistas Mikalojaus Daukšos „Katekizmas“, norėtųsi paminėti ir šią sukaktį. Sužinojau, kad šia tema domisi ir daug išmano LKD Jurbarko skyriaus pirmininkė, dr. Aušra Rimkutė-Ganusauskienė, tad pakvietėme ją šiais metais apsilankyti pas mus ir paskaityti paskaitą. Tuo pačiu domėsimės, kaip gyvena, ką veikia, organizuoja jurbarkiečiai draugijos nariai“, – pasakojo R. Švedienė.

Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius atviras kėdainiečiams, tad besidominčius kviečiame užsukti į mūsų puslapį feisbuke, apsilankyti renginiuose.

Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių M. Daukšos
skyriaus narė Irmina Pryvalova

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.