Cukrinių runkelių augintojai triskart metuose renkasi į svarbiausius susitikimus, kad aptartų darbus ir derlių bei pasidalintų patirtimi.
Žiemai baigiantis susitinkama fabrike ir pasidalijus praėjusių metų patirtimi aptariami būsimi planai, vėliau renkamasi pas vieną ūkininkų, kad būtų įvertintas jo pažangus ir novatoriškas ūkininkavimas, o galiausiai susitinkama runkelių kasimo kombainų demonstravime.
Bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris džiaugiasi, kad visi susitikimai domina gamintojų partnerius žemdirbius. „Šįkart susirinkome Kėdainių krašto ūkininko Jono Misevičiaus ūkyje. Jis labai patikimas ir ištikimas mūsų partneris, kasmet užauginantis net didesnį negu vidutinis derlių“, – sakė S. Mozeris.
Pats lauko dienos šeimininkas nuo kolegų nieko neslėpė: „Cukrinius runkelius auginu jau per 15 metų. Dabar jų mano ūkyje maždaug 85 hektarai. Ūkininkauju kartu su broliu ir sūnumis.
Kurį laiką cukrinių runkelių plotus didindavau, tačiau dabar truputį pamažinau. Cukraus rinkoje susiklostė gana sudėtinga situacija – jo perteklius mažina kainas. Tačiau cukrinių tikrai neišsižadėsiu. Kiek nerimas ima, kas bus po 2017-ųjų metų, kai bus paleistos kvotos ir panaikinta minimali kaina. Tačiau baimėmis gyventi negalima. Žemdirbiai visada išgyvendavo, išgyvensime ir ateityje“, – optimistiškai į ateitį žiūri J. Misevičius.
Jonas Misevičius sakė, kad runkeliai, kaip ir kiti pasėliai, kiek kentė lietaus stygių, prasidėjus vasarai, tačiau drėgmės trūkumą patyręs ūkininkas kompensavo tręšimais: „Kai trūksta drėgmės, augalą reikia maitinti per lapus.“
Šiaip vilainietis cukrinius pasėjo gana anksti, dar kovo 30-ąją, ir mano, kad tokiu žingsniu tikrai išlošė. „Runkeliai auga neblogai. Kiek pasinervinau dėl pavasarinių šalnų ir lietaus, tačiau augalai nesuvargo. Apskritai bet kuriems pasėliams nėra gerai dideli temperatūrų svyravimai, o šįmet jų – kaip niekada gausu. Labai vargina šaltos naktys. Tačiau džiugu, kad kol kas runkeliai problemų nekelia – pamažu auga, o ir ligos nepuola“, – sakė lauko dienos šeimininkas.
Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Kastytis Patiejūnas sakė, kad jų organizacijos narius į priekį veda pažangus ūkininkavimas: „Prieš dešimt metų dabartiniai derliai bet kuriam žemdirbiui būtų atrodę tikra fantastika. Tačiau gyvenimas nestovi vietoje: pasitelkiame naujas technologijas, išbandome naujas veisles ir turime rekordinius derlius. Cukraus reforma savotiškai atrūšiavo augintojus. Runkelius auginti liko tie, kas tikrai nori pažangos ir nebijo naujovių. Lietuvos ūkininkai yra imlūs, tad labai neblogai susidoroja su visais iššūkiais.“
Žemės ūkio kooperatyvo „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Algis Šleževičius sakė, kad šįmet runkeliai vizualiai kiek atsilieka nuo pernykščių: „Vaizdas kiek kuklesnis, tačiau dar turime laiko. Dygimas buvo geras, bet augimą pristabdė sausra. Manau, kad tie, kas augalus pamaitino boru, neturėtų skųstis. Paprastai sakome, kad tada, kai lyja, žemdirbiams agronomo nereikia, į jį kreipiamės, kai prasideda sausros. Ši vasara ne išimtis. Patarimų klausiame ir, juos įvykdę, turėtume turėti gerą rezultatą.“
Apžiūrėję Jono Misevičiaus laukus, cukrinių runkelių augintojai turėjo galimybę iš patyrusių kompanijos „Nordzuker“ atstovų išgirsti patarimų, kaip planuotis darbus, kaip atsilaikyti prieš gamtos kaprizus bei kaip suvaldyti lapines runkelių ligas.