Šiandien, Tarptautinę raštingumo dieną, rugsėjo 8 d., 15 val. – Kėdainių r. sav. Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriuje vyks paskaita-seminaras„Teksto skyryba: taisyklių naujovės ir bendrieji skyrybos trūkumai“, kurią ves dr. Albinas Drukteinis, Klaipėdos universiteto Filologijos katedros profesorius.

Į šią paskaitą kviečiami mokytojai, vyresnių klasių mokiniai, įstaigų darbuotojai – visi, kam rūpi taisyklingai sakinyje dėlioti kablelius, dvitaškius ir brūkšnius, taigi ir logiškai, aiškiai, tiksliai reikšti savo mintis raštu!

Susitikimo su prof. A. Drukteiniu metu bus pristatyta ir nauja jo parengta knyga. Šiais metais Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido knygą „Lietuvių kalbos skyryba. Taisyklės, komentarai, patarimai“. Šis leidinys ir 2019 m. lapkričio 7 d. Kalbos komisijos nutarimas „Dėl lietuvių kalbos skyrybos taisyklių“ sudaro vientisą dabartinių skyrybos taisyklių rinkinį. Glaustos nutarimo taisyklės leidinyje papildytos įvairesniais raiškos variantais, pateikiama kelių skyrybos taisyklių derinimo atvejų.

Renginį organizuoja Kėdainių rajono savivaldybė, remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Pora klausimų užduodame gerb. lektoriui ir knygos autoriui A. Drukteiniui.

Skyrybos taisyklės ir skyrybos klaidos: koks dabar santykis tarp jų ryškėja, ‒ regis, raudona linija blanksta? Kodėl taisyklės visgi reikalingos? Galbūt paminėtumėte keletą pavyzdžių, kur taisyklingai sudėlioti skyrybos ženklai ypač svarbūs?

Dalis skyrybos ženklų parodo tik sakinio sandarą, tarkim, šalutinių sakinių, sudėtinių sujungiamųjų ar bejungtukių sakinių skyryba. Teksto autoriaus interpretacijos čia nelabai gali pasireikšti, todėl taisyklės griežtos. Tarkim, įterpinių skyryba griežta dėl to, kad neretai tie patys neskiriami žodžiai gali eiti įprastomis sakinio dalimis, tad, nesant griežtų taisyklių, sunku būtų suprasti tekstą. Bet yra daug atvejų, kur teksto autorius skyrimu ar neskyrimu gali parodyti minties niuansus, kai kada gana svarbius bendrai teksto prasmei. Neleisdami pasirinkti, suvaržytume minties raiškos galimybes. Tais atvejais griežtos taisyklės neatitiktų teksto autoriaus, plačiau – kalbos vartotojų poreikių, taigi nebūtų funkcionalios. Kita vertus, net ir pasirinkimas nėra visiškai laisvas – jį reguliuoja jau ne taisyklės, o teksto prasmė, autoriaus norai perteikti tos prasmės niuansus. Sakykime, pasirenkamoji dalyvinių, pusdalyvinių ir padalyvinių aplinkybių skyrimo taisyklė negalės bet kaip būti taikoma sakinyje Šunį įleidęs į kambarį katę uždaryk balkone: nuo skyrybos ženklų priklausys, kas bus uždaromas balkone, o kas liks kambaryje, plg.: Šunį įleidęs į kambarį, katę uždaryk balkone; Šunį, įleidęs į kambarį katę, uždaryk balkone, o be skyrybos ženklų sakinys bus dviprasmis ir tekste neaiškus. Siekiant kuo didesnio taisyklių funkcionalumo, tai yra tikimo tekstui ir autoriui, iš tiesų pasirenkamųjų taisyklių daugėja, tad ir klaidų turėtų mažėti, bet teksto autoriui atsakomybės renkantis skyrybą vis daugiau.

Kodėl lietuvių kalbos skyrybą reikėjo tvarkyti ir kaip įvertintumėte rezultatą?

Pastaruosius keletą metų buvo peržiūrimos taisyklės, analizuojami retesni ar sintaksiškai nepakankamai pagrįsti atvejai, nustatinėjama, kokia skyrybos vartosena ankstesnėse taisyklėse apskritai nebuvo reguliuojama. Tam buvo skirta dalis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) finansuoto projekto „Rašybos ir skyrybos tyrimas ir leidinio „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ rengimas“ pagal Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos programą. Baigus projekto darbus, nuspręsta rengti atskirus skyrybai ir rašybai skirtus leidinius. Praėjusių metų pabaigoje 2019 m. lapkričio 7 d. VLKK nutarimu Nr. N-8 (178) „Dėl Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių“ buvo patvirtintos pagrindinės skyrybos taisyklės. O leidinyje daug dėmesio skiriama taisyklių variantams, jų taikymo paaiškinimams, keblesnių atvejų komentarams. Taisyklės šiek tiek pasislinko teksto autoriaus naudai – padaugėjo pasirinkimo atvejų, suteikiančių daugiau laisvės autoriui. O komentarai padės ta laisve geriau pasinaudoti.

Kokią mėgstate skaityti grožinę literatūrą? Ar Jus vargina profesinė liga – nuolatinis skyrybos klaidų ieškojimas? O gal atvirkščiai, ‒ gėritės mėgstamų autorių minties vingrybėmis, kurias vienaip ar kitaip visgi turbūt žaboja sintaksė, sakinio skyryba?

Grožinės literatūros skaitymas mokslininkui yra savotiška prabanga – vis trūksta laiko profesinei literatūrai skaityti. Gerai, kad tiriami ir aprašomi kalbos vienetai yra susiję su tekstu, tad, renkant ir teksto pavyzdžius, nejučia užsimiršęs imi skaityti ir paaukoji kelias valandas. Šiaip sintaksė ar skyryba neapriboja autoriaus raiškos galimybių, kliūtis dažniausiai yra sintaksės ir skyrybos galimybių nežinojimas, per mažas išmanymas. Kalba per ilgą gyvavimo laiką yra susikūrusi daugmaž visus kalbėtojui reikiamus raiškos būdus, tik bėda, kad vis mažiau pažįstame tą įvairovę. Tik daug skaitydami galime ją pažinti, o gerai išmanydami skyrybą, galima ir tekstą kurti subtiliai. Lengvas ir imlus prasmės tekstas nėra toks jau dažnas ir negali neatkreipti dėmesio į raišką tokį skaitydamas. Na, o skyrybos ženklus būtinai reikia sekti – už jų gali slypėti gana svarbūs prasmės dalykai. Kartu ir nesėkmingas ženklas, juolab neparašytas ar parašytas be priežasties, užkliūva už akių.

Ką patartumėte žmogui, kuriam nesiseka taisyklingai dėlioti skyrybos ženklų, kuris neturi „sintaksinio mąstymo“?

Jei „sintaksinį mąstymą“ suprasime kaip sakinio sandaros išmanymą, tai nieko kito nelieka, kaip palinkėti dar šiek tiek pasimokyti. Iš tiesų, suprantant sakinio sandarą, lengviau skaityti ir suprasti tekstą, jį parašyti, sudėlioti skyrybos ženklus taip, kad ir kiti tiksliai suprastų norimą pasakyti mintį. Sklandi, aiški kalba ar parašytas tekstas nėra lengvai pasiekiamas, tai reikalauja nuolatinių pastangų ir gludinimo.

„Kėdainių mugės“, Kėdainių rajono savivaldybės inf.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.