Ne tik asfaltuoti keliai, išklotos trinkelės ar preciziškai nušienauta žolė kuria miesto vertę, o jaunos šeimos gyvenimą ne didmiestyje, o regio­nuose renkasi ne tik dėl patogios infrastruktūros. Lygiai tiek pat svarbus mieste ir rajone vykstantis kultūrinis gyvenimas. Tuo įsitikinęs naujasis Kėdainių kultūros cent­ro režisierius Valentinas Abarius.

Kėdainių kultūros centre – pokyčiai. Neseniai darbą čia pradėjo režisierius V. Abarius. Akademijoje užaugęs V. Abarius baigė Atžalyno gimnaziją, vėliau – Vilniaus socialinių mokslų kolegijoje kūrybos ir pramogų industrijų studijas.

„Kėdainiai yra mano mylimas miestas, todėl prisidėti prie šio krašto kultūros visų pirma yra didelis džiaugsmas. Be to, susiklostė palankios aplinkybės keisti gyvenamąją vietą. Kartu su būsimąja žmona apie tai galvojome jau kurį laiką, o šis pasiūlymas tapo paskatinimu greičiau prisiruošti ir pasiryžti Vilniaus kamščius iškeisti į mažesnio miesto ramybę֧“, – „Kėdainių mugei“ sakė V. Abarius.

Pokalbis su V. Abariumi – apie kultūrą, jo paties lūkesčius ir kūrybą. 

„Apie ką yra mūsų miestas? Norėčiau, kad kiekvienas kėdainietis apie tai pagalvotų“, – sako V. Abarius.

Ką Jums pačiam reiškia darbas Kėdainiuose: kodėl sutikote užimti šias pareigas, kokie jūsų lūkesčiai, norai, kokius darbus norėtumėte nuveikti?

– Kalbant apie mano lūkesčius, labai noriu efektyviai bendradarbiauti su kėdainiečiais, taip pat bendradarbiauti su kultūros įstaigomis, verslu, bendruomenėmis, organizacijomis, jaunimu ir visais kitais. Jie, tikiu, turi ką pasiūlyti arba tikrai turi laiko dalyvauti kultūros centro organizuojamuose renginiuose, o gal gali vienaip ar kitaip padėti kultūros centrui. Kėdainiai – mūsų visų miestas. Aš tikiu, kad idėjos, kilusios iš bendrystės, yra efektyviausios. Būtent todėl kol kas mano svarbiausias darbas ir yra sukurti tvirtą ryšį su miestu ir jo gyventojais.

Paradoksalu, kad pandemija davė daug laiko kūrybai, o karas priminė, kad viskas, ką esi sukūręs, gali išnykti akimirksniu.

Man taip pat labai svarbu, kad miestas ilgainiui atrastų savo kultūrinę viziją. Apie ką yra mūsų miestas? Norėčiau, kad kiekvienas kėdainietis apie tai pagalvotų.

Jūsų darbas – renginių režisavimas, tad kokių renginių, Jūsų nuomone, trūksta Kėdainiuose? Koks būtų Jūsų „svajonių renginys“?

– Taip, mano darbas yra renginių režisavimas ir organizavimas. Nenorėčiau pradėti nuo klausimo, kokių renginių Kėdainiuose trūksta. Pradžioje galvoju, ar gyventojai apskritai žino, kokie renginiai kultūros centre vyks, pavyzdžiui, birželio mėnesį? Ar juos pasiekia ta informacija? Ar jie žino, kur informacijos ieškoti?

Naujasis kultūros centro režisierius norėtų atrasti ryšį su įvairiomis Kėdainių organizacijomis bei kėdainiečiais.

Iki birželio 23 dienos vyks ar jau vyko įvairūs kultūros centro organizuojami renginiai tiek pačiame kultūros centre, tiek rotušėje, prie minareto, Vilainių ir Gegučių parkuose, geležinkelio stotyje, Senosios Rinkos aikštėje, prie Sirutiškio dvaro, miesto parke. Kai kurie renginiai skirti vaikams, kai kurie tinka ir jaunimui, ir senjorams. Tad būčiau neteisus sakydamas populiarią frazę: „Trūksta renginių jaunimui“.

Žinoma, visada yra kur tobulėti. Kalbant apie jaunimą, nors man tik 23 metai, suprasti, kas šiandien patinka jaunimui, yra labai sunku. Kas vakar buvo įdomu, šiandien gali tapti sena ir neįdomu. Todėl ir siekiu sukurti ryšį su įvairiomis gyventojų grupėmis, tarp jų – ir su jaunimu. Savo kabinetą kultūros centre planuoju įrengti taip, kad jaunimui būtų smagu mane aplankyti ir papasakoti, kuo jie gyvena. O kalbėtis galėtume žaidžiant NBA ar FIFA per „Xbox“ konsolę. Žinoma, tai nebūtina sąlyga, bet kodėl gi ne?

Mano „svajonių“ renginys turbūt būtų didelis kultūros festivalis, kuris taptų mūsų miesto veidu, nelaužoma tradicija. Festivalis, kurio bendraautoriais taptų visos Kėdainių mieste veikiančios kultūros ir ne tik kultūros įstaigos, mokyklos, muzikantai, dailininkai, aktoriai, šokėjai, maži ir dideli verslai, maisto gamintojai, mamos ir tėvai, vaikai.

Mano „svajonių“ renginys turbūt būtų didelis kultūros festivalis, kuris taptų mūsų miesto veidu, nelaužoma tradicija.

Gal tada, kai mes išgryninsime Kėdainių kultūrinę viziją, kai atsakysime į klausimus, apie ką mes esame, kas mums svarbiausia – gal tada pavyks sukurti tokį bendruomenišką įvykį, į kurį kiekvienas kėdainietis kvies svečius iš kitų miestų ir su pasididžiavimu pristatinės mieste šurmuliuojančią kultūrą.

Darbas biudžetinėje įstaigoje turi tam tikrų ypatumų. Tarkime, viešieji pirkimai, kartais – ir ribotas biudžetas. Ar Jūsų nebaugina darbas ne privačioje, o biudžetinėje įstaigoje?

– Kiekvienas darbas su savais iššūkiais. Šiuo atveju yra kaip yra, o kol aš ne buhalteris, o režisierius, man viskas gerai. Galėčiau skųstis dėl riboto biudžeto renginiams, bet kiek galima tuo skųstis? 

„Esu turinio žmogus“, – sako V. Abarius.

Kuo ypatingi Jums Kėdainiai? Kur šio miesto žavesys, o kur, galbūt, liūdesys?

– Kėdainiai yra puikus miestas. Čia aš mokiausi, mokyklos metais čia dariau gerų ir negerų dalykų, Gegučių parke susitikinėdavau su savo būsimąja žmona, koncertuodavau įvairiose miesto scenose. Iš dalies Kėdainiuose aš užaugau, todėl būdamas čia tikrai jaučiu nostalgišką žavesį.

Žmonės sako, kad reikia žiūrėti į žmogaus vidų. Kalbant apie miestus, mano nuomonė tokia pati. Dėl manęs, kaip dėl Kėdainių miesto gyventojo, galite neasfaltuoti visų įmanomų kelių, aikščių negrįsti trinkelėmis, galite kai kur nenupjauti žolės arba nepasodinti gėlių. Bet jeigu Kėdainiuose bus šokančių, dainuojančių, grojančių, vaidinančių, piešiančių ir kitaip kultūrą palaikančių bei ją mylinčių žmonių – miestui viskas bus gerai.

Pasikalbėkime apie kultūrą ir miestą. Kokia kultūros reikšmė yra kiekvienam žmogui ir kaip kultūra keičia žmones, kaip ji keičia miestą?

– Labai plati tema… Vertė, kurią kultūra kuria miestui ir žmogui, yra didžiulė. Kėdainių atveju norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ne tik darbo vietos ir geri atlyginimai, ne tik maži atstumai iki darželių ar mokyklų traukia jaunus žmones gyventi regione. Jaunam žmogui ir jaunai šeimai tikrai labai svarbus kultūrinis vyksmas mieste.

Jūsų gyvenime svarbi muzika. Esate bardas, koncertuojate. Kodėl susidomėjote dainuojamąja poezija? Kodėl muzikoje Jums svarbus tekstas?

– Esu turinio žmogus, todėl dainos tekstas mano kūryboje turi didelę reikšmę. Bardiškas skambesys jau tik iš dalies atsispindi mano muzikoje, nes per laiką atradau ir kitų skambesių, kurie dabar žavi labiau. Bet dainuojamosios poezijos bruožai vienaip ar kitaip mano kūryboje reiškiasi. Galbūt dėl to, kad poezija susidomėjau dar būdamas mokykloje ir manyje ji „įaugo“. Sunku pasakyti, kodėl taip yra. Eilėraščius rašo mano mama, tad gal tai – kraujyje? Nežinau.  

Esate ne tik atlikėjas, tačiau ir kūrėjas – kuriate dainas. Kokia Jūsų muzikinė veikla?

– Šiuo metu esu įkūręs grupę „Šviesiai Tamsūs“, jos nariai taip pat Kėdainių, Krakių, Akademijos gyventojai. Sekasi mums neblogai, neseniai viename garsiausių jaunų grupių konkurse „Garažas“, kuris vyko „Tamsta“ klube Vilniuje, laimėjome antrąją vietą. Mums tai – labai didelis pasiekimas. Po truputi įrašinėjame dainas, šią vasarą turime kelis nemažus ir mums labai svarbius koncertus, deja, ne Kėdainių mieste. Bet nuolat galvoju apie tai, kad būtinai pagrosime Kėdainiuose. Labai noriu tą padaryti ypatinga ir netikėta forma.

Ką Jums apskritai gyvenime reiškia ir kuo svarbi kūryba? Kaip ji atliepia į tai, kas vyksta aplink mus – buvo pandemija, dabar sekame žinias iš Ukrainos. Ar kasdienybės detalės yra kūrybos dedamoji?

– Pasaulyje, o ir kasdienoje, vykstantys įvykiai, be abejonės, daro įtaką mano kūrybai. Aš, kaip kūrėjas, esu jautrus žmogus, kuris išgyvena, reaguoja ir jaučia aplinką. Kartais tai gerai, kartais norėtųsi į viską pažiūrėti paprasčiau. Kaip bebūtų, kūryba kartu su visomis jos formomis tiek kuriant muziką, tiek rašant renginio scenarijų, yra mano saviraiška.

Užsiminėte apie pandemiją ir karą. Paradoksalu, kad pandemija davė daug laiko kūrybai, o karas priminė, kad viskas, ką esi sukūręs, gali išnykti akimirksniu. Laisvė kurti, galimybė skleisti tai, kas užgimsta mano mintyse, man yra vertybė.

Asmeninio archyvo nuotraukos

Titulinė nuotrauka: „Esu turinio žmogus, todėl dainos tekstas mano kūryboje turi didelę reikšmę.“ (V. Abarius).