Ketvirtis amžiaus. Trys klebonai, viena vedėja ir būrys draugų

Sausio mėnesį Krakių Švč. Mergelės Marijos senelių globos savarankiško gyvenimo namai švenčia gražią sukaktį – 25 gyvavimo metus. Į gimtadienį pasveikinti įstaigos darbuotojų ir gyventojų, nešini dovanomis, susirinko ištikimi draugai. Skambėjo sveikinimai, išdalintos dovanos, o senoliai net smagiai sutrenkė valsą ir užtraukė dainą.

Pradžia buvo sunkesnė

Tiek, kiek metų gyvuoja Krakių Švč. Mergelės Marijos senelių globos savarankiško gyvenimo namai, čia kasdien darbuojasi jų vedėja Aldona Tamošaitienė. Moteris su jauduliu atsimena pradžią, rodos, tiek metų čia ir nedirbusi.

„Man šis darbas – kaip namai. Net nepajutau, kad tiek metų ėjo praėjo… Nesitiki, kad taip ilgai čia esu. Pradžia buvo sunkesnė. Gyveno penki šeši seneliai, viską rankomis plovėme, vaistai nebuvo skiriami laiku. O dabar mes pas medikus juos vežiojame, drabužius ir patalynę į skalbyklą gabename. Gydytojai specialistai patys pas mus atvažiuoja, vaistus paskiria. Viskas tobulėja, viskas lengviau, nors senelių keliskart daugiau“, – pasakojo A. Tamošaitienė.

Krakių Švč. Mergelės Marijos senelių globos savarankiško gyvenimo namai įkurti 1995 metais. Šiuo metu čia gyvena dvidešimt gyventojų, dirba keturi darbuotojai.

Šiuo metu čia gyvena dvidešimt senolių, kurių dalis nevaikštančių. Laisva tik viena vieta.

Prieš ketvirtį amžiaus įkurtuose namuose dirbo tik du žmonės, o dabar – keturi.

Žmonės patys ieško

Bėgant metams šių namų gyvenimo sąlygos keitėsi tik į gera. Atnaujintos buvusio vaikų darželio patalpos, kur įsikūrę senelių globos namai, nupirkti baldai.

Kai senolis iškeliauja Anapilin, iškart suremontuojamas jo kambarys, kad naujas gyventojas patektų į švarią, jaukią patalpą.

„Mes gyventojų neieškome, jie mus patys susiranda. Gaila, bet ne visus galime priimti, neturime sąlygų globoti nevaikštančius, turinčius sunkias negalias žmones. Pas mus ateina tokie, kurie patys apsitarnauja. Bet jeigu mūsų gyventojas atgula ant patalo, mes jį besąlygiškai slaugome iki galo. Neatsisakome tokių. Gaila, bet pasitaiko atvejų, kai mūsiškį tenka paguldyti į Slaugos skyrių“, – kalbėjo A Tamošaitienė.

Išskirtiniai atvejai

Pasak jos, tik išskirtiniais atvejais, kai medikai konstatuoja, jog senoliui besąlygiškai reikalinga medicininė priežiūra, tolesnei slaugai ir gydymui jis išvežamas į ligoninę, kur ir užbaigia savo dienas.

„Suskaičiavau, kad per mano darbo metus Anapilin iškeliavo 56 gyventojai. Metų vidurkis – 2,3. Kaip globos namams, tai tikrai nėra daug. Pas mus mažas mirtingumas yra todėl, kad mes juos labai prižiūrime, laiku paduodame vaistus, pasirūpiname medikų priežiūra“, – sakė įstaigos vedėja.

Gyvena tikri šviesuliai

Pastaraisiais metais į Krakių senelių globos savarankiško gyvenimo namus atvažiuoja gyventi nemažai silpnesnės sveikatos, vyresnių nei 90 metų žmonių.

„Nepaisant to, turime tikrų šviesulių. Tai – buvusi mokytoja, 94 metų Lionytė. Ji dar ir dabar sprendžia kryžiažodžius. Neseniai iš Šėtos pas mus atvažiavo 95 metus einanti, šviesaus proto moteris. Labai smagu su jomis bendrauti“, – džiaugėsi A. Tamošaitienė.

Pasikeitė trys kunigai

Po šių namų stogu kai kurie senoliai gyvena 12–13 metų. Viena moteris senbuvė čia leidžia 21 metus. Kovo 21 dieną sukaks 21-eri, kai ją globoja įstaigos darbuotojai. Jauniausiai namų gyventojai – 57 metai. Ją, užklupus ligoms ir gyvenimo negandoms, kai šeima išvarė iš namų, atvežė tuometinis Krakių klebonas Žydrūnas Paulauskas. Ši moteris čia įsikūrusi jau 13 metų.

„Per 25 metus pasikeitė trys kunigai klebonai – Romualdas Ramašauskas, Žydrūnas Paulauskas ir Emilis Jotkus“, – vardijo namų vedėja.

Nesiskundžia gyvenimu

A.Tamošaitienė nesiskundžia, kad įstaigai sunku išgyventi. Kruoščiai planuojami pirkimai ir paslaugos, o kiek lieka pinigų, jie skiriami atsinaujinimui. Šiuo metu ketinama įsigyti naujus virtuvės baldus.

„Vasarą taupome, žiemą išleidžiame“, – šypsosi moteris.

Pasak jos, svarbiausia, kad pakankamai lėšų būtų skirta maistui, vaistams, o kiek nuo to lieka, išleidžiama kitoms reikmėms.

„Pasitaisė“ ir neberūko

„Maisto kiekiu ir kokybe žmonės nesiskundžia, sako, kad užtenka ir dar per daug būna. Smagu, kad jie pas mus „pasitaiso“. Štai apsigyveno du žmonės iš nakvynės namų. Per metus jie kaip reikiant „pasitaisė“ ir, džiugiausia, abu metė rūkyti“, – pasakojo A. Tamošaitienė.

Įstaigos vedėja neslepia, kad turėjo problemų su rūkaliais, kurie kėlė pavojų, nes cigaretes vis iškaišiodavo patalpose.

„Su jais užteko pasikalbėti. Vienas jų surinko keturis pakelius cigarečių ir pats išmetė į konteinerį. Nuo tos dienos neberūko. Žinoma, pas mus alkoholio vartoti taip pat negalima“, – sakė A. Tamošaitienė.

Ypatingi žmonės

Krakių senelių globos namų vedėja ypač dėkinga buvusiam Krakių seniūnui Jonui Dalbokui, kuriam pirmajam ji ir skambina, jeigu ištinka bėda ar kyla rūpesčių.

„Jis niekada neatsisako padėti. Net pats senelius, kai reikia, nuveža pas gydytojus į Kauną. Daug padeda ir seniūnijos socialinė darbuotoja Vilma Berulienė. Talkina ir dabartinis seniūnas Ernestas Barčas. Seniūnijos darbuotojams galime skambinti dieną naktį ir visada sulauksime pagalbos. Esame jiems labai dėkingi“, – pabrėžė A. Tamošaitienė.

Geradariai rėmėjai

Įstaigos vedėja dėkinga ir kitiems draugams, rėmėjams, kurie palaiko, padeda ir dovanoja. Štai ūkininkai Žebrauskai padovanojo daugiau kaip toną bulvių. Tokio kiekio užtenka visiems metams.

Daržoves suaukoja seniūnijos žmonės, o pusę kiaulės kas mėnesį dovanoja viena moteris. Ji nuperka skerdieną ir atveža į globos namus.

„Mūsų klebonas už juos visus pasimeldžia. Esame dėkingi visiems mūsų rėmėjams ir draugams. Tad dabar labiausiai mums reikia sveikatos ir šiltų tarpusavio santykių“, – sakė A. Tamošaitienė.

Atiduoda visą širdį

Bendrovės „Daumantai LT“ direktorius, buvęs rajono meras, Saulius Grinkevičius tęsia svarbią tradiciją kaskart per šventes metų sandūroje ir kitomis progomis su dovanomis apsilankyti šiuose namuose.

Tad ši gimtadienio šventė – ne išimtis. Šįkart jis atvežė saldumynų ir piniginę dovaną.

„Draugaujame beveik visą tą laiką. 25 metai žmogui galbūt ir nėra ilgas laiko tarpsnis, bet nevalstybinei socialinei įstaigai – tai daug. Ketvirtis amžiaus parodo, jog kolektyvas moka dirbti, rūpintis čia gyvenančiais senjorais. Džiugu, kad yra žmonės, atiduodantys visą širdį šiam darbui. Kai kalbuosi su seneliais, jie visada giria kolektyvą ir sako, kad žmonės dirba nuoširdžiai, „nevaldiškai“. Čia gyvenantiesiems tai – labai svarbu. Dėkoju A. Tamošaitienei ir visiems darbuotojams bei Krakių klebonui E. Jotkui, dirbantiems šį sunkų darbą. Žinoma, padėka ir šių namų įkūrėjui – kunigui R. Ramašauskui. Linkiu ilgai gyvuoti“, – kalbėjo S. Grinkevičius.

Padėti tapo įpročiu

Buvęs ilgametis Krakių seniūnas J. Dalbokas įsitikinęs, kad tokia įstaiga labai reikalinga.

„Manau, kad vienas iš geriausių variantų senatvėje, kai jau nebegali pasirūpinti savim, apsigyventi tokiuose namuose. Nors ir nebedirbu seniūnu, bet, matyt, man jau tapo įpročiu nuolat čia lankytis. Iki šiol daug bendraujame su klebonu, tad, jeigu ko prireikia, visada padedu“, – sakė J. Dalbokas.

Vadovauja dešimtmetį

Krakių Šv. apaštalo ir evangelisto Mato bažnyčios klebono, šių senelių namų vadovo E. Jotkaus teigimu, kai įpranti dirbti, tada viskas tampa nebesunku. Šiems namams dvasininkas vadovauja jau dešimtmetį.

„Kol išmoksti viską daryti, būna naujiena, o po to jau lengva. Svarbiausia viską atlikti nuoširdžiai. Didžiausia mūsų darbo prasmė, kad mes dirbame „nevaldiškai“, išsilaikome iš senolių pensijų ir geradarių paramos. Mes nesame prašytojai. Kai žmonės mato mūsų gerus darbus, patys geranoriškai ateina su parama ir pagalba“, – teigė klebonas.