„Iš tiesų aš sveikinu ryžtingą žingsnį. Aš laukiau, kada bus pasakyta, kad jungtinių 5–8 ar 5–10 klasių (aš, žinoma, norėjau, kad ir 1–4 klasių) nebūtų. Tikrai apie tai kalbu turbūt dešimt metų“, – praėjusią savaitę susitikime su švietimo, mokslo ir sporto viceministru Ramūnu Skaudžiumi ir švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktoriumi Aidu Aldakausku pasidžiaugė Kėdainių rajono tarybos švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė. Tačiau rajono mokyklų vadovai, susipažinę su Vyriausybės palaiminta mokyklų tinklo pertvarka, nedžiūgauja ketinimu naikinti jungtines klases, o mažas mokyklas paversti didesniųjų padaliniais. Įžvelgiama reali grėsmė keturioms Kėdainių rajono gimnazijoms – jų gali nebelikti.

Nuo 2024-ųjų gimnazijos privalės išlaikyti ne mažiau kaip dvi baigiamąsias klases, kuriose turės mokytis bent 21 gimnazistas (dabar minimalus skaičius – 12). Nuo 2026 metų trečiose gimnazijų klasėse jau turės mokytis ne mažiau kaip 31 mokinys.

Viceministras užsiminė ir apie paskatinimą. Esą, jei mokyklų tinklas labai stipriai nepasikeis, Kėdainiams teksią apie 40 tūkst. eurų, o jei „susitvarkys tinklą“ – neliks per mažų klasių – gali tikėtis dar apie 140 tūkstančių eurų, kuriuos savivaldybė galėtų panaudoti pagal poreikį.

A. Magyla: reikalavimas sužlugdys kaimo gimnazijas

Krakių gimnazijos direktorius Alanas Magyla išreiškė nuomonę, kad tokia reforma nepasieks deklaruojamų tikslų. „Jūs čia įvardijote labai gražius pertvarkų tikslus, – į ministerijos atstovus kreipėsi direktorius. – Iš principo, jūs patys turbūt suprantate, kad tai iš dalies yra demagogija. Būtent tas vaikų skaičius kaimo gimnazijose, kuris yra nustatytas, reiškia kaimo gimnazijų sunaikinimą. Nes jūs žinote, kad tiek vaikų jose greitai nebus.“

Man tikrai labai gaila, kad šitas nustatytas ir nekeičiamas reikalavimas dėl mokinių skaičiaus sužlugdys kaimo gimnazijas. (A. Magyla)

Pasak A. Magylos, įvykdžius pertvarką ir kaimiškose vietovėse panaikinus gimnazijas, kaimo vaikas, norėdamas įgyti išsilavinimą, bus priverstas labai anksti keltis ir keliauti į miestą. Pavyzdžiui, į Krakių gimnaziją septyniais autobusais vaikus iš apylinkių pradedama vežti nuo pusės septynių ryto.

Gimnazijos direktorius pastebėjo, kad tokiu būdu vykdant reformą yra pažeidžiamos vietos savivaldos teisės. „Juk savivaldybė turi teisę nuspręsti, kiek ji mokyklų išlaikys savo teritorijoje“, – sakė A. Magyla.

Krakių gimnazijos direktorius A. Magyla sako, kad tokia reforma nepasieks deklaruojamų tikslų.

Gimnazijos direktoriaus teigimu, Krakių abiturientai septynis egzaminus šiais metais išlaikė geriausiai ne tik rajone, bet ir respublikoje. „Dabar pasirodo, kad tokia gimnazija yra neperspektyvi, – apmaudo neslėpė jis. – Nors, kai pasižiūrėjau šių metų paskutinius reitingus, tai lietuvių kalbos iš geriausių mokyklų penkiasdešimtuko 42 proc. sudaro kaimo mokyklos, matematikos – 34 proc. kaimo mokyklos, panašiai yra ir biologijos. Man tikrai labai gaila, kad šitas nustatytas ir nekeičiamas reikalavimas dėl mokinių skaičiaus, sužlugdys kaimo gimnazijas.“

Tikslas ne ekonominis, bet sutaupyti pavyks

Švietimo, kultūros ir sporto viceministras, tvirtinęs, kad geriausių rezultatų pasiekia tik didelių gimnazijų mokiniai, siūlė ieškoti išeičių.

„Turime pavyzdžių jungtinių mokyklų, išsidėsčiusių per kelis pastatus. Galima galvoti, kaip dalį laiko mokytojas atvažiuoja pas mokinius, dalį laiko mokiniai išvažiuoja į kitur įsikūrusias laboratorijas, – pasakojo R. Skaudžius. – Galima, pavyzdžiui, vienoje mokykloje dėstyti tik gamtos mokslų pamokas. Tada mokiniai keturias dienas mokosi savo mokykloje, o penktą gamtos mokslų mokytis važiuoja į kažkurią kitą iš tos jungtinės mokyklos.

Reikia kalbėtis, reikia galvoti apie mokinį ir ieškoti geriausių sąlygų, matyti platesnį kontekstą, pasižiūrėti už savo savivaldybės ribų. (R. Skaudžius)

Tada nebūtina, pavyzdžiui, visoms mokykloms turėti laboratorijas. Sprendimų yra, reikia tik jų paieškoti. Šiuo atveju tikimės, kad tas finansavimas pavėžėjimui, Tūkstantmečio mokyklos programos leis jums pagalvoti apie tai. Lygiai taip pat yra skatinamas, inicijuojamas bendradarbiavimas su kitomis savivaldybėmis. Reikia kalbėtis, reikia galvoti apie mokinį ir ieškoti geriausių sąlygų, matyti platesnį kontekstą, pasižiūrėti už savo savivaldybės ribų.“

Švietimo, kultūros ir sporto viceministras R. Skaudžius siūlė ieškoti išeičių. (Kėdainių r. savivaldybės nuotr.)

Viceministro teigimu, pagrindinis reformos tikslas – lygiavertės sąlygos kiekvienam mokiniui. „Tai nėra ekonominis klausimas, nes matome, kad ir kiek pinigų bus sutaupyta, ne mažiau finansų reikės pavėžėjimui. Puikiai suprantame, kad kokybiškas ugdymas kainuoja. Bet, kaip rodo jau susitvarkiusių savivaldybių pavyzdžiai, jiems pavyko ir sutaupyti.”

Pasak ministerijos atstovų, jau dabar 22 tūkstančiai šalies moksleivių į mokyklas yra vežami geltonaisiais autobusiukais, dar panašiai tiek – pačių tėvų.

Kėdainių valdžia – nuolanki

„Suprantu, gyvenimas eina į priekį ir reikalauja daug permainų. Kėdainių švietimo įstaigų ilgamečiai vadovai puikiai prisimena ne vieną pertvarką. Kitaip nebus, – konstatavo Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis. – Kėdainių kraštas yra neatsiejama valstybės dalis. Puikiai suprantame, jog tai, ką pristatė svečiai, yra neišvengiama. Aišku, galime nieko nedaryti, bet kur mes tada nueisime? Mums kažkaip sekdavosi su tais pertvarkos planais. Drąsiai turime priimti tai, kas ateina, kas mūsų laukia.“

Tačiau kitų šalies savivaldybių merai kyla prieš valdžios planus dėl kaimo mokyklų sunaikinimo. Telšių apskrities savivaldybių merai inicijuoja kreipimąsi į kitas savivaldybes ir drauge žada reikalauti atšaukti gimnazijas žudančius švietimo reformos reikalavimus.

Kaip skelbiama šalies žiniasklaidoje, kai kurie merai tvirtina: ministerija net nemėgino išgirsti jų būgštavimų, kad vaikams iš atokesnių vietovių į didesnes mokyklas žvyrkeliais teks kasdien dardėti dešimtis kilometrų, o į ilgą kelionę leistis naktį.

Atskirtis tarp miesto ir kaimo dar padidėtų

Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narės Sandros Barzdienės teigimu, mokyklų tinklo pertvarka patvirtinta Vyriausybės, tad rajono Taryba priimtų sprendimų pakeisti negali, tačiau labai svarbu šį tinklo pertvarkos projektą modeliuoti taip, kad švietimo įstaigas lankantys mokiniai ir jose dirbantys mokytojai jaustųsi gerai. „Žinoma, didžiulė atsakomybė tenka Kėdainių rajono savivaldybės vadovybei, Švietimo ir kultūros komitetui bei rajono Tarybai,“ – sakė tarybos narė.

Ministerijos atstovams kėdainiečiai uždavė nemažai svarbių klausimų. (Kėdainių r. savivaldybės nuotr.)

S. Barzdienės nuomone, labiausiai neraminantis mokyklų tinklo pertvarkos aspektas – galimas su ja susijęs kaimiškųjų seniūnijų gyvybingumo mažėjimas: „Jaunos šeimos vis dėlto paprastai renkasi tokią gyvenamąją vietą, kurioje yra mokykla. Todėl išlieka rizika, kad atskirtis tarp miesto ir regiono mokyklų tik dar labiau padidėtų. Neužtenka vien suskaičiuoti vaikus, mokytojų atlyginimus ir savivaldybių finansus – svarbu nepamiršti ir socialinių aspektų, kurie regionuose turi itin didelę reikšmę. Sprendimus priimti būtina, bet jie gali skirtis kiekvienos mūsų kaimiškosios seniūnijos atžvilgiu.“

Pasak tarybos narės, kaime mokinių skaičius ir toliau mažėja ir, deja, su tuo nepasiginčysi, tačiau yra ir alternatyvos – klasterių steigimas, bendradarbiavimo su gretimų rajonų savivaldybėmis galimybė, mišrūs mokyklų modeliai. Todėl labai svarbu rajonui pasirinkti tinkamą kryptį, kad mokyklos nebūtų uždaromos, bet kiek įmanoma optimaliau veikiančios ir kuriančios pridėtinę vertę mokiniui, mokytojui.

„Todėl labai tikiuosi, kad savivaldybės vadovybė sprendimus teiks labai pasvertus ir pamatuotus bei bus linkusi į atviras diskusijas tiek su rajono švietimo bendruomene, tiek su Taryba“, – kalbėjo politikė.

„Jei nelieka mokyklos, kaimas ar gyvenvietė tampa visai nepatrauklia vieta gyventi. Kultūros centrų kaimuose neliko, pašto skyrių – neliko, sumažėjo bibliotekų, medicinos punktus grasina uždaryti. Atėjo eilė ir mokykloms“, – kalbėjo S. Grinkevičius.

S. Grinkevičius: po pertvarkos kaimo mokyklos bus priverstos užsidaryti

Pasak rajono politiko, buvusio Kėdainių rajono mero Sauliaus Grinkevičiaus, dabartinė šalies vyriausybė priėmė labai griežtus sprendimus dėl švietimo reformos. Jei anksčiau pačios savivaldybės galėjo nuspręsti dėl klasių ar mokinių jose skaičiaus – dabar tą nusprendė Vyriausybė.

Buvęs meras įsitikinęs, kad kaimo mokyklos po šios reformos iš tiesų bus priverstos užsidaryti: „Ypač pažeidžiamos yra tokios kaimo mokyklos, kaip, pavyzdžiui, Surviliškio, Truskavos, Meironiškio. Po šitos reformos Akademijos, Krakių, Josvainių, Šėtos mokyklų – kaip gimnazijų – greičiausiai neliks, nes jose taip pat gali nebūti reikiamo skaičiaus mokinių.“

Nusiteikęs kritiškai

Patyrusio rajono politiko manymu, mokinių pavėžėjimas turi būti išspręstas ne taip, kaip yra dabar – vieną kartą vaikas nuvežtas, vieną kartą parvežtas, nežiūrint į tai, kad pamokos ir kiti užsiėmimai baigiasi ne vienu metu.

S. Grinkevičius įsitikinęs, kad kaimo mokyklos po šios reformos iš tiesų bus priverstos užsidaryti.

„Giriasi šalies valdžia dvidešimt geltonųjų autobusėlių savivaldybėms skyrusi. Kas iš to? Paskaičiavus, šešiasdešimčiai savivaldybių tenka po 0,3 autobusėlio.

Dėl šios reformos esu nusiteikęs labai kritiškai. Rajono švietimo įstaigų steigėjas yra savivaldybė, tad jai ir turėtų būti palikta teisė pačiai spręsti dėl mažų klasių išlaikymo, finansavimo“, – nusivylimo neslėpė S. Grinkevičius.

Politikas teigia, kad mokykla, ypač kaimiškoje teritorijoje, yra ne tik švietimo įstaiga, bet atlieka ir socialinę bei kultūrinę funkcijas.

„Jei nelieka mokyklos, kaimas ar gyvenvietė tampa visai nepatrauklia vieta gyventi. Kultūros centrų kaimuose neliko, pašto skyrių – neliko, sumažėjo bibliotekų, medicinos punktus grasina uždaryti. Atėjo eilė ir mokykloms“, – kalbėjo S. Grinkevičius.