Kėdainiuose įamžintas Jono Žemaičio – Vytauto atminimas

Lietuvos karių dienos išvakarėse ant Krašto muziejaus sienos iškilmingai atidengta paminklinė lenta – horeljefas, skirtas Jono Žemaičio-Vytauto atminimui įamžinti.

Svarbų įvykį stebėjo ir kariškiai, ir jaunimas.

Prieš porą metų rajono Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjui Vytautui Kundrotui kalbant su Krašto muziejaus direktoriumi Rimantu Žirguliu apie istorinių asmenybių įamžinimą Kėdainių mieste gimė mintis pagerbti jauno karininko Jono Žemaičio karinės karjeros ankstyvąjį etapą Kėdainiuose.

Šiam sumanymui pritarė istorikas Vaidas Banys, skulptorius Juozas Šlivinskas bei architektė Birutė Kundrotienė, lėšų horeljefo gamybai skyrė rajono savivaldybė.

Krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis šiltai bendravo su generolo dukterėčia Aušra Vilkienė.

Atidengiant atminimo lentą trumpai buvo primintas Jono Žemaičio – Vytauto nueitas kelias, jo pagrindiniai darbai. Šiltomis mintimis apie generolą pasidalijo jo dukterėčia Aušra Vilkienė: „Aš dėdę pažinojau labai trumpai, tačiau mano atmintyje jis išliko kaip labai gražus, aukštas, visada pasitempęs vyras. Labai gerai pamenu, kad jis man padovanojo iš Prancūzijos parvežtą lėlę. Dabar tai būtų gana paprasta dovana, tačiau anuomet buvo didžiulis įvykis. Manau, kad kėdainiečiai myli ir gerbia praeitį ir jos pamokas, kad rado galimybių įamžinti Jono Žemaičio – Vytauto atminimą. To reikia ne jam, ne kartu kovojusiems partizanams ir jų artimiesiems, bet dabartinei kartai bei ateities visuomenei.“

Paminklinę lentą atidengė rajono meras S. Grinkevičius, generolo dukterėčia A. Vilkienė ir karininkas Vidas Grunda.

Rajono Meras Saulius Grinkevičius pasidžiaugęs gražios iniciatyvos įgyvendinimu sakė, kad labai smagu tokiose gyvose istorijos pamokose matyti jaunimą: „Ši diena svarbi ne tik Kėdainiams, bet ir visai Lietuvai. Manau, kad kuo daugiau turėsime panašių Paminklų, tuo dažniau atsigręšime į praeitį. Labai gera šiandien matyti jaunimą. Vadinasi, jaunoji karta yra smalsi ir nori žinoti, ant kokių pamatų yra pastatyta mūsų šalis.“

Jonas Žemaitis-Vytautas (1909 m. kovo 15 d. Palangoje – 1954 m. lapkričio 26 d. Maskvoje, Rusija) – Lietuvos karininkas, rezistentas, partizanų vadas, dimisijos brigados generolas.

Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas bei organizatorius, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius, 2009 m. kovo 11 d. Seimo deklaracija pripažintas Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Lietuvos respublikos prezidento pareigas TSRS okupacijos metais.

Jono Žemaičio – Vytauto gyvenimas Kėdainiuose:

Jonas Žemaitis, 1926 m., baigęs šešias Raseinių gimnazijos klases, įstojo į Kauno karo mokyklą. 1929 m. ją baigė, gavo leitenanto laipsnį ir siuntimą tarnauti 2-ajame artilerijos pulke. Nors artilerijos pulkas buvo dislokuotas keliose vietose, jaunasis karininkas gavo įsakymą vykti į Kėdainius. Pulko vado paskirtas į 5-ją bateriją, lapkričio mėn. atliko savo pirmajį budėjimą Kėdainių garnizono kareivinėse.

1933 vasario – rugpjūčio mėn. Žemaitis komandiruotas į Vytauto Didžiojo karininkų kursus.

1934.03.21 5B vyr. karininkas Ž paskirtas III grupės štabo orientacijos karininku.

1935 01 22 pulko vadas Jasulaitis ėmė rūpintis perkelti Ž į Klaipėdą 4-os B vy.r karininko (komandos viršininko) pareigoms.

1936 02 21 Ž atleistas iš 4-os B vyr. karininko pareigų ir skirtas 6-os B vadu.

1936 07 15 išvyko į Kauną, kaip komandiruojamas į užsienį.

1936 12 23 išrašytas iš IIAP karininkų sudėties (anksčiau buvo perkeltas į IAP).