Gausiais aplodismentais ir palaikymo šūksniais Kėdainių miesto laivas – vytinė „Vėtra“ – buvo prišvartuota prie naujosios Kėdainių krantinės. Teatralizuotas vytinės pristatymas pritraukė daug miestelėnų, kurie iš arti ne tik pamatė laivą, bet ir galėjo į jį įlipti ir apžiūrėti iš vidaus. Kitu laiku į laivą lipti griežtai draudžiama.
„Jaučiuosi išties puikiai, viskas labai gerai“, – šyptelėjo laivo statytojas Darius Petkevičius, teatralizuotame vytinės pristatyme vaidinęs pirklį. Būtent pirkliai seniau tokiomis vytinėmis gabendavo savo prekes. „Tik gaila, kad vėjas nebuvo palankus, nekėlėme burės vienos, tad reikėjo plaukti prieš vėją. Trūko vytininkų su virvėmis, kad trauktų laivą. Nieko, padarysim gero alaus, daug tokių atrasim“, – nusijuokė tąkart geros nuotaikos nestokojantis D. Petkevičius.
Pasak jo, laivo gylio plaukti Nevėžiu užtenka – tuo įsitikino ir patys miestėlėnai, nes laivas nuo automobilių tilto buvo atplukdytas iki naujojo pėsčiųjų tilto.
Po truputį juda ir procedūros, leisiančios laivui oficialiai plaukioti Nevėžio upe.
„Nuo liepos mėnesio prasidės savadarbių laivo registracijos procesas, užregistravus laivas turės savo dokumentus, tada bus galima pradėti prašyti ir leidimų. Birželio 4 pats gavau ir motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą“, – pasakojo laivadirbys.
Tiesa, prie vytinės kūrimo prisidėjo ir nemažai miestėlėnų – kartu su D. Petkevičiumi laivą statė Arnas Ribikauskas bei Jonas Šimokaitis, laivui bures pasiuvo Lena Rucinovič. Ant stiebo yra pritvirtinta D. Petkevičiaus padaryta ir dailės mokyklos absolvento Gyčio Baranausko nutapyta vėtrungė su Kėdainių senamiesčio namukais. Šis vaikinas ant laivo borto nutapė ir vytinės vardą „Vėtra“. Talkininkavo ir būrys kėdainiečių.
Laivo pristatymo šventėje dalyvavęs Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys Saulius Grinkevičius dar kartą pabrėžė, kad laivas turi atlikti visų pirmą edukacinę funkciją, būti dar vienu turistų traukos objektu, o vėliau juo galės papliaukioti ir visi norintys.
„Ką tik visi įsitikinome, kad jis plaukia, o kiek buvo sakančių, kad vytinė neplauks. Tai labai gražus projektas, dar viena atgaivinta dalelė Kėdainių miesto istorijos. Mūsų istorikai, muziejininkai buvo tarsi pamiršę, kad Kėdainiai tai buvo ir laivybos miestas, buvo ir uostas, mes prekiavome su Hansos sąjungos miestais, kurių prekės keliavo ir pas mus. Šis laivelis – mūsų prekybinės istorijos akcentas – nors ir nedidelis, bet labai gražus, tad aš tikiu, kad tai bus edukacinė vieta mūsų mokiniams.
Juk žymiai įdomiau šiltuoju metų metu istorijos pamoką praleisti laivelyje, o ne klasėje. Atvykstantiems turistams tai irgi bus traukos vieta. Kalbant apie jo plaukiojimą, tai buvo sukeltas didžiulis ažiotažas, tačiau noriu dar kartą pabrėžti – nuo pat pradžių buvo kalbama, kad šis laivelis privalo atlikti pažintinę ir edukacinę funkciją, o tik vėliau galima galvoti apie visų norinčiųjų plukdymą juo“, – teigė S. Grinkevičius, dėkodamas visiems prisidėjusiems prie šio gražaus projekto.
Šiuo metu Lietuvoje yra tik trys tokios vytinės. Viena jų dalyvavo per LRT televiziją rodytoje laidoje „Nacionalinė ekspedicija“.
Kėdainių rajono tarybos sprendimu, vytinė „Vėtra“ atiduota Kėdainių krašto muziejaus žinion.
[ngg src=”galleries” ids=”1″ display=”basic_thumbnail”]
