Vidurio Lietuvoje, Kėdainių rajono laukuose – pats javapjūtės įkarštis, tačiau ne tik derliaus kokybė šiandien jaudina ūkininkus. Savaitgalį tai viename, tai kitame ražienų arba pasėlių lauke įsiplieskiantys gaisrai pirmadienį dar labiau įsismarkavo. Ugniagesiai ir solidariai vienas kitam į pagalbą skubantys ūkininkai vos spėja suktis, gesindami liepsnas, saugodami laukus ir pastatus nuo plintančios ugnies.

Visame rajone

Vilainių, Dotnuvos, Surviliškio, Truskavos, Josvainių, Pelėdnagių, Pernaravos, pačių Kėdainių apylinkės – rajone beveik neliko seniūnijų, kuriose pastarosiomis dienomis nebūtų įsiplieskusi ugnis. Pirmadienio popietę, apie 16 val., didelis plotas ražienų degė prie automagistralės „Via Baltica“, Pelėdnagių seniūnijos pakraštyje, kitoje Saviečių kaimo pusėje. Ugnį malšinti atvyko penki ugniagesių automobiliai, į pagalbą sulėkė ūkininkai su traktoriais. Baimintasi, kad ugnis neplistų – visai šalia lauko degalinė, gyvenamieji namai. Numalšinus gaisrą, ūkininkai iš cisternų tebelaisto vis imančius smilkti plotus.

„Dega kaip niekad“

Ūkininkai sako, kad laukai šiemet „dega kaip niekad“, ugnis įsiplieskia kelis kartus per dieną, tikriausiai dėl užsitęsusios sausros. Įtampą dėl gaisrų pavojaus lydi ir nuovargis, nes javapjūtės metu kombainus ir kitą techniką vairuojantys ūkininkai ir darbininkai pluša iki išnaktų, skubėdami nuimti derlių.

„Darbo dieną šiandien baigsiu antrą valandą nakties, nelabai turiu laiko kalbėti. Manau, kad gaisrų daugiau negu pernai tokiu metu. Rytoj, kai kulsime, statysiu viduryje lauko cisterną su vandeniu, kad, nelaimės atveju, būtume pasirengę ir nereiktų prašyti pagalbos“, – telefonu papasakojo Vilainių seniūnijoje ūkininkaujantis Jonas Misevičius.

Pasak jo, ūkininkai šiomis dienomis talkina ir ugniagesiams, gesina laukus savo technika, skutikais „aplekia“ lauką, apardami, kad ugnis neplistų ir pavojingai nepriartėtų prie kitų pasėlių, ūkinių ir gyvenamųjų pastatų.  

Dėl ko ugnis laukuose įsiplieskia, jei užsidega ne pati žemės ūkio technika? Pasak ūkininko, pasitaiko, kad kombainų pjautuvuose esančios dalys, vadinamosios „ližės“, slysdamos dirva, užkliudo akmenis ir įskelia kibirkštį. Kombainui toliau riedant per lauką 4–5 km per valandą greičiu, žiežirba uždega ražieną, taip gali įsiplieksti smarki ir nevaldoma ugnis. Didesnis pavojus kyla nevoluotame lauke, tuo tarpu velenu išlygintoje dirvoje akmenys suslegiami žemyn.

Ūkininkai ir ugniagesiai sutelkia pajėgas, gesindami gaisrus laukuose. („Kėdainių mugės“ nuotr.)

Užklupo sausra

„Žemaitijoje, Suvalkijoje, kitur – palyja, o mūsų lygumas lietus aplenkė. Paskutinį kartą Vilainiuose, kur ūkininkauju, lietus laukus palaistė birželio 23 dieną, prieš Jonines, o praėjusį penktadienį lietus tik suvilgė augalus“, – sako ūkininkas J. Misevičius.

Pasak jo, dabar mūsų krašte – javapjūtės pikas, derlius esantis „pusiau su bėda“, tik labiausiai neramu, kad jo ūkininkams nenaikintų gaisrai. „Sausra savo procentą pasiėmė – derlingumas bus mažesnis, javai ne pribrendo, o sudžiūvo. Bloga situacija su visomis vasarinėmis kultūromis, ypač pupomis. Karštis jas užklupo per patį žydėjimą“, – pasakojo ūkininkas.

Sausra vasarinius kviečius užklupo per brandą, tad derlių ūkininkas prognozuoja menkesnį nei pernai – bus gerai, jei pavyks prikulti 4 tonas iš hektaro, kai tuo tarpu pernai iš hektaro prikūlė ir 8 tonas.

 

Papildyta ugniagesių komentaru:

„Pirmadienį tikrai turėjome daug išvykimų į gaisrus, todėl reiškiu didelę padėką ugniagesiams, ūkininkams, savanoriams, nedarbo metu prisijungusiems ugniagesiams, kurie sureagavo į nelaimę ir susitelkė gaisrams likviduoti. Žmonės susitelkia, padeda, nes žino, kad kuo greičiau suvaldys liepsną, tuo mažesnės pasekmės“, – komentuodamas pastarojo meto javapjūtės gaisrų antplūdį, pabrėžė Andrius Eidimtas, Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas.

Kauno PGV Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Andrius Eidimtas.

Gausu iškvietimų

–  Beveik mėnesį rajone vyraujant sausiems ir karštiems orams, prasidėjo javapjūtė, o su ja ir gaisrai, kokia gi situacija?

 Per pastarąsias kelias dienas, nuo liepos 23 iki 27 dienos, turėjome 26 išvykimus į gaisrus, 16 iš jų buvo gaisrai atvirose teritorijose, su pora išimčių – beveik visi ūkininkų laukuose, tai yra, degė pasėliai arba ražienos. Dar du iš minėtų 26 gaisrų buvo užgesinti prieš atvykstant priešgaisrinėms pajėgoms: lauką ir kombainą užgesino patys žmonės, turėję gesinamąsias priemones. Tiesa, norėtųsi paminėti, kad gavome penkis iškvietimus (Krakių, Šėtos seniūnijose, Kėdainių mieste ir kitur), kurie nepasitvirtino. Žmonėms, galbūt pamačiusiems dūmus ar kuliant javus sklindančias dulkes, tai asocijuojasi su pavojumi ir jie skambina pagalbos numeriu. Buvo atvejų, kai kviesta dėl per didelio laužo, ar pasirodžius ugniai iš kamino. Tačiau noriu pabrėžti, kad toks žmonių budrumas yra teigiamas dalykas, nes kuo anksčiau pavojus pastebimas, tuo operatyviau atvykstam ir pagalba gali būti suteikiama greičiau. Taip pat, reaguodami į žmonių pranešimus apie nuo laukų link miško artėjantį gaisrą, įspėjome miškininkus. Kol kas, laimei, miško gaisro išvengta.

–  Kokie didžiausi gaisrai kilo ūkininkų laukuose?

 Liepos 25 dieną Tiskūnų seniūnijos Repengių kaime išdegė 5 ha javų, kitą dieną Tiskūnuose – 20 ha kviečių lauko. Apskritai per pirmadienį rajono teritorijoje praktiškai išdegė apie 60 ha ražienų. Josvainių seniūnijoje Kampų II kaime ražienos degė 20 ha plote. Gaisrą gesinti padėjo ūkininkai su savo technika, keturi savanoriai, apsaugota 200 m atstumu buvusi lentpjūvė. Pelėdnagių seniūnijoje galima išskirti Nociūnus ir Saviečius: Nociūnuose prieš pietus degė 2,5 ha kviečių laukų, Saviečiuose – 7 ha ražienų. Pastarajame gaisre pavojų stiprino tai, kad 500 m atstumu buvo degalinė. Operatyviai sureagavo vietos ūkininkai, suvažiavo, aparė tą plotą ir tokiu būdu stabdė ugnies plitimą, užkirsdami jai kelią. Praktika rodo, kad budėjimas tokiu kaitriu metu prie dirbančio kombaino labai pasiteisina, nes ten, kur yra besisukančios detalės, akmenys, sausa degioji medžiaga, gali kilti gaisras. Vakar dar prisidėjo vėjas. Saviečiuose vienu metu buvo pakrypęs gaisras link sodybos, bet pasikeitus vėjo krypčiai liepsna kryptį pakeitė. Taigi, tai gamtos dedamosios, kurios gali stiprinti arba silpninti degimą.

Lemia ne tik technika, bet ir oro sąlygos

–  Kokios dažniausios javapjūtės gaisrų priežastys?

 Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius dar gilinasi ir tiria kiekvieną atvejį. Pavyzdžiui, Dotnuvos seniūnijos Siponių kaime, neatmetama ir prielaida, kad nuo sukibirkščiavusių kombainų laidų užsidegė ražienų ir rapsų laukai. Pernaravos seniūnijoje liepos 25 dieną degė kombainas, o Tiskūnuose vakar, daroma prielaida, nuo degančių ražienų užsidegė traktoriaus priekabos ratai. Taip pat yra atvejis, kai gelbėjimo darbų vadovas darė pirminę prielaidą, kad technika užkliudė akmenis ir įskėlė žiežirbą. Be to, pirmadienį ir oro sąlygos buvo palankios gaisrui plisti, vakar vietomis buvo gūsingas vėjas, ir tuose pačiuose Tiskūnuose, ir Saviečiuose.

Apskritai šis periodas pareikalaus daug daugiau dėmesio analizei, bendram įsigilinimui. Javapjūtės gaisrų statistiką matysime ir palyginti galėsime jai pasibaigus – antrame pusmetyje. Pirmas šių metų pusmetis iki liepos 1 d. pasižymėjo didesniu gaisrų skaičiumi: jei 2020 m. per tokį patį laikotarpį turėjome 87, tai per šį – 128 gaisrus. Lyginant gelbėjimo darbus, praėjusiais metais iki liepos 1 dienos atlikome 143, šiemet – 105 gelbėjimo darbus.

–  Ar gesinant gaisrus ūkininkų laukuose, reikėjo kitų rajonų ugniagesių pagalbos?

 Į Nociūnus ir Saviečius važiavo talkinti Vandžiogalos ugniagesiai. Mūsų pajėgos iš Krakių pirmadienį buvo iškviestos padėti į Ariogalą, nes Raseinių rajone irgi liepsnojo pakankamai didelis plotas. Tiesa, pagalbos neprireikė, ugniagesiai galėjo grįžti namo.

–  Kuo ypatingi javapjūtės gaisrai?

 Atvirose vietose siekiant likviduoti gaisrą reikalinga tam tikrų aplinkybių visuma – kad nebūtų vėjo, kad būtų vandens šaltiniai netoli. Mes negalime žinoti, kaip greitai nušokinės liepsna po lauką, čia yra panašumo su pievų gaisrais, kuomet, vėjui įpūtus liepsną, ji lauko paviršiumi gali persimesti labai greitai. Dėl to mes nuolat kalbame žmonėms, deginantiems laužus, kad reikia atkreipti ypatingą dėmesį į saugumą, į laužo dydį. Jeigu vėjuota ir laužas didelis, liepsna gali net per atstumą pagauti kitą degų objektą ir jį įkaitinti iki užsidegimo temperatūros. Todėl labai svarbu koncentruoti tą deginamą medžiagą, po truputį deginti, turėti visada pasidėjus gesinamųjų priemonių šalia ir išlaikyti saugų atstumą. Kaimo teritorijoje, kur leidžiama deginti laužus, saugus atstumas yra bent 30 metrų nuo statinių. Geriausia, aišku, deginti kokioje nors uždaroje talpoje. Be to, dabar yra tokių priemonių kaip šakų smulkintuvai. Yra kitų sprendimų, pavyzdžiui, Skandinavijoje siūlo šakas užkasti, sumaišant su durpėmis, kaip trąšą.

Svarbi prevencija

–  Kokios prevencinės priemonės sumažina javapjūtės gaisrų tikimybę?

 Kiekvienais metais stengiamės aplankyti ūkininkus, padalinti atmintines, net darbų metu atlikti tam tikrus reidus. Visų pirma primename, kad technika, su kuria dirba ūkininkai, būtų techniškai tvarkinga – kuro padavimo sistemos, elektros instaliacija. Be abejo, nuo technikos dydžio priklauso ir gesintuvų dydis – nuo 1 iki 4 kg. Jeigu yra besisukančios detalės, mechanizmai, kurie gali būti apsaugoti plastiko gaubtu ar guma, reikia pažiūrėti, kad jie būtų tvarkingi ir uždėti taip, kad atliktų savo apsauginę paskirtį.

Labai gera prevencinė priemonė, jeigu kuliamame lauke ūkininkai pastato vandens talpyklą. Vakar diena parodė, kaip svarbu budėti darbų vietoje: matėme, kad stovi traktorius ir ką tik nukulto lauko perimetrą iš karto aparia. Tokiu būdu riboja ugnies persimetimą, jei kiltų gaisras.

Tai bendri patarimai, kurie galėtų sumažinti riziką, bet žinome, kad aplinkybės kartais susideda labai nepalankiai. Turime karštį, akmenų laukuose, nors žinome, kad ūkininkai tikrai stengiasi juos išrinkti, bet visko atsitinka. Linkiu, kad tokių nelaimių kiltų kuo mažiau.

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.