„Kėdainių mugė” tęsia straipsnių ciklą iš kraštiečio Juozo Baniotos surinktos istorinės medžiagos Kėdainių sporto žinynui (1919–2022).
Šiandien publikuojame ištrauką apie sportą Kėdainių krašte 1938 metais.
1938
Futbolas
Sezono atidarymo rungtynėse gegužės 4 d. šauliai savo aikštėje net 4:1 pirmavo prieš 3-jo pėstininkų pulko komandą, tačiau pralaimėjo 4:6 (1:1).
Pėstininkų pulko adjutantas kapitonas Daniliūnas buvo didelis sporto entuziastas, iš kviečiamų į armiją naujokų stengėsi atsirinkti mokančius žaisti futbolą ir taip stiprino savo komandą.
Futbolo pirmenybėms buvo sudarytos dvi lygos, tačiau tarp komandų Kėdainių nebuvo.
Gimnazistai žaidė draugiškas rungtynes beveik kiekvieną savaitgalį, jie 6:1 nugalėjo Dotnuvos ŽŪA rinktinę, 3:3 sužaidė lygiosiomis su Šiaulių berniukų gimnazija ir Kaune 0:6 pralaimėjo „Aušros“ berniukų gimnazijai.
Buvo surengtos Lietuvos gimnazijų futbolo pirmenybės. Spalio mėn. Kaune pasiekę dvi pergales kėdainiečiai pirmavo, tačiau dėl prastų orų nesužaidus 3 rungtynių varžybos buvo nukeltos į pavasarį. Jos taip ir liko nebaigtos tokioje padėtyje:
Tačiau Kauno apygardos futbolo komitetas kažkokiu būdu „surašė“ pilną, bet visai kitokią lentelę, kurioje labai aiškiai matosi „sukurti“ rezultatai:
Svarbiausia, kad abejose lentelėse Kėdainių gimnazija pirmoje vietoje.
Šios komandos sudėtis: Stasys Salomonavičius, Izraelis Leiba Švarcas, Juozas Sadauskas, Adolfas Gelažius, Petras Visockis, Šliomas Kurliandčikas, Leonas Žilinskas, Kęstutis Krištaponis, Antanas Kurkuzevičius, Eizeris Šeinbachas, Antanas Supronas, Zigmas Steponavičius.
Kėdainių įgulos komanda Kaune dalyvavo kariuomenės sporto šventėje.
Kėdainiškiai pogrupyje užėmė pirmą vietą, tačiau pusfinalyje jai teko pajėgi Karo aviacijos rinktinė, kuriai pralaimėta 1:9 (1:4).
Kovoje dėl trečios vietos Kėdainių kariai tik kėlinį atsilaikė prieš Marijampolės įgulos karius 3:7 (2:3).
Kėdainių įgulos sudėtis: Korys, Peisachsonas, Reibšteinas, Šičkus, Plevokas, Judickas, Kleinertas, Krištaponis (rungtynėse dėl 3 vietos pelnė visus 3 įvarčius), Reidys, Verbyla, Danilevičius.
Krepšinis
Vasarą Kėdainiuose viešėjo Lietuvos krepšinio rinktinė, kuri propaguodama krepšinį retkarčiais žaisdavo draugiškas rungtynes su provincijos komandomis.
Visas tekstas, kurį paskelbė „Lietuvos sportas“: „RINKTINĖ – KĖDAINIŲ GIMNAZIJA 52:16 (28:10) Sekmadienį Kauno krepšininkai viešėjo Kėdainiuose ir ten sužaidė draugiškas rungtynes su gimnazijos rinktine. Gimnazijos rinktinė pasirodė neblogai tik kiek silpnesnė buvo dengime. Metimai buvo gana tikslūs. Kamuolio valdymas neblogas, bet trūko kiek apdairumo. Kauniškiai parodė gražų žaidimą, kuris žiūrovus maloniai nustebino savo sparta ir puikiu susiderinimu. Komandoms taškus pelnė ir žaidė šie žaidėjai: Kauno rinktinei: Kriaučiūnas 14, Budriūnas 4, Savickas 10, Variakojis 10, Nikolskis 6, Hofmanas 2, Norkus 2, Šliupas 4, Mykolaitis 0; Kėdainių gimn. rinktinei: Visockis 8, Kraniauskas 2, Povylius 2, Supronas 2, Steponavičius 2, Miliūnas, Underys, Gelažius, Sadauskas. Teisėjavo R. Karalius. Žiūrovų buvo per 2000“.
Beje Kėdainių gimnazijos komandoje žaidęs Povylius buvo miesto burmistro Prano Povyliaus sūnus. Burmistru P.Povylius buvo 1931-40 m., 1944 m. emigravo (g. 1896 – m. 1950). Burmistro sūnus, mokydamasis gimnazijoje gerai žaidė krepšinį, futbolą ir stalo tenisą.
Jau minėtoje kariuomenės sporto šventėje Kėdainių įgulos krepšininkai pusfinalyje pralaimėjo Klaipėdos įgulai net 3:76. Apie rungtynes dėl trečios vietos spauda nerašė.
Lengvoji atletika
Šaulių sąjungos spartakiados lengvosios atletikos šuolių į tolį rungtį laimėjo A. Supronas nuo šiol jis, iki pasitraukimo į Vakarus, pastoviai atstovavo Lietuvos rinktinę šuolių rungtyse ir trumpose bėgimo distancijose.
Kilęs iš Vainotiškių kaimo, šiais metais jis baigė Kėdainių gimnaziją, iš pradžių studijavo ekonomiką Kauno universitete, vėliau Vilniaus universitete fizinį lavinimą ir paskiausiai – agronomiją Dotnuvos ŽŪ akademijoje.
Šaudymas
Tautinėje olimpiadoje vienintelį medalį Kėdainiams pelnė šaudymo varžybose P.Bavarskas. Jis su Lietuvos šaulių rinktinės komanda (4 nariai) komandinėse varžybose šaudant kariniais šoviniais užėmė trečią vietą.
Vėl vidutiniškai III-se Lietuvos šaulių sąjungos šaudymo pirmenybėse pasirodė Kėdainių rinktinė, šaudymo kariniais šautuvais varžybose likusi 10 – a tarp 19 komandų. Komandą sudarė S.Kvedys (532 tšk.), K.Žygelis (535), J.Stakauskas (481), P.Bavarskas (585) ir J.Župerka (570). Mažojo kalibro šautuvu Morkūnas Markauskas išmušė 246 taškus, o automatiniu pistoletu K.Žygelis – 163, S.Kvedys – 158 taškus, palyginus su kitais dalyviais – rezultatai vidutiniai, bet čia vietos nebuvo skirstomos.
Metų pabaigoje Kėdainių rinktinės šauliai Stasys Kvedys ir Kazys Žygelis buvo apdovanoti atitinkamai I ir II laipsnio ženklais „Geram šauliui“. Kaip matosi iš paskutinių varžybų rezultatų, jie lyg ir nebuvo geriausi…
Viso nuo 1931 m. šaulio žvaigžde apdovanoti J. Vaišnys, prof. V. Ruokis, B. Kemėšis, A. Tamošiūnas, A. Vaičkus, V. Balsys, J. Jonaitis ir V. Ročas.
Žirgų sportas
Birželio 19 d. Kėdainiuose vyko žirginio sporto varžybos, kurios buvo atrankinės į Tautinę olimpiadą, vykusią liepos 17-21 d.d. Kaune. Programoje trys rungtys:
- lenktynės per žabitvores 1000 m atstumu;
- paskiras medžių perbėgimas 1200 m. atstumu;
- 8 kliūtys: sukrauti rąstai, karčių tvora, velėnų pylimas, griovys, statinių tvora ir žabų tvora.
Dalyvauti pakviesti Kauno, Trakų, Raseinių ir Kėdainių apskričių raiteliai.
Varžybas organizavo Kėdainių valstybinis žirgynas (agr. Juozapavičius) ir Kėdainių šaulių rinktinės štabas. Geriausiems buvo numatytos dovanos, tik užmiršta paskelbti rezultatus…
Beje žirgų auginimas – sena kėdainietiška tradicija, dar caro laikais Totlebenams valdant dvarą jame buvo įkurtas žirgynas, po 1918 m. išpardavus Kėdainių dvarą, žirgynas liko valstybiniu. Jis tarpukariu buvo pagrindinis lenktyninių žirgų žirgynas visoje Lietuvoje.
………
Šaulių sąjungos spartakiados kompleksinėje įskaitoje Kėdainių rinktinė užėmė aukštą šeštą vietą.
Vasarą vyko moksleivių tautinė olimpiada, kurios programoje buvo l. atletika, krepšinis bei chorų pasirodymai ir dailusis skaitymas. Kėdainiškiai tikrai dalyvavo, tačiau apie rezultatus nutylėta.
Stoties šaulių būrys liepos mėn. surengė „sporto gegužinę“. Rezultatai neskelbti, paminėtos sporto šakos: šaudymas, sakalų gimnastika, akrobatika, jėgos mėginimas, komiškas sportas. Žiūrovų ir dalyvių buvo apie 600, minima, kad gražiai pasirodė geležinkeliečiai broliai Kerteniai.
Valstybinės gimnazijos sporto būreliuose dalyvavo apie tris šimtus moksleivių. Būrelis leido linksmą sportišką laikraštėlį.
Įdomios varžybos įvyko žiemą, pateikiu jų aprašymą, koks buvo atspausdintas karininkų laikraštyje „Kardas“:
„3 PĖST. VYTAUTO D. PULKO PAŠLIŪŽININKŲ RUNGTYNĖS
Vasario 20 d. 3 pėst. V. D. pulkas suruošė prie Babėnų kaimo, pirmąsias pašliūžininkų rungtynes, kuriuose, be vytautininkų, dar dalyvavo ir Kėdainių įgulos artilerininkai kariai-pašliūžininkai.
Šioms pašliūžininkų rungtynėms buvo nustatyta tokia programa: 1) 5 km distancijos lenktynės, 2) estafetinių komandų (4X1 km) varžybos ir 3) parodomosios pašliūžininkų lenktynės arklių, motociklų bei auto traukos pagalba.
5 km lenktynėse pasiekti šie rezultatai:
a) kareivių grupėje: 1-mą vietą laimėjęs gr. Falkauskas, perbėgęs šią distanciją per 32,31 min.; 2-rą vietą — jaun. pusk. Lipinskas, perbėgęs per 32,49 min.
b) liktinių puskarininkių grupėje: 1-mą vietą — psk. Samuolis, perbėgęs per 32,6 min.; 2-rą vietą — psk. Mažeika, per 33,10 min.
c) karininkų grupėje: 1-mą vietą — kpt. St. Danilevičius, perbėgęs šią distanciją per 29,51 min., pasiekęs geriausiąjį šiuose lenktynėse laiką; 2-rą vietą — Itn. Gustas, per 35,52 min.
Šiuos rezultatus, mūsų sąlygose, tenka laikyti gan gerais, nes visi pašliūzininkai lenktynėse dalyvavo su paprasčiausiomis vietinės gamybos pašliūžomis, kurios žymiai sunkesnės; be to, įtakos į rezultatus turėjo vietomis buvę gan dideli tarpai suledėjusio sniego, kas kliūdė pasiekti bent kiek didesnį greitį.
Estafetinių komandų 1-mą vietą laimėjo Kėdainių įgulos estafetinė komanda perbėgusi šią distanciją per 17,49 min. Šį rezultatą, mano manymu, galima skaityti mūsų kariuomenės šios šakos pašliūžininkų rekordu.
Parodomąsias pašliūžininkų rungtynes arklių, motociklų ir auto traukos pagalba pademonstravo 3 p. pulko kariai-pašliūžininkai.
Kiek daugiau įdomumo sukėlė žiūrovų tarpe pašliūžininkų parodomosios lenktynės motociklu ir auto traukos pagalba, nes čia ir iš vairuotojų, ir iš pašliūžininkų reikalaujama drąsos ir tvirtų nervų. Tenka manyti, kad ši sporto šaka užims tinkamą vietą, ir karo tikslams, pvz., pašliūžininkų dalinio šliaužimas prisirišus prie tankelių, kurie paskirti žvalgybon, priekinėn žygio saugon ir kt.
Su motociklu „Indian” (600 kūb. cm kūbatūros) vairuotojas kpt. Matutis ir pašliūžininkas Itn. Gustas pasiekė 75 km greitį. 1 km. distanciją (iš lekiančio starto) pervažiavę per 50 sek.
Su motociklu „Triumf” (400 kūb. cm. kūbatūros) vairuotojas jaun. pusk. Dovidonis ir pašliūžininkas kpt. St. Danilevičius pasiekę 70 km. greitį 1 km. distanciją (iš lekiančio starto) pervažiavę per 54 sek.
Su auto mašina „Studebaker” firmos (13 jėgų) pašliūžininkai kpt. St. Danilevičius ir ltn. Gustas pasiekę 80 km.
Rungtynėse dalyvavo 40 karių-pašliūžininkų.
Visiems rungtynėse laimėjusiems pirmąsias vietas paskirtos dovanos-prizai, kas bus paskatinimu ir kitiems daugiau kreipti dėmesio į šią taip sveiką ir naudingą sporto šaką.
Šių rungtynių vyr. teisėju buvo 3 p. pulko kpt. Matutis, starteriu — j. ltn. Norkevičius, sekretoriumi — j. ltn. Plevokas-Juozapavičius ir kt., kurie savo darbu daug prisidėjo prie šių rungtynių suruošimo bei jų pravedimo.
Graži, saulėta sekmadienio diena sutraukė į rungtynes gan gražų skaičių žiūrovų, kuriems buvo gera proga pamatyti pirmąsias tokio masto karių-pašliūžininkų rungtynes Lietuvoje.“
Bus daugiau. Tęsinys kitą sekmadienį, liepos 6 d.
