Kėdainių sporto istorijos faktai: 1946 m. (XIX)

„Kėdainių mugė” tęsia straipsnių ciklą iš kraštiečio Juozo Baniotos surinktos istorinės medžiagos Kėdainių sporto žinynui (1919–2022).

Šiandien publikuojame ištrauką apie sportą Kėdainių krašte 1946 metais.

Tęsinys. Pradžia čia

1946

Futbolas

   Ruošiantis pirmajam startui „Žalgiris“ sužaidė keletą draugiškų rungtynių su Vilniaus „Žalgirio“, Šiaulių „Žalgirio“ 3:0 (L. Sukavičius, V. Majauskas, V. Kvedys), Ukmergės „Žalgirio“ 3:1, Panevėžio, Jonavos komandomis.

LČ. II grupės (atitinka dabartinę II lygą) Aukštaitijos zonos varžybose Kėdainių „Žalgiris“ nugalėjo:

   Zonų nugalėtojų turnyre dėl patekimo pajėgiausių grupę (tais metais joje žaidė 8 komandos) nebuvo toks sėkmingas:

   Komandos sudėtis: L. Vališkevičius, V. Majauskas, V. Vareika, L. Stankevičius, Z. Sukavičius, V. Albergas, J. Albergas, V. Grachauskas, V. Kvedys, A. Kurklietis (kapitonas), V. Knatavičius, V. Sabaliauskas (sudėtis nepilna, atrodo dar žaidė V. Amalas, Urbelis, V. Jaugelavičius, J. Dominas).

     Kėdainietis L. Ulevičius Lietuvos rinktinės sudėtyje dalyvavo SSSR čempionate – jis taip pasirašė po vienu savo straipsnių vėlesniais metais.  

   Kauno “Dinamo“ komandoje, tapusioje Lietuvos čempionais, žaidė A. Mačiulis. Jis žaidė ir Kauno pirmosios gimnazijos komandoje laimėjusioje sąjunginį turnyrą (kai kur rašoma, kad tai buvo SSSR jaunių pirmenybės), kadangi buvo vyresnis nei leidžiama, tai žaidė su dviem metais jaunesnio brolio Juozo dokumentais… Beje brolis vėliau irgi buvo geras futbolininkas. Jie abu minimi čia ir tolesniuose metuose, nes yra gimę Kėdainių apskrityje, bet atrodo, kad didesnio ryšio su Kėdainiais neturėjo, o žaisti pradėjo Kauno komandose.

Krepšinis

   Dotnuvos Akademijoje viešėjo Kauno sportininkai. Krepšinio rungtynes laimėjo šeimininkai 21:16, daugiausia taškų nugalėtojams pelnė V. Barauskas.

   Kėdainių „Žalgiris“ draugiškose rungtynėse nugalėjo Šiaulių „Žalgirį“ 28:20 ir pralaimėjo Ukmergės „Žalgiriui“.

   Apskrities gimnazijų ir progimnazijų spartakiados finalas, vaikinai: Kėdainių berniukų gimnazija – Krakių gimnazija 7:4.

Lengvoji atletika

   Apskrities gimnazijų ir progimnazijų spartakiados varžybose nugalėjo Grinkiškio gimnazijos mokiniai: 100 m bėgimas Ribikauskas 14,0 sek., šuoliai į aukštį Čekaitė 125 cm, šuoliai į tolį Martyšius 580 cm.

Spaudoje kritikos gavo teisėjai Mockūnas ir Kupstaitė už prastą organizaciją, šališkumą ir tendencingumą. Be jų dar teisėjavo Šičkus, varžybas stebėjo apskrities švietimo skyriaus vedėjas Grigas.

   Antanas Mikėnas (1924 m. Ramygalos vlsč. – 1994 m. Vilnius). 1946 m. baigęs Panevėžio mokytojų seminariją iki 1948 m. mokytojavo Ramygaloje ir Kėdainiuose. 1952 m. baigė Lietuvos kūno kultūros institutą, 1959–1989 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, treneris. Žymiausi auklėtiniai: J. Vasiliauskas, J. Tumasonis, V. Babenskas, A. Baltaduonis, V. Papas. Pirmasis Lietuvos lengvaatletis, laimėjęs olimpinį sidabro medalį. Taip pat pirmasis ir iki šiol vienintelis Lietuvos sportinio ėjimo atstovas, laimėjęs olimpinį medalį.

Žymiausi pasiekimai:

• 1956 m. – TSRS 10 ir 15 km rekordininkas.
• 1956 m. – Melburno olimpinės žaidynės, 20 km sportinis ėjimas – sidabro medalis.
• 1956 m., 1957 m. – TSRS tautų spartakiada, 20 km sportinis ėjimas – pirma vieta.
• 1957 m. – pasaulio jaunimo žaidynės, Maskva – pirma vieta.
• 1958 m. – TSRS čempionatas, 20 km sportinis ėjimas – trečia vieta.
• 1952–1959 m. – daugkartinis Lietuvos 5, 10, 15, 20, 30 km ir 1 valandos sportinio ėjimo rekordininkas, 1952–1960 metais 12 kartų šių rungčių Lietuvos čempionas 10 – 30 km distancijose.

   Ko gero simboliška, kad Kėdainių rajone po daugelio metų tapusiame vienu iš Lietuvos sportinio ėjimo centrų, Gudžiūnuose yra gimęs Kastytis Pavilonis (1946 m.), Lietuvos sportinio ėjimo federacijos ilgametis prezidentas, tarptautinės kategorijos teisėjas, sporto meistras, daugelio varžybų nugalėtojas ir prizininkas, paruošęs daug aukštos klasės sportininkų. Tačiau gimimu jo santykis su Kėdainiais ir baigiasi nes mokyklą baigė Alytuje, aukštąjį išsilavinimą Lvove, gyvena Alytuje, dirba Vilniuje. 2016 m. apdovanotas KKSD sporto garbės komandoro ženklu “Už nupelnus Lietuvos sportui”.

Tinklinis

   Su tais pačiais kauniškiais, kaip ir krepšinį, „orinį“ žaidę šeimininkai nugalėjo 2:0.

Reziumuojant iš viso pirmoje žinutėje apie sportą „Tarybinis kelias“ rašė: „Taip Didžiąją Pergalės dieną Akademija iškovojo pergalę prieš kauniškius, tuo pačiu iškovodami sporto srityje I vietą LTS Respublikoje“.

Niekaip negalima suprasti tokio „pasigyrimo“ tikslo, nes net neaišku su kokiomis Kauno komandomis žaista ir tuo labiau tai viso labo buvo tik draugiškos varžybos.

    Apskrities gimnazijų ir progimnazijų spartakiados finalas, merginos: Kėdainių mergaičių gimnazija – Krakių gimnazija 16:3, labai įdomiai skaičiuotas tinklinio varžybų rezultatas!

   ……….

   Įvyko pirmoji LTSR moksleivių spartakiada. Nepavyko rasti žinių apie kėdainiškių dalyvavimą joje, tačiau atrodo, kad joje dalyvavo vėliau žinomi sportininkai A. Sabeckis ir A. Krasnodomskis.

  ……….  

   Hanau (Vokietija) karo pabėgėlių stovykloje buvo suorganizuotos lengvosios atletikos varžybos (kai kur rašoma, kad tai buvo II-oji pabaltijiečių olimpiada ir vyko Ausburge), jose šuolių į tolį rungtyje nugalėjo A. Supronas su rezultatu 685 cm, ietį numetęs 47,02 m metro šioje rungtyje jis liko antras, 4-5 vietas jis pasidalino 110 m b/b.

Estafetę 4×100 m bėgo dvi komandos, nugalėjo A. Adamkavičiaus atstovaujama komanda, antra liko kita lietuvių komanda, kurioje antrą etapą bėgo A. Supronas.

   Hanau „Perkūnas“ sužaidė visą eilę krepšinio varžybų: su Hanau latviais 39:21, Liubeko latvių YMCA 16:20, Wisbadeno lietuviais 30:38, ten pat su estais 40:29, dvi rungtynes su Kempteno „Šarūnu“ 24:20 ir 29:75. A. Supronas žaidė beveik visas rungtynes.

   Hanau stalo teniso turnyro dvejete su H. Surkevičiumi (klubo pirmininku) A. Supronas užėmė trečią vietą.

   A. Supronas klubą atstovavo dar dvejose stambiose lengvaatlečių varžybose, tačiau rezultatų neradau.

    Britų zonos pabėgėlių stovykla suorganizavo Britų zonos futbolo rinktinę, vienu iš jos organizatorių buvo paskutinis Kėdainių apskrities karo komendantas, šaulių būrio vadas, pulkininkas leitenantas M. Karaša.

Bus daugiau. Tęsinys kitą sekmadienį, rugpjūčio 10 d.