„Kėdainių mugė” tęsia straipsnių ciklą iš kraštiečio Juozo Baniotos surinktos istorinės medžiagos Kėdainių sporto žinynui (1919–2022).
Šiandien publikuojame ištrauką apie sportą Kėdainių krašte 1944 ir 1945 metais.
1944
Kovo mėn. Pernaravoje įsikūrė LGSF sporto klubas, vadovu išrinktas Juozas Arštikys.
„Ateityje“ rašoma, kad „klubo vadovybė turi plačius užsimojimus ir mano darbuotis ne tik sportinėje bet ir kultūrinėje srityje. Rūpinamasi knygynėlio ir skaityklos įsteigimo“.
Frontui artėjant prie Lietuvos birželio 8–14 d., 1937 ir 1939 metų Europos čempiono L. Baltrūno iniciatyva buvo surengtas „Dešimtuko“ turnyras, skirtas Kaune vykusio Europos čempionato ir jame pasiektos pergalės penkmečiui paminėti. Vokiečiai uždraudė šį turnyrą vadinti Lietuvos pirmenybėmis.
Dalyvavo devynios komandos, turnyrą laimėjo Kauno teniso klubo (KTK) komanda, lemiamose rungtynėse rezultatu 33:22 nugalėjusi Kauno „Grandį“. Nugalėtojų gretose žaidė V. Sercevičius.
Per šalį ritantis karo frontui, o rudenį prasidėjus rezistencijai apie sportą nebuvo nė kalbos.
Tiesa, rugpjūčio mėn. Kaune (Vilnius dar priklausė vokiečiams) atnaujino veiklą Lietuvos SSR fizinės kultūros ir sporto komitetas, o vėlų rudenį buvo įsteigta „Žalgirio“ sporto draugija, jos respublikinis komitetas turėjo savo padalinius rajonuose.
Kėdainiuose pirmuoju draugijos vadovu paskirtas estas Henrikas Merfeldas.
Šalia fizinio lavinimo pamokų mokyklose buvo įsteigti sporto būreliai – tai sovietinių laikų pradžios naujovė.
Į vakarus pasitraukė Kėdainių futbolo komandų centro puolėjas Vaclovas Morkūnas: iš pradžių į Vokietiją, vėliau – Australiją.
Deja daug informacijos apie emigravusius sportininkus nepavyko rasti. Daugiausiai jos – apie Antaną Suproną.
……….
Artėjant Antrojo pasaulinio karo frontui A. Supronas 1944 metais pasitraukė į Vokietiją, vėliau 1948 m. persikėlė į Torontą Kanadoje.
Aktyviai dalyvavo organizuojant lietuvių sporto žaidynes išeivijoje, buvo žymus filatelistas (g. 1920 – 2003 m.).
Kadangi A. Supronas neabejotinai geriausias Kėdainių krašto prieškario ir karo metų sportininkas, stengiausi ir pavyko surasti nemažai medžiagos apie jo sportinę veiklą emigracijoje, ją pateiksiu atitinkamuose metuose.
Tai buvo universalus sportininkas, dar gyvendamas Lietuvoje geriausių rezultatų pasiekė lengvojoje atletikoje, žaidė krepšinį, futbolą, stalo tenisą.
Išeivijoje prisidėjo tinklinis, lauko tenisas, slidinėjimas, golfas.
Jis buvo vienas iš aktyviausių Toronto „Vyties“ sporto klubo organizatorių – buvo klubo vadovu, yra jo garbės narys, pirmasis iš „Vyties“ sportininkų 1960 m. buvo apdovanotas aukščiausiu ŠALFASS apdovanojimu, neblogų rezultatų sporte pasiekė jo dukra Lina ir sūnus Andrius.
Apie 60 tūkst. pasitraukusiųjų į Vakarus, tarp kurių buvo daug jaunimo negyveno be sporto.
Visose pabėgėlių stovyklose trijose (JAV, prancūzų ir anglų) sąjungininkų karinėse zonose (didžioji lietuvių dalis gyveno aštuoniose: Kemptenas, Visbadenas, Miunchenas, Hanau, Tiubingenas, Šeinfeldas, Ausburgas ir kt.) įsisteigė arti 30 sporto klubų, vyko įvairios varžybos tarpusavyje, pabėgėliais iš kitų šalių ir vietiniais sportininkais.
Rugsėjo 4-15 d. Hanau įvyko lietuvių lengvosios atletikos varžybos, jose A. Supronas laimėjo šuolius į tolį su rezultatu 658 cm, antras liko ieties metime 47,02 m. ir estafetėje 4×100 m, kurią laimėjo komanda, kurioje bėgo V. Adamkavičius, o nugalėtojų rezultatas 47,8 sek. A. Suprono komandos – 48,3 sek.
V. Adamkavičius dar nugalėjo 100 m bėgime 11,5 sek. Šis sportininkas, ne kas kitas, o nepriklausomybę atgavusios Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.
Gruodžio mėn. Berlyno policijos sporto klubo aikštėje įvyko stambus krepšinio turnyras, lietuviai nugalėjo belgus 39:4, olandus 24:13 ir dėl pirmos vietos – prancūzus 26:19 ir tapo šio turnyro nugalėtojais, A. Supronas per trejas rungtynes pelnė 2 taškus.
Taip pat gruodžio mėn. Berlyno olimpiniame aikštyne įvyko stambus „Telefunken“ sporto klubo krepšinio turnyras tarp 5 vokiečių komandų, kurių gretose žaidė daug lietuvių.
Nugalėjo Baltrūno vadovaujama SGOP I komanda, visame turnyre lietuviai įmetė apie 70% taškų, tarp jų A. Supronas – 4.
1945
Kėdainiuose „Žalgirio“ draugija įsikūrė Vokiečių gatvėje (šalia liuteronų bažnyčios), turėjo kelis kambarius ir nedidelę sporto salę, joje tilpo teniso stalas, šachmatų staliukas, sunkumų kilnojimo įranga.
Priešais pastatą lauke buvo krepšinio aikštelė, futbolas buvo žaidžiamas dabartinio stadiono vietoje.
Kėdainių futbolo komanda irgi pasivadino „Žalgiriu“. Pirmosios futbolo komandos oficiali apranga buvo balti marškinėliai ir žalios kelnaitės.
Lietuvos futbolo pirmenybės neįvyko, išliko informacija iš laikraščio „Kėdainių garso“, kad rugpjūčio mėn. 5 d. Jonavoje 2:3 pralaimėta vietos „Spartakui“, o po dviejų savaičių sužaistas revanšas Kėdainiuose. Čia šeimininkai laimėjo 1:0.
Apie draugišką rungtynių pobūdį galima spręsti iš tolesnės šio laikraščio informacijos: “Rungtynėms pasibaigus abi komandos susirinko į amatų mokyklą pavakarieniauti. Čia visi pasidalino dienos įspūdžiais. Po to kūno kultūros ir sporto komiteto prie apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas drg. B. Kuraitis padėkojo sportininkų rėmėjams drg. drg. Žilinskienei ir A. Vališkevičiui už suteiktą paramą. Pavakarieniavę komandų sportininkai gaisrininkų salėje linksmai pasišoko“.
Nevykstant oficialioms varžyboms spaudoje minimi savaitgaliniai sporto pasirodymai: akrobatika, vaikščiojimas lynu, boksas, sunkumų kilnojimas, po jų vykdavo šokiai.
Vincas Sercevičius gimęs (1925 – 2003 m.) Kėdainių rajone, šiuo metu išnykusiame Pustelnikų kaime, net savo 70-mečio proga kalbėdamas pasakė: „Krepšinis – mano gyvenimo šviesulys. Jeigu reikėtų man, Kėdainių berniukui, pakartoti savo nueitą kelią, aš eičiau tuo pačiu keliu“.
1946 m. jis žaidė Kauno „Dinamo“ komandoje kartu su Stepu Butautu, Justinu Lagunavičiumi.
1947 m. su Kauno KKI komanda, kurioje be minėtų dar žaidė Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas – Tbilisyje tapo TSRS čempionu ir TSRS sporto meistru.
Kiti V. Sercevičiaus biografijos faktai:
1951 m. baigė LVKKI. Žaidė Kauno „Dinamo“ (1945-1946 m.), LVKKI (1947-1949 m.), „Žalgirio“ (1951-1954 m.) vyrų krepšinio komandose.
5 kartus Lietuvos krepšinio čempionas (1947-1950 m., 1954 m.), Lietuvos krepšinio taurės laimėtojas (1951 m.).
TSRS čempionas (1947 m., 1951 m.), vicečempionas (1949 m.), 1950 m. Pabaltijo respublikų čempionas.
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas (1945-1951 m.): žaidė 11 rungtynių, pelnė 73 taškus.
1951–1953 m. Lietuvos valstybinio kūno kultūros instituto (LVKKI) Žaidimų katedros vedėjas, 1953–1955 m. dėstytojas, 1955-1984 m. Kauno medicinos instituto (KMI) Fizinio lavinimo katedros dėstytojas.
Lietuvos vyrų (1953-1955 m.), moterų (1946 m.) krepšinio rinktinių, Kauno „Žalgirio“ vyrų (1951 m., 1953-1955 m.), „Politechnikos“ moterų (1968 m.) krepšinio komandų treneris.
Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1995 m.).
……
Balandžio 15–22 d., dar tebevykstant karui, Kaune buvo surengtas šeštasis tradicinis SSSR miestų turnyras.
Kauno rinktinė jame užėmė antrą vietą. Ji galėjo laimėti šį turnyrą, bet sužaidus lygiosiomis su Maskvos rinktine (25:25) buvo žiūrima į visose rungtynėse pelnytų ir praleistų taškų santykį.
Maskviečiai išlygino rungtynių rezultatą kai viduryje aikštės jų naudai skirta bauda, nors pagal to meto krepšinio taisykles jos buvo skiriamos tik varžovui metant į krepšį…
Po šių varžybų V. Sercevičius buvo areštuotas, nes atsisakė tyčia pralaimėti Maskvos komandai, ir išvežtas į Vorkutos šachtas.
Pažįstamų krepšininkų dėka iš ten jau kitais metais grįžo. Grįžęs iš Sibiro, jis daugiau kaip ketverius metus buvo kandidatas į TSRS rinktinę, tačiau į ją taip ir nepateko – žaidėjo su tokia biografija tada nebuvo galima vežti į užsienį.
Lietuvoje jis buvo vadinamas antruoju Lubinu, nors ir nebuvo toks aukštas vidurio puolėjas.
………….
Algirdas Slanksnys, gimęs 1926 m. Dotnuvoje, apie 1945 m. persikėlė gyventi į Klaipėdą.
Žaidė krepšinį, futbolą, teisėjavo.
1952 m. persikėlė į Vilnių.
Buvo Lietuvos SSR rankinio, irklavimo federacijų pirmininku, 1959-1965 m. Vilniaus miesto „Žalgirio“ sporto draugijos tarybos pirmininku, po to iki 1972 m. Lietuvos „Žalgirio“ sporto draugijos pirmininku, galiausiai iki pensijos dirbo naujai pastatytuose Vilniaus sporto rūmuose įvairiose pareigose.
1963 m. jam suteikta tarptautinė irklavimo teisėjo kategorija, 1969 m. – Lietuvos nusipelniusio kūno kultūros ir sporto darbuotojo vardas, mirė 1997 m.
……….
Kėdainių kūno kultūros ir sporto komitetui pradėjo vadovauti Vladas Knatavičius. Jis net iki 1958 m. ir pats žaidė pagrindinėje Kėdainių futbolo komandoje, o rajono sporto vadovu buvo iki 1968 m.
………
Antanas Supronas buvo apgyvendintas 1945 m įkurtoje pabėgėlių stovykloje Hanau mieste buvusiose kareivinėse.
Jau pirmais metais (rugpjūčio mėn.) buvo surengta sporto šventė, įkurtas sporto klubas „Perkūnas“.
Populiariausios šakos buvo futbolas, krepšinis ir tinklinis jie žaisti su kaimyninėmis pabėgėlių stovyklomis, dar užsiimta boksu, lauko tenisu, šachmatais, stalo tenisu.
A. Supronas su keletu klubo narių dalyvavo I-oje pabaltijiečių olimpiadoje Ausburge.
Joje jis nugalėjo šuoliuose į tolį su rezultatu 630 cm, trišuolyje – 12,68 m ir užėmė trečią vietą estafetėje 4×100 m (A. Supronas bėgo trečiame etape).
Bus daugiau. Tęsinys kitą sekmadienį, rugpjūčio 3 d.
