„Kėdainių mugė” tęsia straipsnių ciklą iš kraštiečio Juozo Baniotos surinktos istorinės medžiagos Kėdainių sporto žinynui (1919–2022).
Šiandien publikuojame informaciją apie sportą Kėdainių krašte 1929-1930 metais.
1929 m.
Šaudymas
Vienose iš vis dažnėjančių Kėdainių šaulių rinktinės šaudymo varžybų nugalėjo Žiupsnys Bronius – 94 punktai, antras Župerka Jonas – 90 punktų.
Kėdainių šaulių rinktinės metinio kontrolinio šaudymo prizininkai: 1. Lemkė Mykolas, Kėdainių būrio šaulys – 94 punktai; 2. Bačinskas Viktoras, ŽŪA būrio šaulys, studentas – 93 punktai; 3. Rentas Vaclovas, Dotnuvos būrio šaulys, mokytojas – 77 punktai.
Iš straipsnio „Trimite“ teksto reikia suprasti, kad Kėdainių šaulių rinktinė buvo geriausia tarp visų Lietuvos šaulių rinktinių, nes jai už šį pasiekimą buvo įteikta Suomijos šaulių (šiuckoro) pereinamoji sidabrinė taurė.
……….
Apie sportą Kėdainiuose šiek tiek užsimenama V. Laukevičiaus knygoje „Meilė Lietuvai – nusikaltimas“.
Keletas citatų:
„Futbolas, kaip ir visur, buvo pats populiariausias ir kėdainiečių labiausiai mėgiamas žaidimas, tai rodė ir tas faktas, kad per rungtynes žiūrovų prisirinkdavo pilnas stadionas.“
„Keisčiausia būdavo, kai tarpusavy žaisdavo žydų komandos. Daugiausia kildavo tarp jų nesusipratimų ir muštynių… Per vienerias rungtynes kelis kartus buvo susimušę žaidėjai ir galų gale teisėjas turėjęs nutraukti rungtynes.“
Buvo ir nusiteikusių prieš sportą vadovų, pvz. ŽŪA prof. Dotnuvos dvaro jaunųjų ūkininkų ratelio vadovas S. Nacevičius teigė, kad „ jaunuolius labiau reikia pritraukti prie mokslo ir lavinimosi, o ne prie laiko gaišimo ir tuščių pramogų (…), rymiečių obalsis „Duonos ir pramogų“, kurį taip pamėgo žmonės po Didžiojo karo, neturi būti jaunimo obalsiu! Reikia stengtis, kad jaunieji būtų visai nauji žmonės ir ieškotų malonumų darbe ir per darbą“.
Dotnuvoje įkurtas ŽŪA sporto klubas. Miestelyje buvo kelios futbolo komandos: studentų, senjorų, jaunių, kaimo jaunimo.
Į jų tarusavio turnyrus kartais įsijungdavo Krakių futbolo draugijos komanda.
Buvo tradicija rugsėjo mėnesį žaisti rungtynes tarp akademijos pirmakursių („fuksų“) ir kaimo jaunimo, dažniau laimėdavo labiau susižaidęs vietinis jaunimas.
Vadinamosios sporto šventės buvo gera proga pasilinksminti.
Iš pradžių vykdavo varžybos tarp vietinių komandų, kviečiami rungtyniauti Kėdainių kultūrtechnikos mokyklos sportininkai, o po varžybų vyko gegužinės.
Šokiams groti dažnai buvo kviečiamas gerai žinomas Kėdainių savanorių gaisrininkų orkestras.
2-ojo artilerijos pulko, dislokuoto Kėdainiuose, vadu paskirtas Jonas Kibirkštis (g.1894 – m.1934, palaidotas Kėdainiuose) buvo aktyvus sporto organizatorius tiek tarp karių, tiek civilių. Jo iniciatyva artilerijos pulke stipriai suaktyvėjo sportinė veikla.
…..
Lapkričio 2 d. skrisdamas aplink pasaulį pro Dotnuvą rytų link praskrido dirižablis „Graf Zeppelin“.
1930 m.
Gimnazijos moksleiviai šauliai po Velykų „pasidirbę keinius visu smarkumu mušė „Vilniaus ripką“.
Ilgai teko aiškintis – kas toji Vilniaus ripka, ledo ritulį žaisti po Velykų per vėlu, ir vis tik tai galėjo būti ta pati lietuviška ripka, tik kodėl ji vadinta vilnietiška, nes daugiausia žaista Žemaitijoje, atrodo kad tai buvo beisbolas, kurio žaidimo pradmenis jau gerokai anksčiau atvežė iš JAV grįžtantys emigrantai.
Kėdainių apskričiai priklausiusiame Grinkiškyje liepos mėn. surengtoje gegužinėje buvo ir sporto varžybos.
Kaip rašo korespondentas: „šokių tarpais buvo atliktas šaudymas šratais, 100 metrų bėgimas, šokimas į tolį ir į aukštį“.
Tarp šaulių pirmavo J. Rimvydas – 33 taškai, 2. J.Jonaitis – 31, 3. Svečias iš Vendžiogalos p. Žoromskis – 29.
„100 m bėgime pirmą prizą gavo A. Zakažauskas, antrą – J. Čiapas, šokimo abu prizus laimėjo taip pat A. Zakažauskas, įšokęs į tolį 4 metr. 30 cent. ir į aukštį 1 metr. 25 cent.“
Pašušvyje vietos šaulių iniciatyva įrengta sporto aikštelė. Joje vyko gimnastikos, bėgimo, šuolių į tolį ir į aukštį treniruotės ir varžybos.
Kultūrtechnikos mokykloje įsikūrusio šaulių būrio iniciatyva suaktyvėjo sportinė veikla, buvo nupirkta sportinės įrangos – apie rezultatus nei šiais nei vėlesniais metais informacijos nerasta.
Kėdainių apskrityje (mieste, Krakių ir Dotnuvos valsčiuose) įvestas privalomas pradinis mokymas, kartu patys mažiausi mokiniai gaudavo fizinės kultūros pradmenis.
Bus daugiau. Tęsinys kitą sekmadienį, birželio 1 d.
