„Kėdainių mugė” tęsia straipsnių ciklą iš kraštiečio Juozo Baniotos surinktos istorinės medžiagos Kėdainių sporto žinynui (1919–2022).
Šiandien publikuojame informaciją apie sportą Kėdainių krašte 1926 metais.
Futbolas
Gegužės 6 d. Dotnuvoje vietos L.F.L.S. futbolininkai 3:1 nugalėjo Kėdainių „Makabi“. Minima, kad komandos sudarytos pripuolamai, o aikštė labai nelygi.
Futbolo propaguotojas Juozas Janonis (g. 1896 Biržų r. – m. 1940 Kėdainiai) pradėjo leisti laikraštį „Kėdainių garsas“, kuriame šiek tiek vietos buvo skiriama ir sportinių įvykių aprašymui.
Po pirmojo numerio pasirodymo vasario 6 d., kiek vėliau žydų iniciatyva pradėjo eiti „Kėdainių žinios“. Jos visaip stengėsi pašiepti oponento publikacijas, konfliktą spręsti teko net teismuose, galop dar nesibaigus metams abu laikraščiai uždaryti, tačiau J. Janonis nuteistas tremtimi iš Kėdainių.
Šio laikraščio reklamoje buvo rašoma, kad tai keturių puslapių nepartinis leidinys einantis kas dvi savaitės. Prenumerata metams – 6 litai, adresas: Stoties g. Nr. 2.
„Kėdainių garsas“ gegužės 23 d. savo 6-tame numeryje rašė:
„Š.m. balandžio 25 d. LG ir SF Kėdainių skyr. „Algirdas“ žydų gimnastikos ir sporto sąjungos aikštėje (ta „Makabi“ aikštė buvo netoli buvusio aerodromo, prie Dotnuvos gatvės) suruošė sporto dieną.
Dalyvavo šios Kėdainių m. sporto organizacijos: Lietuvių gimnazijos ir žydų skautai, L. Jaunimo sąjunga ir žydų gimnastikos ir sporto draugija „Makabi“. Programoj išpildyta 13 dalių: kumščiasvydis, futbolas, įvairūs bėgimai, dviratininkų lenktynės, disko, ieties mėtymas, rutulio stūmimas, įvairi mankšta, gyvi paveikslai ir žaislai.
Iš dalyvavusių sporto dienoje sportininkų pasižymėjo šie:
100 mtr. bėgimas Strumila M. – 13 sk.
1000 mtr. Račys – 4 m. 43 sk.
Disko mėtymas Valavičius – 23,45 mtr., Pelešinas – 23,2 mtr., Štaras – 22,58 mtr.
Ieties mėtymas Valavičius – 35,20 mtr., Štaras – 30,90 mtr.
Rutulio stumimas Valavičius – 14,10 mtr., Štaras – 12,67 mtr., Pupkus – 11,80 mtr.
Kumščiasvydį (į tinkinį panašus žaidimas, kuriame kamuolys atmušinėjamas kumščiais – Lietuvoje neprigijo ir po keleto metų nustotas žaisti) skautai laimėjo prieš „Algirdą“ 7:4.
Nelaimingi „Makabi“ pralaimėjo savo idealą prieš Gimnazijos komandą, būtent: futbolo rungtynes 0:3 jų nenaudai.
Ypatingai malonų įspūdį darė į žiūrėtojus, kurių atsilankė į sporto dieną gana daug, tai mergaičių mankšta.
Sporto dienai vadovavo vietinės gimnazijos gimnastikos mokytojas p. vyr. ltn. Baronauskas, kuriam reikia padėkoti už surengtą pirmą kartą Kėdainiuose sporto dieną ir palinkėti, kad panašių sporto švenčių Kėdainiuose įvyktų dažniau.“
Gegužės 30 d. Šiauliuose Dotnuvos L.F.L.S. žaidė su vietos „Makabi“. Spauda rašė „Rungtynės baigėsi makabininkams, kaip ir visada, nelaimingai: dotnuviečiai jiems įkirto pirmame kėliny vieną ir antram du golu.
Rungtynėms baigiantis makabininkai vos vos dotnuviečiams teįkirto vienintelį golą. Tuo būdu rungtynės baigėsi 3:1 L.F.L.S. naudai.“
Gegužės mėnesį LFLS rengė klubų pirmenybes. Šiaulių apygardos varžybose užsiregistravo dalyvauti Kėdainių ir Dotnuvos komandos, bet duomenų apie rezultatus nerasta.
L. atletika
M. Klungevičius (Dotnuva) 20 km bėgimo rungtyje 05.24 d. Kaune LFLS sporto šventėje užfiksavo pirmąjį Lietuvos rekordą šioje rungtyje – 1.23.08,0.
Tai iš viso buvo pirmos varžybos Lietuvoje šioje distancijoje.
Ta proga žurnale “Sportas” išspausdintame straipsnyje “Fiziškas auklėjimas” dr. A. Jurgelionis įspėja: “Deja, mums ne kartą teko konstatuoti, kad jau vaikai 15-16 metų rungiasi greitume 200, 400 ir net 800, 1500 m, ėjime 5 ir daugiau km. Be abejo, tai netoleruotini dalykai, vaikai pervargdami žeidžia savo širdį”.
Šioje šventėje kitas dotnuvietis Antanas Dobrega laimėjo šuolius į tolį su rezultatu – 5,53 m. Bendroje varžybų įskaitoje tarp lengvaatlečių Dotnuvos komanda liko trečia po Vilkaviškio ir Kauno komandų.
Lietuvos čempionate nugalėjo A. Dobrega, su kartimi iššokęs 283 сm.
Kitą rekordą tų pačių metų 10.02 d. M. Klungevičius pasiekė Helsinkyje Pabaltijo studentų olimpiadoje 5000 m bėgimo distancijoje 18.04,0, tai buvo tik antrasis Lietuvos rekordas šioje rungtyje, po dar 1921.10.02 L. Juozapaičio (LFLS, Kaunas) parodyto rezultato 18.30,0. Rekordas jam garantavo ketvirtą vietą šiose varžybose.
Jose dalyvavo ir A. Dobrega, peršokęs su kartimi 290 cm, jis buvo ketvirtas. Deja, jis jau 1928 m. mirė (g. 1906 m., technikumą baigė 1925 m.). Abiejų dotnuviškių ketvirtos vietos buvo paskutinės, nes keturias šalis atstovavo po vieną atletą.
Pabaltijo studentų olimpiada buvo pirmosios Lietuvos lengvaatlečių varžybos užsienyje, deja nesėkmingos – užimta paskutinė vieta.
Šachmatai
Mieste jau veikė šachmatininkų klubas.
Šaudymas
Pirmosios Lietuvos medžioklinio šaudymo pirmenybės – šaudymas į molinius balandžius įvyko rugsėjo 12 d. Kaune, dvi serijos po 15 šūvių iš 35 metrų nuotolio.
Jose dalyvavo ir sveikinimo kalbas pasakė Respublikos prezidentas daktaras Kazys Grinius, Ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius.
Asmeniškai – 3 vieta S. Falkauskas (Kėdainių LMŽD) 17 pataikymų. Kėdainių LMŽD komanda, kurioje dar šaudė Nivinskas, irgi liko 3 vietoje su 31 pataikymu.
„Kėdainių garso“ 6-ame numeryje rašoma: „Neseniai Kėdainiuose įsisteigė „Kėdainių sporto Draugija“. D-jos užmojai gana platūs. Manoma prie geležinkelio padaryti didelę aikštę visų rūšių sportui: futbolui, tenisui aikštes ir dviračių lenktynėms treką. Taigi sumanymas geras, bet ar ištesės.“ Autoriaus abejonės išsipildė, apie šį klubą informacijos nebeliko jau po metų.
Ko gero verta paminėti tos „Kėdainių sporto Draugijos“ steigėjus: Vilimavičius Antanas – Policijos vadas, Ragaišis Liudas – agronomas, Stukenis Juozas – Banko direktorius, Stukenienė Rozalija – namų šeimininkė, Gineika Stasys – Teismo tardytojas, Gineikienė Tamara – gydytoja.
Kėdainių garsas“ Nr. 7 (paskutinis) rašė: „Š.m. rugpiūčio 22, 23, 24 dienomis Kaune ruošiama I Lietuvos sp. Šventė. Šventės programon įeina: gimnastika, l. atl., kolektyviniai žaislai.“ Autorius agitavo deleguoti geriausius sportininkus į ją, kėdainiškiai joje tikrai dalyvavo, o M. Klungevičius netgi nugalėjo, tačiau daugiau informacijos rasti nepavyko.
Dar kartą paminėta „Kėdainių sporto Draugijos“ veikla: „Daugiausia veiklumo rodo futbolininkų sekcija. Futbolininkai, padedant Valdybai, įsigijo naujus bocus, futbolą ir dabar beveik kasdien daromos intensyvės treniruotės. Greitu laiku manoma padaryti keletą rungtynių su svetimomis komandomis“.
Įsikūrusio Kėdainių Jūrų skautų D.L.K. Gedimino būrio ranka rašytu šriftu leidžiamas laikraštis „Vairas“ (Nr.2) rašė: „Jėgai – sveikatai įgyti ir palaikyti būtinai reikalingi judrieji sportai, pradedant paprasčiausiais kaipo: vaikščiojimas, dviratis, jodinėjimas, plaukiojimas ir baigiant labiausiai sudėtiniais, kaipo automobilis, aviacija.
Būdai įgyti ir palaikyti sveikatą ir stiprumą sudaro skautybės įvadą. Skautybė tas įgytąsias jėgas higiena ir fiziniu auklėjimu tuojau naudingai panaudoja“.
Toliau rašoma apie, autoriaus nuomone, universaliausią užsiėmimą – plaukimą, kaip mokytis plaukti, nardyti.
Į mokyklų (progimnazijų) programą įvestos „kūno kultūros ir higienos“ pamokos, geriausiu atveju jas vesdavo kūno kultūros kursus baigę mokytojai.
Kamuolys buvo retenybė, pagrindinė sporto šaka ne šaltu metu – kvadratas, o dažnai tai būdavo elgesio prie stalo, tautinių šokių ar net elegantiško vaikščiojimo pratybos.
Mieste įsteigta suaugusiųjų gimnazija. Ji irgi buvo nedidelis sporto vystymosi židinys.
Bus daugiau. Tęsinys kitą sekmadienį, gegužės 18 d.
