„Kėdainių mugė” tęsia straipsnių ciklą iš kraštiečio Juozo Baniotos surinktos istorinės medžiagos Kėdainių sporto žinynui (1919–2022).
Šiandien publikuojame informaciją apie sportą Kėdainių krašte 1922-aisiais metais.
Futbolas
Dotnuvos „Šaulio“ komanda pirmas rungtynes sužaidė gegužės 1 d.
Šioje komandoje žaidė iš įvairių Lietuvos vietovių suvažiavę mokiniai, pavyko rasti apie kai kuriuos iš jų šiek tiek informacijos:
Vytautas Putvinskis-Pūtvys – g. 1901 m. Šiaulių apskr., Šiaulėnų vlsč., Šilo Pavėžupio dvare. Gimė žinomo Lietuvos visuomenės, kultūros veikėjo Vlado Putvinskio ir Emilijos Putvinskienės – Moterų šaulių garbės vadės – šeimoje.
Kartu augę broliai ir seserys vėliau tapo žinomais šalies žmonėmis: Stasys – agronomu ir valstybės veikėju, Ona – pedagoge ir visuomenės veikėja, Sofija – visuomenės veikėja, Emilija – pedagogė ir visuomenininkė.
Vytauto krikšto tėvais buvo visuomenės veikėjas Povilas Višinskis ir tėvo sesuo Marija.
Baigęs vietos pradžios mokyklą ir Liepojos gimnaziją, jis 1915–1917 m. toliau mokėsi Maskvos komercinėje mokykloje.
Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje grįžo į Šilo Pavėžupį. Nuo 1919 m. mokėsi Dotnuvos žemės ūkio technikume, įgijo agronomo profesiją. Gilino iš tėvo perimtas žuvininkystės žinias Strasbūre (Prancūzija), Vokietijoje, vėliau studijavo Vytauto Didžiojo universitete Kaune, Matematikos-gamtos fakultete. Nepriklausomybės kovų ir 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvis.
Technikumą baigė 1923 m., dar besimokydamas Žemės ūkio technikume įsijungė į visuomeninę veiklą. Kai 1919 m. Dotnuvos technikume buvo įsteigtas Šaulių sąjungos skyrius, V. Putvinskis-Pūtvis išrinktas šio padalinio iždininku, vėliau – pirmininku.
Po tėvo mirties nuo 1926 m. perėmė 173 hektarų ūkį Kelmės vlsč., Graužikų dvare. Pavyzdingai ūkininkavo, be laukininkystės vertėsi ir žuvų auginimu.
Pats organizuodavo pažangaus ūkininkavimo kursus ir vadovavo Graužikų jaunųjų ūkininkų rateliui. 1927–1934 m. buvo Šaulių sąjungos Kelmės būrio pirmininkas, kartu su bendraminčiais įkūrė Kelmės muziejų.
1940 m. į Lietuvą buvo įvesti Raudonosios armijos daliniai, valdytas dvaras buvo nacionalizuotas, o pats V. Putvinskis-Pūtvis priimtas dirbti žuvininko pareigose Graužikų tarybiniame ūkyje.
1941 m. birželio 14 d. Pūtvių šeimą suėmė ir ištrėmė į Sibirą. Motina Emilija Putvinskienė („Šaulių močiutė“) mirė Syktyvkaro kalėjime prieš pat nuosprendžio paskelbimą.
Žmona Elena Urbonavičiūtė-Pūtvienė su keturiais mažamečiais vaikais apgyvendinta Ust Lokčimo gyvenvietėje Komijoje. 1944 m. ji ir du jauniausi vaikai mirė. Našlaičiais likusiems Algiui ir Giedrei 1945 m. leista grįžti į Lietuvos TSR, kur juos priglaudė giminės.
Šeimos galva Vytautas Putvinskis-Pūtvis buvo įkalintas lageryje Kanske, kur po metų (1942 m. lapkričio 5 d.) sušaudytas.
Vladas Martinavičius – g. 1902 m. Kretingos apskr., Kulių vlsč., Karalėnų kaime. 1919 m. baigė Telšių gimnazijos keturias klases, technikumą baigė 1924 m.
Po to mokytojavo Plungėje, Utenoje, buvo Zarasų ir Šakių apskričių agronomu. Dalyvavo 1923 m. Klaipėdos sukilime. 1951 m. ištremtas į Tomsko sritį, po tremties grįžo į Lietuvą.
Jonas Lelys – g. 1902 m. Mintaujos mieste, Latvijoje. 1918–19 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, buvo sužeistas, apdovanotas Vyties kryžiumi. 1921 m. baigė Panevėžio gimnaziją.
Technikumo miškininkų skyrių baigė 1923 m., dalyvavo 1923 m. Klaipėdos sukilime, buvo aktyvus ateitininkas.
1924–1927 m. dirbo technikume miškininkystės katedroje, buvo Dotnuvos šaulių būrio pirmininku, vėliau dirbo Raudondvario girininkijoje. 1928 m. atleistas iš tarnybos dėl ligos, tais pačiais metais ir mirė, palaidotas Panevėžio kapinėse.
Juozas Rimdžius – g. 1900 m. Šiaulių apskr., Joniškio valsč., Mikšiūnų k. 1918 m. baigė Šiaulių gimnazijos 5-ias klases. 1919–1920 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Technikumą baigė 1923 m., dalyvavo 1923 m. Klaipėdos sukilime. Po baigimo dirbo Marijampolėje, Joniškėlyje, Klaipėdoje.
Aleksandras Požėla – g. 1901 m. Šiaulių apskr., Žeimelio valsč., Bardiškių k. 1920 m. baigė Linkuvos gimnazijos 4-ias klases, 1924 m. baigė miškininkystės kursą, po to mokėsi Vytauto Didžiojo universiteto teisės fakultete, dirbo Miškų departamente specialistu, Valstybinio draudimo kasos direktoriumi.
Vaclovas Tallat-Kelpša – g. 1900 m. Tauragės apskr., Laukuvos valsč., Kelpšaičių vienkiemyje. 1921 m. baigė Šiaulių gimnaziją. Technikumo agronomijos skyrių baigė 1923 m., dalyvavo 1923 m. Klaipėdos sukilime. Po baigimo stažavosi Danijoje, dirbo Rietave, Telšiuose, „Pieno centre“, „Lietūkyje“.
Kazys Giedrys – g. 1902 m. Kybartų miestelyje, dalyvavo 1923 m. Klaipėdos sukilime, technikumo miškininkų skyrių baigė 1924 m., po to dirbo matininku Miškų departamente, Miškininkų sąjungoje. Ištremtas į Komiją, 1944 m. mirė tremtyje.
J. Pledas – dalyvavo 1923 m. Klaipėdos sukilime, technikumo nebaigė.
Gaila, kad komandoje nežaidė nė vienas Kėdainių apskrityje išaugęs futbolininkas ir tai galima suprasti, nes nuo 1919 iki 1927 m. veikusioje žemės ūkio mokykloje ir technikume iš 247 jį baigusių tik 9 buvo kilę iš Kėdainių apskrities.
„Lietuvos sportas“ Nr. 6 rašė: „Plečiantis Lietuvos sportui Dotnavos Ž. ir M.Ū. Mokykla nelieka užpakaly. Patogios sportui plėstis sąlygos sukūrė net dvi sporto organizacijas: 1.Dotnavos Šaulių Būrio Sporto Sekcija; 2. Mokyklos sporto organizacija, kuri įsikūrė šiais metais. Šaulių Sporto Sekcijoj yra trys klubai: 1) futbolo, 2) lengvosios atletikos ir 3) judomųjų žaidimų. Kaip vienoj, taip ir kitoj organizacijoj futbolas užima pirmą vietą. Jau yra keletas asmenų gerai išsitreniravusių.
Mokyklos Sporto Org. yra dvi futbolo komandos, šaulių sekcijoj – keturios. Treniruotės vyksta beveik kasdien.
Gegužės 1 d. pirmoji šaulių komanda žaidė su pirmąja mokyklos sporto organizacijos komanda ir laimėjo. Pirmoji šaulių komanda žaidė su pirmąja mokyklos sporto organizacijos komanda ir laimėjo 3:0. Šauliai esą jaunesni, nes senesni perėjo į mokyklos komandą.
Žiūrint į buvusias pernai rungtynes ir į šių metų, matyti pažanga. Reikia tik jauniems sportininkams nenutraukti pradėto darbo ir toliau tokiu pat uolumu dirbti. Dotnavos sportininkai, manau, užkariaus vieną iš pirmųjų vietų Lietuvos sportininkų tarpe. Futbolistas“.
„Lietuvos sportas“ Nr. 8: „Dotnava š.m. 20 birželio Dotnavos Ūkio mokykloj įvyko futbolo rungtynės tarp II D.L.K. Algirdo pėstininkų pulko ir Dotnavos Ūkio Mokyklos rinktinės futbolo komandos.
Neatsižvelgiant į blogą orą ir nelygią aikštės vietą žaidimas ėjo labai gyvai. Komandos pasitaikė maždaug lygiomis jėgomis, antpuoliai sekė tai iš vienos, tai iš kitos pusės. Iš II pėstininkų pulko komandos pasižymėjo puolantieji (forvardai) su majoru Valeiša priešaky, jų stipriais ir vikriais smūgiais gėrėjosi visa susirinkusi publika, bet jų antpuoliai sėkmingai buvo atmušami mokyklos gynimo ir vartininko. Mokyklos komanda ypač pasižymėjo savo smūgiais galva. Rungtynės baigėsi netikėtai geru rezultatu 3:0 Mokyklos naudai.
Rungtynės buvo neoficialios, bet artimiausiu laiku numatomas revanšas, būtent 24 birželio II Pulko šventės dieną.“ Apie šias revanšo rungtynes informacija labai miglota, bet atrodo, kad kariams pavyko atsirevanšuoti rezultatu 5:1.
Lietuvos šaulių sąjungos rinktinė žaidė kelerias rungtynes su Lietuvos čempionato komandomis. Į šaulių komandą buvo kviečiamas ir puolėjas iš Dotnuvos. Jis taip pat žaidė ir draugiškose varžybose tarp LFLS I komandos ir LŠS I komandos, kurias laimėjo pirmieji 9:1. Deja, jo pavardė nepaminėta.
Kėdainių miesto vidurinė mokykla reorganizuota į gimnaziją, kurios mokiniai pradėjo dalyvauti miesto sportiniame, ypač futbolo, gyvenime.
Įsisteigė ir Kėdainių žydų mokykla (dab. adresas Gedimino g. 53), bet apie jos sportinį gyvenimą informacijos rasti neteko, o ir uždaryta ji buvo 1935 m. kaip neatliekanti savo funkcijų.
Lengvoji atletika
Birželio 4–5 d. įvyko Kauno miesto ir įgulos lengvosios atletikos pirmenybės. Be kauniečių, pirmą kartą dalyvavo Utenos, Dotnuvos ir Ukmergės lengvaatlečiai, apie rezultatus neskelbta.
Dvi dienas vykusiose Lietuvos pirmenybėse J. Putvinskis (Dotnuvos šaulių būrys) 09.16 d. nugalėjo ir pakartojo Lietuvos rekordą 1500 m bėgimo rungtyje – 4.57,0 min. Tai buvo tik antrasis rekordas Lietuvos lengvosios atletikos istorijoje šioje distancijoje, nes tokį patį rezultatą dar 1921.07.31 buvo pasiekęs E. Fersteris (LFLS, Kaunas).
Antrą vietą varžybose užėmęs Fuksas (K.S.K.) atsiliko 20 sekundžių. Kituose šaltiniuose su abejone buvo teigiama, kad tą rekordą pakartojo ne J. Putvinskis, o P. Gėdžius.
Sekančią dieną J. Putvinskis taip pat laimėjo 5000 m bėgimą rezultatu 18.43,1 min., antrą vietą užėmusį bėgiką aplenkęs daugiau nei minute.
Trišuolyje iš vietos (to meto terminais – trišokyje) jis liko antras po Šulgino (pasiekusio Lietuvos rekordą – 7,20 m) su rezultatu 7,09 metro, šuolyje į tolį liko antras – 513 cm, tik 4 cm atsilikęs nuo to paties Šulgino, 100 m bėgime užėmė trečią vietą, 110 m barjeriniame bėgime – taip pat trečią.
Palyginimui, neseniai amerikiečio Gurdin pasiektas pasaulio šuolių į tolį rekordas buvo 769,5 cm. Nežiūrint į tai, J. Putvinskis buvo vienas geriausių tų varžybų atletų, užėmęs po dvi pirmas, antras ir trečias vietas, tuo labiau, kad varžybų prizininkais iš provincijos tapo tik jis ir dar vienas sportininkas iš Ukmergės, likęs trečias 5000 m bėgime.
Visas kitas prizines vietas užėmė Kauno atstovai.
Mįsle išliks du neišaiškinti šių pirmenybių momentai:
- Daugelyje šaltinių aprašyti šiose Lietuvos pirmenybėse J. Putvinskio pasiekti rezultatai kažkodėl nepateko į istorinį leidinį „Lietuvos lengvoji atletika“ (ats. red. P. Karoblis), rungtyse, kuriose jis dalyvavo ir laimėjo arba tapo prizininku, nurodytos kitų sportininkų pavardės, o ir varžybų datos nesutampa;
- Kodėl tarp lengvaatlečių visur rašomas Putvinskio vardas Juozas, o tikrasis jo vardas Vytautas, brolių tokiu vardu jis neturėjo.
Birželio 24 d. visuose Kėdainių būriuose vyko šaulių šventė, kurios programoje buvo ir įvairios sporto varžybos.
Rugsėjo 22 d. įvyko Dotnuvos šaulių būrio sezono uždarymo lengvosios atletikos varžybos, jose pirmą kartą varžėsi merginos, o viso dalyvavo 36 sportininkai.
Spalio mėnesį Kėdainiuose įsikūrė 2-asis artilerijos pulkas (reorganizuotas iš jau nuo 1919 m. čia buvusios artilerijos kuopos), kareivinių teritorijoje jie neturėjo tinkamos aikštės pratimams, nes abiejų kareivinių kiemai buvo maži.
Pulko vadovybė nutarė įrengti aikštę tarp kareivinių rajono, Smilgos tilto ir Pasmilgio rajono.
Rytų kryptimi buvo ištiesinta Smilgos vaga net nuo Pilies kalno (kur dabar kultūros centras), senos vagos vietoje privežta grunto, užlygintos duobės ir taip atsirado nauja vieta karinėms pratyboms ir sportui – Smilgos aikštė.
Ja naudojosi ne tik kariai, bet ir mokyklos bei miesto jaunimas.
Bus daugiau. Tęsinys – sekmadienį, balandžio 27 d.
