Jau kurį laiką kėdainiečiai ir miesto svečiai senamies­tyje, Didžiojoje gatvėje įkurtame parodų paviljone „Kėdainiai/Gobis. Lauko ekspo“ gali pasigrožėti mistika alsuojančiais keramikos darbais, kuriuos sukūrė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Aldona Jonuškaitė-Šaltenienė. Intriguoja ir pats parodos pavadinimas „Iš jūros. Vikingai“.

Į parodos atidarymą atvykusi menininkė pasakojo, kad keramika susidomėjo dar studijuodama Dailės institute ir tai ją lydi visą gyvenimą.

„Iki 30-ies metų mėgau daryti pano (skulptūros ar keramikos kompozicijas, puošiančias sienos ar lubų dalį – aut. past.). Mano baigiamasis darbas irgi buvo pano S. Nėries mokykloje. Po to esu sukūrusi pano Vilniuje, Žemės ūkio ministerijos viduje ir lauke (išliko tik lauke) bei dar kituose pastatuose. Dabar stebiuosi, iš kur tada turėjau tiek sveikatos ir jėgos, nes keramika yra toks menas, kur reikia turėti ir proto, ir fizinės jėgos, ne vien meninio jausmo.

Vėliau Palangoje dailininkų kūrybos namuose dariau pano „Vėtrungė“, nes anuomet labai domėjausi vėtrungėmis, nuo pat studentavimo laikų važinėdavau į Nidą, tada išstudijavau vėtrunges, jų atsiradimą, visą kuršių istoriją, žinau, kad jie turėjo ryšių su vikingais, po kurio laiko visa tai sugrįžo ir tapo idėja dabartinei parodai.

A. Jonuškaitė-Šaltenienė sakė, kad vikingus lipdė tarsi iš archeologinių gabaliukų, įterpdama šių laikų ir savo mąstysenos intarpus.

Be to, mano senelis buvo jūrininkas caro kariuomenėje, jis iki revoliucijos 7-erius metus Juodojoje jūroje saugojo Turkijos-Rusijos sieną. Senelis man vaikystėje papasakodavo daug visokių įdomybių apie jūrininkystę, o jo pusbrolis mokėsi užsienyje ir apiplaukė aplink pasaulį mokomuoju buriniu laivu, tarpukariu jis dirbo šturmanu Klaipėdoje. Tad jūra, matyt, buvo mano pasąmonėje…“ – apie Kėdainiuose pristatomų naujausių savo darbų idėją pasakojo Nacionalinės premijos laureatė A. Jonuškaitė-Šaltenienė.

Menininkė prisipažino, kad ją visada domino senoji, archeologinė keramika, atkurta iš šukių, todėl ir jos vikingai sulipdyti iš gabaliukų.

„Kadangi vikingai iš senųjų pagonybės laikų atėję, aš juos taip ir padariau, lyg jie būtų sudėti iš archeologinių gabaliukų su šių laikų ir mano mąstysenos intarpais“, – sakė darbų autorė, kurios kūryba Kėdainiuose bus eksponuojama iki kovo 23 dienos.

Keramika lydėjo nuolatos

Per daugiau nei 50 kūrybinio darbo metų keramikė A. Jonuškaitė-Šaltenienė yra sukūrusi įvairių keraminių kompozicijų interjerams, dekoratyvinių plokščių, instaliacijų, taip pat nulipdžiusi zoomorfinių figūrų, jų kompozicijų. Už vieną savo darbų – „Puota“ – gavo Nacionalinę kultūros ir meno premiją.

Buvusi VDA dėstytoja dalyvavo daugiau kaip 30 tarptautinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Jos kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus.

Nemažai užsienio šalių aplankiusi keramikė, kuriai teko dirbti Kinijoje, Italijoje, Amerikoje, Turkijoje, sakė pastebėjusi, kad užsienyje keramika vertinama daug labiau nei Lietuvoje.

„Šiais laikais keramikams Lietuvoje atėjo liūdnos dienos, muziejus visur uždarė, pavyzdžiui, Panevėžyje, nebeliko pastovios ekspozicijos, o kiek važinėjau po užsienį, tarkime, Kinijoje, keramika tarp menų yra svarbiausia. Kokie modernūs ten muziejai, taip pat yra kitose šalyse, kiek daug darbų Luvre, o čia…

Senamiestyje atidarant keramikos darbų parodą „Iš jūros. Vikingai“ dalyvavo nemažai kėdainiečių. (L. Pranckevičiūtės nuotraukos)

Viena menotyrininkė net yra pasakiusi, kad keramika nėra pirmarūšis menas, bet juk tai, kaip sakė žymus dailininkas Kazys Varnelis, yra seniausias menas pasaulyje“,– neslepia nuoskaudos Nacionalinės premijos laureatė.

Viltis – į jaunimą

Į Kėdainius atvykusi A. Jonuškaitė-Šaltenienė apsilankė Dailės mokykloje ir moksleiviams papasakojo apie savo kūrybą, parodas ir simpoziumus. Parodė mokiniams ir mokytojams daug savo kūrybos darbų nuotraukų, aiškino, iš kokio molio ir kaip lipdo, kokios temperatūros ir sąlygų reikia išdegti jos kūrybai. Kartu su mokiniais dalyvavo keramikos pamokoje, pjaustė ir dalino molį, skatino lipdyti.

„Keramikė mūsų mokyklai paliko molio plokštelėje savo piršto atspaudą ir asmeninį parašą. Tikimės, kad tai taps gražia tradicija supažindinant mokyklos bendruomenę su žymiausiais Lietuvos keramikais ir paliekant mokyklai prisiminimą“, – susitikimo su Nacionalinės premijos laureate įspūdžiais dalijosi laikinai Dailės mokyklos direktoriaus pareigas einanti Jovita Buinevičienė.

„Keramika, bent jau Kėdainiuose, labai domisi ir vaikai, ir jaunimas, net suaugusiųjų dvi grupes turime ir būtų dar didesnis poreikis. Manau, kad tai – menas, tinkantis visiems. Smagu, kad mus aplankė tokia viešnia, manau, šis susitikimas dar labiau įkvėps visus domėtis keramika“, – sakė Dailės mokyklos keramikos mokytoja metodininkė Giedrė Nagreckienė.

Kėdainiams – karštųjų menų sostinės sertifikatas

„Kėdainiai yra ketvirtasis miestas šalyje, kuriam įteikiame karštųjų menų sostinės sertifikatą, jį jau turi Vilnius, Molėtai ir Ukmergė.

Šis miesto parodų paviljonas yra skirtas karštiesiems menams, čia savo darbus gali eksponuoti keramikai, „stiklioriai“ ir „metalistai“, kuriuos vienija ugnis ir karštis, o sostinės vardas ne todėl, kad čia būtų daug gyventojų, o todėl, kad čia yra vietos ir menui, ir jo kūrėjams“, – miesto šeimininkui įteikdamas karštųjų menų sostinės sertifikatą kalbėjo parodų paviljoną Kėdainių senamiestyje įkūrusios kultūrinių iniciatyvų grupės „Kvadratas“ vadovas Tomas J. Daunora.

Titulinė nuotrauka: Dailės mokykloje apsilankiusi Nacionalinės premijos laureatė A. Jonuškaitė-Šaltenienė pasakojo apie savo kūrybą, mokė lipdyti ir atminčiai paliko savo piršto atspaudą su autografu. (Dailės mokyklos nuotr.)