Antrus metus Didžiojoje Britanijoje, Niukaslo universitete ekonomiką ir finansus studijuojantis Rūtenis Urbšys šį balandį negrįš suplanuotų atostogų namo, į Kėdainius. Studento, kaip ir daugelio žmonių pasaulyje, planus sugriovė koronavirusas.


– Kaip ir visi lietuvaičiai, turėjote galimybę grįžti namo į Lietuvą. Kas sustabdė Jūsų parvykimą?  

– Pagrindinės priežastys buvo nežinomybė, kaip bus vykdomi atsiskaitymai universitete, taip pat darbas. Prieš situacijos pablogėjimą pasaulyje dar buvo vilčių, jog egzaminai vyks tradiciniu būdu, todėl nenorėjau rizikuoti žinodamas, kad grįžti į Lietuvą bus žymiai lengviau, nei skristi atgal iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją.

Tiesą sakant, kai daugelis išvažinėjo į savo šalis, nesijaučiu labai vienišas. Per porą metų atsirado didelis  mane palaikančių žmonių, draugų ratas, todėl tai buvo dar viena svarbi priežastis likti čia, o ne grįžti atgal, nežinant kaip reikalai visose šalyse klostysis toliau.

Sunkiausia leisti dienas užsidarius namuose svečioje šalyje, tačiau internetas tokiose situacijose yra tikras išsigelbėjimas. Internete gali ne tik pramogauti, bet ir sekti žinias, finansų rinkas, pasikalbėti su draugais ar artimaisiais.

Ilgiuosi namų aplinkos Kėdainiuose, nes paskutinį kartą buvau buvau grįžęs praėjusią vasarą. Kadangi studijuoju ir dirbu, todėl negaliu grįžti taip dažnai, kaip norėčiau.

Žinoma, man rūpi, kaip viskas vyksta Lietuvoje, domiuosi, stebiu situaciją, seku naujienas. Jaudinuosi, nes Kėdainiuose gyvena mano šeima, giminės.


Karantino ypatumai

– Kokia situacija yra šiuo metu Didžiojoje Britanijoje?

Iki šios savaitės pradžios nerimo lyg ir buvo, tačiau tai nereiškia, jog žmonės nėjo iš namų.  Daugiausia sumaištis pasireiškė masiniu produktų pirkimu iš parduotuvių. Praėjusią savaitę vakarais vis dar matydavau nemažai žmonių baruose.

Štai baras, kuriame dirbu, duris užvėrė tik ketvirtadienį, kovo 19 dieną. Savaitgalį prieš tai – kovo  13–15 dienomis, darbe visiškai nesitikėjom tokio didžiulio žmonių antplūdžio, ypač žinant, jog jau buvo daug kalbama apie labai spartų viruso plitimą.

Šią savaitę Didžiojoje Britanijoje vis dėl to karantinas buvo įvestas. Ministras pirmininkas Borisas Jonsonas skatino piliečius neiti iš namų be priežasties, išskyrus atvejus, kai reikia būtinų maisto produktų, vaistų ar apsilankyti ligoninėje dėl rimtų priežasčių.

Iki šios savaitės pradžios nerimo lyg ir buvo, tačiau tai nereiškia, jog žmonės nėjo iš namų.  Daugiausia sumaištis pasireiškė masiniu produktų pirkimu iš parduotuvių. Praėjusią savaitę vakarais vis dar matydavau nemažai žmonių baruose.

Rūtenis Urbšys


Taip pat leista užsiimti sportine veikla – bėgiojimu, ėjimu, važiavimu dviračiu. Tai galima daryti vieną kartą per dieną vienam arba su žmonėmis, gyvenančiais kartu su tavimi.

Pirštinių ir kaukių dėvėjimas neprivalomas, taip pat neteko pamatyti parduotuvių darbuotojų su kaukėmis ar pirštinėmis. Vis dėlto kai kurie žmonės dėvi kaukes, tačiau pirštinės nėra populiarios.

– Ar dėl viruso plitimo ir karantino buvo kilusi panika?

– Kaip ir minėjau, panika labiausiai pasireiškė masiniu maisto ir būtiniausių prekių pirkimu. Vis dėlto nepanašu, jog isterija būtų buvusi ilgalaikė. Vakar teko nueiti į kelias parduotuves, kuriose radau beveik visko, ko reikėjo. Vienintelės tuščios lentynos buvo makaronų ir miltų skyriuose. Tiesa, svarbu paminėti, jog mieste, kuriame studijuoju, yra itin daug studentų, todėl gali būti, jog dauguma išvažiavusių studentų tiesiog sumažino paklausą maisto prekėms ir parduotuvės spėja laiku užpildyti lentynas.


Ko bijo studentai

– Kaip vyksta studijos universitete?  

– Praėjusią savaitę, kovo 17 dieną, studijos buvo nutrauktos. Tiesioginis nuotolinis mokymas, bent mano kurse, nevyksta, tačiau dėstytojai stengiasi įkelti kuo daugiau medžiagos iš likusio mokymo turinio ir kaip įmanoma padėti atsakinėdami į klausimus elektroniniu paštu. Tik vieno modulio dėstytoja bandė įrašinėti vaizdo paskaitas, tačiau nesėkmingai, nes universitetas buvo uždarytas ir nebuvo jos dėstomam dalykui patalpų su mokomąja medžiaga.  

– Dėl ko dabar labiausiai nerimauja studentai?

– Britų studentai, bent iš mano draugų rato, vienareikšmiškai bijo to, kokia bus darbo rinkos situacija baigus universitetą. Jaudinamasi, jog situacija gali užsitęsti gerokai ilgiau, nei kalbama oficialiai.

Britai, su kuriais dirbu, bijo ilgo karantino periodo, kuris reikš pajamų praradimą, tačiau yra tikimasi, jog valstybė padengs dalį jų.

Tarptautiniai studentai, likę čia, yra tiesiog nežinomybėje. Žymiai ramiau yra Europos Sąjungos studentams, neskaitant politinės situacijos dėl „Breksito“, nes mums vizos yra nereikalingos ir neturi galiojimo pabaigos.


Kuo naudinga situacija

– Internete plinta vaizdeliai, kuo užsiimti karantino metu. Gal ir jūs atradote naujas dominančias sritis?

– Pomėgiai išliko tie patys. Visada turėjau didelį pomėgį sekti finansų rinkas. Šis procesas labai mane domina, nes tokios staigios sumaišties dar neteko matyti, todėl dabar turėdamas daug laisvo laiko itin seku informaciją iš visų žinių kanalų – tiek televizijos, tiek interneto.

Taip pat karantinas yra itin geras periodas išmokti naujų įgūdžių, nes labai daug mokymosi platformų pradėjo siūlyti nemokamus mokymus tam tikriems įgūdžiams gerinti, todėl nusprendžiau stiprinti ekonometrikos žinias ir galbūt pradėti mokytis dirbti programomis, kurias naudoja žmonės, dirbantys analitinį darbą.

– Stebite situaciją Lietuvoje, kokia ji jums atrodo iš šalies?

– Žinoma, seku situaciją ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Manau, kad Lietuvoje dėmesio virusui yra skiriama daugiau ir galbūt yra naudojama daugiau atsargumo priemonių kovai su juo.

Itin gaila, jog yra žmonių, pasipiktinusių karantinu. Norint pagerinti situaciją užtenka būti namuose, o jeigu nuobodu, reikėtų atsiminti, kad karantino metu galima ne tik filmus žiūrėti, bet ir išmokti naujų dalykų, atrasti naujų pomėgių, tobulinti turimus įgūdžius. Tiesiog likime namuose, dėl savęs ir kitų.