Kiekvieną rugsėjį rengiamos Europos paveldo dienos kasmet suteikia progą išsamiau susipažinti su tuo, kas yra vertinga, kas bėgant šimtmečiams liko išsaugota. Savaitgalį maždaug pusšimtis kėdainiečių leidosi į pažintinę ekskursiją po paveldo objektus ne tik Kėdainių, bet ir Raseinių bei Kelmės rajonuose.
Rajono savivaldybės organizuota išvyka prasidėjo prie didikų Radvilų laikus menančios evangelikų reformatų bažnyčios. Gidė, gerai žinoma mūsų krašto istorikė Audronė Pečiulytė išsamiai papasakojo apie bažnyčios architektūrą, jos statytojus, o rajono vyr. architektas Rytis Vieštautas bei architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas Edgaras Jasenka norinčiuosius palydėjo į vieną šios bažnyčios bokštų. Įprastai jie lankytojams nėra atviri, tad atsirado ne vienas smalsuolis, norintis bent akies krašteliu žvilgtelėti, kaip atrodo istorinio pastato palėpė.
Nemažai žmonių panoro aplankyti ir Radvilų mauzoliejų. Kai kurie, nors ir gyvena Kėdainiuose jau daug metų, prisipažino niekada anksčiau čia nesilankę. Juos sužavėjo ir restauruoti didikų giminės sarkofagai, ir drožiniais puošta ąžuolinė sakykla, ir išvaizdūs sietynai.
Aplankę evangelikų reformatų bažnyčios statinių kompleksą, ekskursijos dalyviai sugužėjo į Didžiosios Rinkos aikštę, kur A. Pečiulytė vėl atkleidė daug įdomių istorinių faktų, pavyzdžiui, kaip didesnius mokesčius vengę mokėti škotai įtakojo Kėdainiuose statytų pastatų architektūrą, kodėl daugiausia smuklių ir karčemų buvo statoma anapus Nevėžio.
Dotnuvoje – bažnyčios bokštų restauracijos darbai
Atvykę į Dotnuvą, keliautojai apžiūrėjo Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblį. Dotnuviškė Danguolė Špokienė aprodė vienuolyno patalpas ir Tėvo Stanislovo sukauptą 242 senovinių arnotų, siuvinėtų net aukso siūlais ir šiaudais, kolekciją, o vėliau pakvietė apžiūrėti pačią bažnyčią, nuvedė ir į jos rūsius. Paveldosaugininkas Edgaras Jasenka papasakojo, kaip vyksta ketvirtį milijono eurų kainuojanti bažnyčios bokštų renovacija ir atskleidė, kodėl skiriasi bokštų spalva. Pasirodo, vieno jų skardinė dalis buvo dažoma rudenį, kito – visai neseniai. Įvyko cheminė reakcija ir spalva pasikeitė. Tiek restauruotojai, tiek dažų gamintojai patikino, kad laikui bėgant, abiejų bokštų spalva suvienodės.
Dalis smalsuolių panoro užlipti ir į restauruojamą bažnyčios bokštą, pamatė, kaip atrodo jo vidus ir kokie varpai kviečia tikinčiuosius į mišias.
Kelias vedė į Tytuvėnus
Kelionės metu, pasistiprinę nemokamais pietumis, kėdainiečiai aplankė ir Kelmės rajone esantį Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblį, grožėjosi išpuoselėta jo aplinka bei vidumi. Keliautojus lydėjusi gidė daug pasakojo apie šio komplekso architektūrą, koks gyvenimas čia vyko ir tebevyksta. Buvo parodyta ir kur vienuoliai net 7 kartus per parą rinkdavosi giedoti bei kas slypi nedidelėje patalpoje už bažnyčios pagrindinio altoriaus, atskleista, kodėl viename iš komplekso statinių vienais laiptais leidžiama kilti tik klūpant ant kelių.
Šiluvoje – moderniosios architektūros perlas
Aplankę vieną ryškiausių Kelmės rajono paveldo objektų, kėdainiečiai nuvyko į Šiluvą, kur 1608 metais apsireiškė Mergelė Marija. Šį faktą patvirtino Vatikanas. Keliautojus pasitikusi gidė priminė šimtmečius menančius įvykius, aprodė didingą koplyčią, kurią kasmet aplanko daugybė tikinčiųjų, papasakojo apie Šiluvos bažnyčios statymo peripetijas, kvietė įdėmiau apžiūrėti, kas pavaizduota ant šio valstybės saugomo architektūros ir istorijos objekto sienų.
Taip pat aprodyta pagrindinė aikštė, kurioje kadaise buvo gyvulių turgus, bei Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, priminta, kad prieš 30 metų čia lankėsi ir popiežius Jonas Paulius II.
Pasisėmę žinių apie bažnyčių ir vienuolynų architektūrą, kėdainiečiai į namus grįžo su daina.
Pažintinė ekskursija „Bažnyčių ir vienuolynų paslėptos architektūros patirtys“ keliautojams nieko nekainavo. Išvyką organizavo rajono savivaldybė kartu su Kėdainių kultūros centru ir Daugiakultūriu centru.
