Mieste esančių daugiabučių namų prieigos virsta želiančių piktžolių plantacijomis, o jas šienauti turinti miesto seniūnija šio darbo tinkamai neatlieka. Nejaugi miesto gerbūviu rūpinamasi tik tose vietose, kurios dažniausiai matomos valdžios atstovų, o gyventojų kiemai paliekami likimo valiai?

Gyventojai nesulaukia šienpjovių

„Kėdainių mugės“ redakcija sulaukia ne vieno aplinkos tvarkymo sparta nepatenkinto gyventojo nusiskundimo. Žmonės teiraujasi, kodėl vėluojama šienauti prie daugiabučių esančius žaliuosius plotus? Ar laukiama, kol čia vešinčios pienės išbarstys savo pūkus, kad kitais metais šių piktžolių išdygtų dar daugiau?

Gyventojai piktinasi ne tik prie daugiabučių namų retai šienaujamais plotais. Net į praėjusiais metais atnaujintą Vytauto parką, kur kasdien lankosi gausybė kraštiečių su mažais vaikais, regis, šienpjoviai labai retai užsuka.

Ne itin estetiškas vaizdas, pasak skaitytojų, tik viena medalio pusė. Žmonės pagrįstai baiminasi, jog ilgai nešienauta žolė – puiki terpe veistis erkėms. O tai – didžiulė rizika užsikrėsti jų platinamomis pavojingomis infekcijomis – borelioze (Laimo liga) bei erkiniu encefalitu.

Aplinkos tvarkymą riboja turimi pinigai

Kodėl vėluojama šienauti daugiabučių namų prieigas, ar pagrįstas gyventojų pasipiktinimas? To „Kėdainių mugė“ pasiteiravo laikinojo Kėdainių seniūnijos vadovo Algirdo Krivičiaus.

„Žolė prie daugiabučių šienaujama kartą per mėnesį. Tai daroma laikantis grafiko, atsižvelgiant į mūsų turimas lėšas. Kitų galimybių (šienauti dažniau – red.) mes neturime ir gyventojai tai žino“, – sakė laikinasis Kėdainių miesto seniūnas A. Krivičius.

Jis pripažino – gyventojų pasipiktinimas želiančiomis pienėmis kyla dėl nesupratimo, kaip greitai šios piktžolės vėl atželia.

„Kai kurie mus sako: jūs pjaukite, pjaukite, pjaukite. Tačiau mes negalime to daryti kas antrą dieną. Mes stengiamės, šienaujame visus žaliuosius plotus. Žolė nėra aukšta, tik kai kur iššokę pienių žiedų kotai“, – sakė A. Krivičius.

Daugiabučių aplinka tvarkoma rečiausiai

Laikinasis miesto seniūnijos vadovas patikslino, jog pievas šienauja ne etatiniai seniūnijos darbuotojai, o konkursą laimėjusi bendrovė „Irgita“.

„Yra sutarties kaina, tam skirti pinigai. Supraskite, negalima per vieną mėnesį išnaudoti pusę sezono pinigų. Ką tuomet vėliau darysime?“, – svarstė A. Krivičius.

Valdininkas pripažino – gyventojų nusiskundimai, jog kai kurios miesto vietos prižiūrimos dažniau, nei daugiabučių žalieji plotai, turi pagrindo.

„Yra sudaryti grafikai. Kai kurios vietos šienaujamos triskart per mėnesį, kitos – dukart, o plotai prie daugiabučių – vienąkart. Dažniau prižiūrimos aikštės, J. Basanavičiaus gatvė, kur lankosi daugiau žmonių. Kėdainiai dėl šienavimo tikrai nėra apleisti, stengiamės, kad būtų kuo gražiau“, – sakė A. Krivičius.

Laikinasis seniūnijos vadovas užsiminė, jog pastangas puoselėti aplinką vertinamos nevienareikšmiai.

„Vieni skambina ir dėkoja, kiti paskambinę – kolioja. Toks gyvenimas“, – reziumavo A. Krivičius.

Panašios naujienos