Kėdainiais domisi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio investuotojai

Kėdainių laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdytojai gyvena nuolatiniuose investuotojų ieškojimuose. Turimi įsipareigojimai neleidžia sėdėti sudėjus rankų. 

Kėdainių LEZ direktoriaus Giedriaus Valucko teigimu, kol kas pasirašytos dvi investavimo sutartys.

Kėdainių laisvoji ekonominė zona Pramoninio parko teritorijoje įsteigta prieš kelerius metus. 2013 metų pabaigoje atrinktas Kėdainių LEZ-o operatorius – įsteigta UAB „Kėdainių laisvoji ekonominė zona“. Turtas (žemės sklypai ir infrastruktūros objektai) „Kėdainių laisvajai ekonominei zonai“ buvo išnuomotas 49 metams. Naujieji zonos valdytojai įsipareigojo per artimiausius penkerius metus į Kėdainius pritraukti ne mažiau kaip 67 milijonus litų investicijų, kurios sukurtų 375 darbo vietas. Dešimtmečio planuose – 135 milijonai litų investicijų ir 750 darbo vietų.
Iš viso į daugiau nei 130 hektarų plotą turinčią Kėdainių laisvąją ekonominę zoną, pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, investuota per 23 milijonus litų. Už juos įrengti inžineriniai tinklai, apšvietimas, nutiestos gatvės.

Investuotojams – palankios sąlygos
LEZ įstatymai sudaro palankesnes sąlygas investuotojams, todėl tai labai palanki vieta ne tik kurti, plėtoti savo verslą, bet ir steigti naujas darbo vietas. Laisvojoje ekonominėje zonoje plėtojamos tarptautinės krovinių vežimo, prekybos bei gamybos veiklos, taikomos įvairios mokesčių lengvatos.
Įstatymuose reglamentuojama, jog įmonės, kurios LEZ investuoja milijoną eurų ar daugiau, 6 metus gali nemokėti pelno mokesčio, kuris įprastai siekia 15 proc. ir dar dešimt metų mokėti tik pusę šio mokesčio. Be to, LEZ netaikomas nekilnojamojo turto mokestis ir iki 20 proc. siekiantis dividendų mokestis, kuris Lietuvoje taikomas užsienio investuotojams.
Be mokestinių lengvatų, laisvojoje ekonominėje zonoje siūloma supaprastinta sklypų subnuomos tvarka. Dar vienas privalumas yra išplėtota infrastruktūra bei patogus susisiekimas – Kėdainių laisvoji ekonominė zona yra Lietuvos viduryje, todėl vos už 5 kilometrų esanti „Via Baltica“ magistralė bei Kėdainių miestą kertantis geležinkelio vežėjas užtikrina patogias susisiekimo bei bendradarbiavimo sąlygas tiek su Lietuvos, tiek su užsienio miestais.
Sklypuose jau įrengtos visos infrastruktūros – vandentiekis, dujotiekis, buitinių ir paviršinių nuotekų tinklas bei keliai. Tokiame visiškai paruoštame statyboms sklype gamykla gali išaugti ir per metus, o tai labai svarbu investuojant į produkciją, gamybos procesus bei planuojant investicijų atsiperkamumą.

Kol kas – dvi sutartys
Kėdainių LEZ direktoriaus Giedriaus Valucko teigimu, kol kas jie turi pasirašę dvi investavimo sutartis – čia veiklą planuoja vykdyti trąšas gaminsianti bendrovė „Vitera Baltic“ ir viena „Vičiūnų grupės“ įmonė. „Dar turime pasirašę keletą ketinimų protokolų su galimais investuotojais, tačiau negalime tų susitarimų komentuoti. Investicijų pritraukimas gana sudėtingas ir ilgas procesas. Mes gyvename nuolatinėse investuotojų paieškose. Dėl jų mums tenka konkuruoti ne tik su kolegomis Lietuvoje, bet ir kitose kaimyninėse šalyse. Potencialūs investuotojai domisi viskuo – ne tik galima darbo jėga, bet ir energetiniais ištekliais, tad jei elektros energija, šildymo, vandens kaštai yra pigesni Lenkijoje ar Latvijoje, labai sunku mums įtikinti rinktis Lietuvą. Tačiau optimizmo neprarandame. Dirbame ir su skandinavais, ir su olandais, ir kitų šalių verslininkais. Manome, kad visus įsipareigojimus įvykdysime laiku“, – sakė G. Valuckas.