Likus vos kelioms savaitėms iki vasaros, dažnas prisimena metų pradžioje duotą pažadą numesti svorio. Tačiau dalis šių pažadų neišlaikė nė pirmųjų savaičių iššūkio, rašoma pranešime spaudai. Kodėl taip atsi­tinka ir kas slypi po tikslu „numesti 10 kg iki tam tikros dienos“, komentuoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatras psichoterapeutas Erikas Stankūnas.

Kalbant apie pažadus sau, visų pirma reikia identifikuoti, ar žmogus tikrai pats to nori. Jei tai yra mados reikalas, aplinkos – draugų, tėvų, partnerio, visuomenės ar socialinių tinklų – spaudimas, tikėtina, kad tas pažadas taip ir liks neįgyvendintas.

Kas lengviau – kažko nebedaryti ar kažką padaryti?

Nauja veikla paprastai yra susijusi su mūsų valios pastangomis. Jei žmogus yra emociškai įsitraukęs į to tikslo siekimą, t. y. jis asmeniškai nori pasiekti tą tikslą, teigiamo rezultato tikimybė yra ganėtinai didelė.

„Kažko nebedaryti arba atsisakyti dažniausiai yra sunkiau, kadangi tai susiję su žmogaus psichologinėmis problemomis, pavyzdžiui, persivalgymas, nagų graužimas, lošimas, nesaikingas alkoholio vartojimas, daugeliu atvejų ir rūkymas.

Svarbu identifikuoti tą tikrąjį siekį, nes gali būti taip, kad net ir įgyvendinęs savo tikslą, t. y. numetęs svorio, žmogus netaps laimingesnis.

Čia reikėtų išspręsti pirminę problemą (nerimą, savivertės stoką ar pan.), tuomet bus lengviau atsikratyti nepageidaujamų įpročių. Žmogaus psichika linkusi save apsaugoti, todėl vargiai pavyks pačiam įvardyti giluminę problemą, ir tai nepriklauso nuo intelekto, išsilavinimo ar visuomeninio statuso. Vietoj savianalizės patarčiau ateiti pasišnekėti su kvalifikuotu psichoterapeutu ar psichologu“, – komentuoja specialistas.

Kiek kilogramų numetęs pasijusiu laimingesnis?

Bene dažniausias naujametinis įsipareigojimas sau – numesti svorio. Bet toli gražu tai nėra tikrasis žmogaus noras. Po juo slypi labai skirtingi gilesni norai. Svarbu identifikuoti tą tikrąjį siekį, nes gali būti taip, kad net ir įgyvendinęs savo tikslą, t. y. numetęs svorio, žmogus netaps laimingesnis. Pavyzdžiui, jei svorį metame dėl sveikatos sumetimų – sąnarių apkrovos, gresiančio diabeto – tikėtina, kad atsikratę poros kilogramų jausimės geriau.

Tačiau jei giliai savyje viliamės, kad sulieknėję tapsime patrauklesni, labiau vertinami arba tai padės susirasti naują partnerį, vargu ar svorio numetimas duos tokį efektą, atvirkščiai, gali sukelti ir nusivylimą, nes labai nedaug priartėsime prie tikrojo noro įgyvendinimo.

Taip, vizualinis pokytis bus pastebėtas, aplinkiniai pagirs, bet gyvenimas iš esmės nepasikeis, kūno svorio sumažėjimas neišspręs bendravimo ar nepasitikėjimo savimi problemų.

Diplomas, turtas, karjera – ar tai tinkami tikslai?

Susiduriame su klausimu, ko žmogui iš tiesų reikia, ko jis nori. Jei mūsų niekas nespaudžia iš šalies ir suprantame, kad šio tikslo galėsime atsisakyti, jei nebematysime prasmės, tuomet viskas gerai, galima siekti mokslų, karjeros, naujų potyrių ar materialinės gerovės. Tačiau rinkdamiesi tikslus dažnai papuolame į spąstus. Pavyzdžiui, ko iš tiesų norime – dainuoti, groti patinkančią muziką ar tapti garsia žvaigžde?

„Mano praktika rodo, kad žmonėms labiausiai trūksta ne statuso, grožio ar pinigų, bet santykio su kitais žmonėmis ir gero savivertės bei saugumo jausmo bendraujant. Modernus vakarietiškas gyvenimo būdas skatina mus konkuruoti ir gyventi tarp žmonių, kurie nėra mums asmeniškai įdomūs, kaip ir mes jiems.

Didžiausia problema yra tai, kad, pozicionuojant save susvetimėjusioje visuomenėje, pradeda trikti pojūtis, kas mes iš tikrųjų esame ir ko iš tiesų norime. Tai galima pasitikrinti artimų ryšių bendruomenėse – šeimoje, giminėje, gerų draugų rate, žinoma, jei jose išlaikomi nuoširdūs, artimi santykiai. Kiekvienam žmogui svarbūs tiek tarpasmeniniai santykiai, tiek vidinis santykis su savimi ir savo istorija“, – sako E. Stankūnas.