Birželį minimas vyrų sveikatos stiprinimo mėnuo, skatinantis daugiau dėmesio skirti sveikatai ir ligų prevencijai.
Specialistų teigimu, vyrai vis dar per retai dalyvauja profilaktiniuose patikrinimuose, o Valstybinės ligonių kasos finansuojamos storosios žarnos ir prostatos vėžio prevencijos programos nesulaukia net pusės gyventojų, galinčių jose dalyvauti.
Kodėl vyrai delsia pasitikrinti ir ką jiems patartų žinomi gydytojai?
Kalbama su Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro vadovu, abdominalinės chirurgijos gydytoju, Vilniaus universiteto profesoriumi prof. dr. Tomu Poškumi bei Urologijos centro urologijos skyriaus konsultantu–gydytoju urologu doc. dr. Albertu Čekausku.
Dažniausia klaida – laukti, kol atsiras simptomų
Gydytojo urologo A. Čekausko teigimu, priežasčių, kodėl vyrai vengia tikrintis sveikatą, gali būti įvairių, tačiau bene dažniausia jų – nejuntami simptomai.
„Dažnai vyrai linkę nesikreipti į gydytojus, jei nejaučia jokių simptomų ar nusiskundimų, o ypač – jei šeimoje nėra buvę prostatos ar kitų onkologinių ligų atvejų“, – sako gydytojas A. Čekauskas.
Urologas priduria, kad dalis vyrų profilaktinių tyrimų nesieja su realia nauda arba turi nepagrįstų nuogąstavimų dėl galimų diagnozių.
Vis dėlto prostatos vėžio prevencinis patikrinimas yra paprastas – pakanka kraujo tyrimo, o tolesnis vertinimas atliekamas individualiai.
Abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. dr. T. Poškus mato panašią tendenciją – žmonės vengia profilaktinių tyrimų, nes jaučiasi sveiki arba bijo galimos diagnozės.
„Gyventojai vis dar linkę manyti, kad pas gydytoją reikia kreiptis tik tuomet, kai atsiranda simptomų, todėl profilaktiniai tyrimai neretai atidedami. Deja, profilaktinis tikrinimasis dar nėra tapęs savaime suprantamu, o nemokamos prevencinės programos nepelnytai nuvertinamos, nors būtent jos gali reikšmingai sumažinti mirties riziką“, – teigia chirurgas.
Ankstyva diagnostika gali pakeisti ligos eigą
Abdominalinės chirurgijos gydytojas pabrėžia, kad ankstyva diagnostika gali iš esmės pakeisti ligos eigą ir gydymą. Pasak jo, kuo anksčiau nustatoma pakitimų, tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus paprastesnis, mažiau vargins pacientą ir turės mažesnį poveikį gyvenimo kokybei.
„Jei ligą nustatome anksti, o kartais – dar ikivėžinės stadijos, gydymas gali apsiriboti vos viena procedūra, be pjūvio ir be sudėtingų intervencijų. Pavėlavus gali prireikti visų įmanomų gydymo priemonių, o ir jos ne visada būna tokios veiksmingos, kaip norėtųsi“, – sako prof. dr. T. Poškus.
Gydytojas urologas A. Čekauskas, kalbėdamas apie prostatos vėžį, taip pat kaip ir jo kolega pabrėžia, kad nustačius ligą ankstyvos stadijos, gydymo galimybės yra gerokai palankesnės, o kai kuriais atvejais iš karto net neprireikia aktyvaus gydymo.
„Geriausia onkologinė liga yra pirmos stadijos. Ankstyvose stadijose, net ir nustačius prostatos vėžį, neretai jis būna mažai agresyvus, todėl kai kuriais atvejais galima taikyti aktyvų stebėjimą ir ligą kontroliuoti be agresyvaus gydymo“, – pažymi A. Čekauskas.
Abu specialistai sutaria: delsiant kreiptis į medikus, gydymas dažniausiai tampa sudėtingesnis, o jo poveikis žmogaus kasdienybei – didesnis.
Ką kiekvienas vyras gali padaryti jau šiandien?
Svarbiausias žingsnis, kurį gali padaryti kiekvienas vyras, yra pasitikrinti laiku, pasinaudojant Lietuvoje veikiančiomis Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamomis prevencinėmis programomis.
Prostatos vėžio prevencija
Prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai), taip pat nuo 45 metų – jei yra didesnė rizika susirgti dėl ligos istorijos šeimoje. Programos metu atliekamas paprastas kraujo tyrimas, nustatantis prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekį. Esant pakitimų, pacientas siunčiamas išsamesniam ištyrimui atlikti.
Kaip pabrėžia gydytojas urologas A. Čekauskas, amžius išlieka vienu svarbiausių rizikos veiksnių, o paveldimumas gali dar labiau padidinti tikimybę susirgti.
„Liga dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 50 metų vyrams, tačiau jei šeimoje yra sirgusių prostatos vėžiu, rizika gali būti reikšmingai didesnė ir liga gali pasireikšti anksčiau. Tokiais atvejais profilaktinių tyrimų taip pat svarbu nenuvėlinti“, – sako A. Čekauskas.
Storosios žarnos vėžio prevencija
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai). Kas dvejus metus atliekamas slapto kraujavimo testas leidžia laiku pastebėti galimus pakitimus. Jei rezultatas teigiamas, pacientas tiriamas išsamiau.
Prof. dr. T. Poškus pabrėžia, kad svarbu ne tik dalyvauti programoje, bet ir atkreipti dėmesį į pirmuosius simptomus.
„Kraujavimas yra vienas svarbiausių signalų, kurio negalima ignoruoti. Taip pat reikėtų sunerimti pastebėjus ilgiau trunkančius tuštinimosi pokyčius. Tai nėra simptomai, kuriuos reikėtų nurašyti ar bandyti paaiškinti patiems“, – pabrėžia profesorius.
Prof. dr. T. Poškus primena, kad prevenciniai tyrimai svarbūs ir tuomet, kai žmogus jaučiasi visiškai sveikas: „Sulaukus 50 metų reikėtų suvokti, kad atėjo laikas pasitikrinti – net jei nejaučiate jokių simptomų. Tai gali padėti užkirsti kelią sunkiai ligai dar jos pradžioje“, – sako jis.
Svarbiausias žingsnis – neatidėlioti
Gydytojai pabrėžia – profilaktiniai tyrimai nėra formalumas, o reali galimybė pasirūpinti savo sveikata ir ateitimi.
„Kiekvienas vyras turėtų žinoti savo PSA rodiklį taip, kaip žino telefono PIN kodą – tai paprastas kraujo tyrimas, galintis padėti laiku pastebėti ligos riziką ir išvengti pasekmių“, – sako gydytojas urologas A. Čekauskas.
Abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. dr. T. Poškus ragina neatidėlioti ir primena, kad sprendimas pasitikrinti gali turėti tiesioginės įtakos gyvenimo trukmei: „Tyrimų nereikia laukti – jie gali padėti ilgiau išlikti sveikiems ir užsitikrinti visavertį gyvenimą. Duomenys rodo, kad prevencinėse programose dalyvaujantys žmonės gyvena ilgiau, o jų mirties rizika reikšmingai mažesnė“, – pabrėžia jis.
VLK inf.
