Kas leidžiama, o kas ne: prieš išplaukiant, verčiau susipažinti su reikalavimais

Kėdainių rajono Josvainių seniūnijoje esantis Angirių tvenkinys vasaros viduryje tapo ginčo objektu tarp aktyvių vandens pramogų mėgėjų ir ramybės norinčių poilsiautojų bei gyventojų. Į „Kėdainių mugės“ redakciją kreipėsi kėdainietis (vardas ir pavardė red. žinomi), įsitikinęs, kad plaukioti vandens motociklu Angirių tvenkinyje teisės aktai nedraudžia.

Kaip yra iš tiesų, kuriuose vandens telkiniuose ir kokių sąlygų laikantis vadinamaisiais vandens motociklais plaukioti galima, atsakymą pateikė Aplinkos apsaugos departamentas.

Yra aplinkosauginiai reikalavimai

„Vandens motociklai priskiriami vandens transporto priemonėms, varomoms vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, todėl plaukioti jais galima tik nurodytuose vandens telkiniuose ir laikantis nustatytų sąlygų“, – pirmiausia pabrėžia Aplinkos apsaugos departamento viešųjų ryšių vyr. specialistė Jurgita Jasiūnienė.

Aplinkosaugos sąlygų plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginiuose reikalavimuose nurodoma, kad „Asmeniniais, pramoginiais ir sportiniais laivais, varomais vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, ir kitomis savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas – 301 AG (221 kW)–680 AG (500 kW), plaukioti draudžiama visuose vandens telkiniuose, išskyrus šių Aplinkosaugos sąlygų priede nurodytuose vandens telkiniuose pagal šiame priede nustatytas sąlygas.“

Tik keliose vietose

Į sąrašą vandens telkinių, kuriuose galima plaukioti vandens motociklais, 264 ha dydžio Angirių tvenkinys nepatenka.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad tokie vandens telkiniai, kuriuose galima plaukioti vandens motociklais, visoje Lietuvoje yra tik keli. Tai – Kauno HE tvenkinio dalis nuo Kauno marių prieplaukos iki Samylų įlankos pradžios ne arčiau kaip 200 m nuo kranto, tam tikra Baltijos jūros pakrantės vandenų dalis, Elektrėnų tvenkinys, Drūkšių ežeras Zarasų rajone, Galuonų ežeras Molėtų rajone.

Išskyrus Baltijos jūrą, šiuose vandens telkiniuose plaukioti leidžiama nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos, Baltijos jūroje – nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. Kuo svarbus birželio 21 dienos terminas? Pasirodo, tokiu metu jau būna išperėję paukščiai, kuriuos trikdo triukšmas ir jie gali palikti savo perimvietes, baigiasi žuvų nerštas, paauga mailius, kurį gali sužaloti besisukantis katerio sraigtas ar įtraukti vandens motociklo turbina.

Sportininkams – papildomos sąlygos

Vandens motociklų mėgėjai dar gali plaukioti Zaraso ežere (Zarasų r.), Balskų tvenkinyje (Tauragės r. ir Šilalės r.), Kupiškio tvenkinyje, bet tik registruotų sporto renginių ar varžybų metu. Čia teisės aktų nustatyta tvarka pripažintų nacionalinių sporto (šakos) federacijų organizuojamų ir vykdomų sporto renginių arba sporto renginių, kurių organizavimą ir įgyvendinimą šios federacijos koordinuoja, metu nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos leidžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, įskaitant asmeninius, pramoginius ir sportinius laivus, varomus vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, neribojant bendro variklių galingumo.

Šiaulių miesto ežere Talkšaleidžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, įskaitant asmeninius, pramoginius ir sportinius laivus, varomus vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, kurių bendras variklių galingumas neviršija 150 AG (110 kW), visą plaukiojimo sezoną masinio renginio, kuriam yra gautas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus leidimas, metu.

Kėdainių rajone, tarp Kėdainių ir Aristavos, esančiame 83,4 hektarų ploto Juodkiškių tvenkinyje, nacionalinių sporto (šakos) federacijų organizuojamų ir vykdomų sporto pratybų, sporto renginių arba sporto renginių, kurių organizavimą ir įgyvendinimą šios federacijos koordinuoja, metu leidžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis neribojant bendro variklių galingumo visą plaukiojimo sezoną. Tačiau apie vadinamuosius vandens motociklus, varomus vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, čia nekalbama, tad jais plaukioti Juodkiškių tvenkinyje negalima.

Priklauso nuo variklio galingumo

Kur ir kada galima plaukioti kitomis savaeigėmis priemonėmis, tokiomis kaip motorinės valtys, priklauso nuo jų variklių galingumo. Savaeige plaukiojimo priemone vadinama vidaus degimo variklį turinti plaukiojimo priemonė, laivas su oro pagalve, oro sraigtu varomas laivas ir kiti.

Kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), plaukioti galima visą plaukiojimo sezoną didesniuose kaip 100 ha vandens telkiniuose. O nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos – didesniuose kaip 10 ha vandens telkiniuose.

Kai bendras variklių galingumas 11 AG (9 kW)–20 AG (15 kW), plaukioti galima visą plaukiojimo sezoną ne mažesniuose kaip 500 ha vandens telkiniuose. O nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos – ne mažesniuose kaip 100 ha vandens telkiniuose.

Kai bendras variklių galingumas 21 AG (16 kW)–150 AG (110 kW) plaukioti galima nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos didesniuose kaip 200 ha vandens telkiniuose.

Galingesnių variklių plaukimo priemonių savininkai, kai bendras variklių galingumas siekia nuo 151 AG (111 kW) iki 300 AG (220 kW), nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos gali plaukioti vandens telkiniuose, didesniuose kaip 500 ha ir tik tokia vandens telkinio dalimi (akvatorija), kuri yra patvirtinta teritorijų planavimo dokumentuose.

Šios aplinkosauginės sąlygos galioja vandens telkiniuose, kurie nepatenka į saugomą teritoriją. Taip pat yra visas sąrašas vandens telkinių, kuriuose plaukioti apskritai draudžiama.

Aplinkos apsaugos departamentas kartu atkreipia dėmesį, kad vidaus vandenų keliuose aplinkosaugos sąlygos negalioja.

Už pažeidimus – baudos

AAD pareigūnai apie pastebėtus gamtosaugos pažeidimus prašo iškart pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba tiesiogiai AAD telefonu 8 (5) 273 2995.

Baudos už aplinkosaugos sąlygų nesilaikymą, priklausomai nuo pažeidimo, gali siekti nuo 30 iki 300 eurų. Už pakartotinius nusižengimus baudžiama nuo 120 iki 600 eurų baudomis.