Kapaviečių savininkai tapo medžių įkaitais?

Mes ne prieš medžius kapinėse, bet kiek jose augantis medis gali pridaryti rūpesčių gyviesiems ir kaip bėdas spręsti, kai nežinoma net kur dėl jų kreiptis ­– į kapavietės savininką ar seniūną? Tokių Kėdainių rajono gyventojų (vardai ir pavardės redakcijai žinomi)skambučių ir laiškų sulaukė „Kėdainių mugė“.

Tujų reikalai

Laikraštį pasiekė grupės rajono gyventojų laiškas, kurie artimųjų amžinojo poilsio vietas lanko Pajieslio kapinėse, Krakių seniūnijoje:

„Pajieslio kapinėse palaidoti mūsų artimieji. Jose užaugusios didžiulės tujos šiukšlina aplinką, jų šakelės nukloja kapavietes, pasodintiems augalams užstojama saulės šviesą, o šių medžių šaknys  kelia žemę kartu su augančiomis gėlėmis ir daugiamečiais augalais. Gal būtų galima šią bėdą, kamuojančią jau senokai, kažkokiu būdu išspręsti?“

Krakių seniūnijos seniūnas Ernestas Barčas paaiškino, kad seniūnija visose kapinėse šalina avarinius medžius.

„Kalbant apie Pajieslį, tai pačioje bendruomenėje nėra vieningos nuomonės apie tujų nupjovimą. Dalis jos narių mano, jog išpjovus sveikas tujas kapinės neteks savo autentiškumo (lietuviškos kapinės – neįsivaizduojamos be medžių), o pjauti juos vien todėl, kad jie „šiukšlina“ nėra logikos, nes tai prieštarauja ir bendrai valstybės politikai – saugoti medžius. Seniūnija deda ir dės  visas pastangas, kad jos teritorijoje esančios kapinės būtų prižiūrėtos ir neprarastų savo autentiškumo. 2021 metais Pajieslio kapinėms planuojame skirti didelį dėmesį, bus atnaujintas pagrindinis įėjimas, išpjausime seniausius medžius“, – sakė E. Barčas.

Giliukų lietus

Į „Kėdainių mugę“ keletas kėdainiečių, turinčių artimųjų kapus Kėdainiuose, Kauno gatvės kapinėse. Kelių žmonių grupė skundžiasi, kad kapinėse šalia jų prižiūrimų kapų užaugęs didžiulis ąžuolas, kuris tik kasmet meta lapus, bet ir kapavietes nugula nemenku gilių sluoksniu. Žmonės nespėja jų semti ir nešti lauk. Ir taip metų metais. Tai ne viena šio medžio keliama bėda, nes jo šaknys iškelia žemes, lapai ir gilės krenta ant kapaviečių, o medžio metamas šešėlis neleidžia augti augalams, nes užstoja saulės šviesą.

„Kas padėtų mums šią problemą išspręsti? Kur mums kreiptis? Galbūt jeigu būtų įmanoma, neužgaunant ąžuolo savininkų, iš šio medžio sukurti skulptūrą, kad nebūtų niekas apkaltintas medžio  nupjovimo? Gal yra kitų būdų? Juk po ąžuolu yra net kelių šeimų kapavietės, kurių savininkai kasmet priversti valyti medžio metamas žaliąsias atliekas“, – rašė kėdainiečiai.  

Į šį klausimą Kėdainių miesto seniūnijos administracija atsiuntė lakonišką atsakymą: „Informuojame, kad Kauno gatvės kapinėse augantis ąžuolas auga privačioje kapavietėje, todėl kreipėmės į prižiūrėtoją, kad aplinkinių kapaviečių prižiūrėtojai skundžiasi dėl ąžuolo keliamų problemų. Gavus kapavietės prižiūrėtojos atsakymą, spręsime susidariusią problemą.“

Tad kraštiečiams, vargstantiems su krentančių gilių ir lapų kalnais, dar teks palūkėti, kol paaiškės ar jų bėda bus kada nors išspręsta.