Atėjus šiltajam metų laikotarpiui ir prasidėjus maudymosi sezonui, toliau tęsiami reguliarūs Kėdainių rajono smėlio bei maudyklių vandens kokybės tyrimai.
Nors šiuo metu besilankantiesiems maudymosi vietose nerimauti neverta, Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Danguolė Avižiuvienė paaiškina, kada ir kaip vandens bei smėlio užterštumas atsiranda bei kodėl užterštame vandenyje maudytis yra pavojinga sveikatai.
Tirta 17 maudymosi vietų
Visuomenės sveikatos biuras, bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Kauno skyriumi, šių metų birželio 2 d. atliko Kėdainių rajono maudyklų vandens ir smėlio kokybės tyrimus.
Vandens tyrimai atlikti 17-oje maudymosi vietų: Ašarėnos (Pelėdnagių sen.), Keleriškių (Kėdainių m. sen.), Bartkūniškio (Kėdainių m. sen.), Angirių (Josvainių sen.), Akademijos (Dotnuvos sen., Akademijos mstl.), Gudžiūnų (Gudžiūnų sen.), Barupės (Pelėdnagių sen., Labūnavos k.), Linelių gatvės (Pelėdnagių sen., Labūnavos k.), Babėnų karjero (Kėdainių m. sen.), Dvariškių karjero (Truskavos sen.), Nevėžio upės ties Justinavos sodais (Kėdainių m. sen.), Dotnuvėlės užtvankos (Dotnuvos sen.), Aristavos tvenkinio (Vilainių sen.), Juodkiškių tvenkinio, Šušvės upės (Josvainių sen., Josvainių mstl.), Sangailių (Šėtos sen.) ir Krakių tvenkinio (Krakių sen.) vandenyje.
Smėlis irgi švarus
Atliktų vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos reikalavimus. Tarša kirminų kiaušinėliais ir lervomis paplūdimių smėlyje taip pat nenustatyta. Visose Kėdainių rajono savivaldybės tirtose maudymosi vietose maudytis yra saugu.
Maudyklų vandens mikrobiologinė tarša vertinta pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninių enterokokų skaičių ir žarnyno lazdelių (Escherichia coli) skaičių.
Tarša – dėl gyvūnų fekalinės taršos
Pasak D. Avižiuvienės, žarninė lazdelė (E. coli) randama žmonių ir gyvūnų žarnyne ir yra normalios mikrofloros dalis.
„Dauguma E. coli nesukelia sveikatos sutrikimų, tačiau yra padermių, sukeliančių kraujingą viduriavimą. Žarniniai enterokokai yra įprasta žmogaus ir gyvūnų bei vabzdžių mikroflora. Žarniniai enterokokai vandenyje yra fekalinės taršos įrodymas. Jei atliktame vandens tyrime nustatoma, kad jame būta E. coli ir žarninių enterokokų, laikoma, kad vandenyje gali būti salmoneliozės, vidurių šiltinės ir dizenterijos sukėlėjų, yra grėsmė susirgti Hepatitu A, roto ir noro virusinėmis infekcijomis. Taip pat galimos odos alerginės reakcijos – paraudimai, išbėrimai“, – pabrėžia visuomenės sveikatos biuro direktorė.
Smėlio tarša kirminų kiaušinėliais ir lervomis atsiranda dėl gyvūnų fekalinės taršos.
Smėlio dėžių smėlis netiriamas
Ji pridūrė, kad Kėdainių rajone yra viena maudymvietė – Ašarėnos upės tvenkinys Pelėdnagiuose – kuri yra įtraukta į nacionalinį stebimų maudymviečių monitoringą.
„Kitos maudymosi vietos yra tiriamos pagal seniūnijų poreikius. Tiriamų maudymviečių sąrašas yra kasmet peržiūrimas ir derinamas, atsižvelgiant į maudymviečių būtinąją įrangą bei priežiūrą“, – sakė D. Avižiuvienė.
Ji pridūrė, kad vaikų smėlio dėžių smėlio tyrimai Kėdainių rajono maudyklų ir smėlio kokybės monitoringo programos lėšomis nėra atliekami.
Sekantys vandens ir smėlio tyrimai bus atlikti šių metų birželio 16 d.
