Kaip sveikai maitinti mokyklinukus? Pataria specialistė

Prasidėjus mokslo metams, ypač pirmokėlių tėvai pradeda nerimauti, kaip maitinsis jų atžala, kaip apsaugoti jį nuo nesveiko maisto, kas ant pietų stalo bus patiekiama mokymo įstaigose.

Aleksandra vietoj saldumynų noriai valgo obuolius.

Pravers VšĮ Kėdainių PSPC gydytojos pediatrės Linos KILIENĖS patarimai, kaip tėvams tinkamai sudėlioti jų atžalų dienos valgiaraštį, kokie produktai būtų tinkamiausi užkandžių dėžutėje ar galima vaiką į mokyklą išleisti be pusryčių?

– Vaikas ir sveikas maistas atrodo nesuderinami dalykai. Daugumas vaikų mėgsta picas, dešreles, traškučius, tačiau tėvams labai svarbu žinoti, kokį maistą jie deda savo vaikui į lėkštę. Ar galima priversti vaiką maitintis sveikiau?

– Manau, kad prievarta sveikiau valgyti nepadės. Juk vaikai namuose valgo tai, ką valgo ir jų tėveliai. Jei ant šeimos stalo dominuoja „nesveikas‘‘ maistas, tikriausiai joks vaikas nesutiks valgyti košės ar daržovių, mieliau rinksis picą, traškučius, dešreles, gaiviuosius gėrimus. Valgymo įpročius formuoja aplinka. Kai tėveliai galvos ką deda į burną, tai ir jų atžalos maitinsis sveikiau.

– Ar mokyklinio amžiaus vaikui pakanka trijų pagrindinių valgymų – pusryčių, pietų, vakarienės?

– Griežtų nurodymų, kiek kartų per dieną valgyti nėra. Vaikams rekomenduojama valgyti 5 kartus – tai pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai, vakarienė. Svarbu tai daryti reguliariai

– Ar pusryčiai būtina vaiko dienos raciono dalis? Kokie pusryčiai būtų tinkamiausi?

– Pusryčius valgyti būtina. Idealūs pusryčiai – įvairios košės, kiaušiniai, vaisiai. Jei tai sumuštiniai – naudos mažokai. Beje pastebėta, kad žmonės kurie pusryčiauja, yra lieknesni nei tie, kurie nevalgo.

– Kokių užkandžių geriausiai įdėti vaikui į mokyklą? 

Pirmokėlio Karolio pusryčiai – įvairios kruopų košės.

– Tėveliai galėtų į priešpiečių dėžutę įdėti obuolių, kriaušių, bananų, morkų. Retsykiais tinka sūreliai (geriau neglaistyti). Jei vaikas valgo tik sumuštinius, pritepkime ir jų, tik duoną geriau rinktis ruginę, nemaltų grūdų. Beje, sumuštinius reikėtų valgyti ne sausus, o su arbata. Bandelių, saldumynų geriau atsisakyti, jie gali turėti įtakos vaikų sveikatos problemoms, ypač nutukimui.

– Ar tėvai turėtų domėtis, kaip jo atžala maitinasi mokykloje?

– Tėveliai turi domėtis ką valgo vaikai ugdymo įstaigose. Valgiaraštyje turėtų dominuoti gryni produktai (mėsa, žuvis, daržovės), bet ne pusfabrikačiai (kibinai, žuvų piršteliai, picos). Vaikai neturėtų būti maitinami bandelėmis, riestainiais, džiuvesėliais. Dėmesį atkreipti ir kokie gėrimai siūlomi – naudingiausia būtų arbata ar paprastas vanduo. Gerai būtų, kad mokyklose nebūtų užkandžių kioskelių, kuriuose pardavinėjami limonadai, kiti gaivieji gėrimai, kaloringi užkandžiai, saldumynai.

– Ar išskirtumėt naudingiausius produktus, ypač reikalingus jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams?

– Vaikų maistas turi būti įvairus. Vaikams labai naudingos įvairios košės, daržovės, liesa mėsa, pieno produktai. Stengtis, kad vaikai nevalgytų vien makaronų ar miltinių patiekalų, saldumynų.

– Pastaruoju metu suaugusiems tapo madinga būti vegetarais. Šiuos mitybos principus tėvai perduoda ir savo vaikams. Ar iš tiesų vaikams mėsa yra privaloma?

– Taip, vegetarizmas, žaliavalgystė darosi madinga, populiaru. Kas tinka suaugusiems, ne visada tinka vaikams. Todėl pediatrai visame pasaulyje, remdamiesi moksliniais tyrimais, rekomenduoja vaikams valgyti mėsą. Ne visi vaikai, kurie nevalgo mėsos, susirgs mažakraujyste. Jei tėveliai tinkamai parenka maistą, stengiasi kompensuoti geležies poreikį augaliniais produktais, galima išvengti tokių bėdų. Aišku, tuo reikia labai domėtis, stengtis.

– Vis dažniau susiduriate su vaikais, kurie būna alergiški tam tikriems maisto produktams. Kokių produktų labiausiai reikėtų vengti vaikams?

– Visame pasaulyje daugėja alergiškų žmonių. Tikslios priežastys nėra aiškios. Pirmoje vietoje vyrauja mityba. Dažnai alergiją sukelia karvės pieno baltymai, citrusiniai vaisiai, šokoladas, morkos, kviečiai ir kt. Vis dažniau akcentuojama, kad reikia vengti naujų maisto produktų: konservantų, skonį gerinančių medžiagų, saldiklių, pusfabrikačių, dūmo skonio medžiagų. Antroje vietoje – aplinka. Mikrobų baimė ar per ,,didelė higiena – gana opi problema. Viską norime išvalyti, dezinfekuoti, sterilizuoti įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Paradoksalu, bet vaikai augantys ,,šiltnamio“ sąlygomis, paprastai serga dažniau. Higiena yra būtina, bet ji neturi būti paranojiška.

Emilė neprieštarauja, kad į mokyklą priešpiečiams jai mama įdėtų morkų.

– Ar egzistuoja vaikų antsvorio problema? Kokio amžiaus grupėje ji labiausiai pasireiškia? Kokių tai gali turėti pasekmių bei kaip su vaikų antsvoriu kovoti?

– Taip, ši problema vis labiau tampa aktuali. Antsvoris vyrauja jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų tarpe (10-14 m.). Priežastys kelios, bet pirmoje vietoje – mityba. Vaikų maiste reikėtų mažinti lengvai įsisavinamus angliavandenius (miltinius patiekalus, bandeles, cukrų, sultis) ir riebalus. Antroje vietoje – fizinis aktyvumas. Didžiausi priešai – nuolatinis sėdėjimas prie televizoriaus ar kompiuterio. Antsvoris vaikams sukelia tokias pačias problemas kaip ir suaugusiems – kraujospūdžio padidėjimą, sąnarių skausmus, įvairias psichologines problemas.

– Egzistuoja ir kita problema – nevalgus vaikas. Ar neturėjimas apetito gali būti kokios nors ligos požymis?

– Apetito neturėjimas kartais būna kai kurių ligų požymis. Dažniau vaikai būna išrankūs maistui, mėgsta valgyti tik makaronus ar miltinius patiekalus, jų racione vyrauja saldumynai arba jie tiesiog nenori ragauti naujo maisto. Kad pasikeistų jų valgymo įpročiai, tėveliams reikia turėti kantrybės, laiko, kūrybingumo, svarbiausia noro.

Asta Raicevičienė

VšĮ Kėdainių PSPC atstovė viešiesiems ryšiams