Kauno kolegijos direktorius (centre) M. Misiūnas, tarybos pirmininkas Vytautas Šileikis ir Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centro vadovė Jolanta Bareikienė neslėpė, kad Kėdainiai gali likti ne akademinis miestas.

Kauno kolegijos direktorius (centre) M. Misiūnas, tarybos pirmininkas Vytautas Šileikis ir Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centro vadovė Jolanta Bareikienė neslėpė, kad Kėdainiai gali likti ne akademinis miestas.

Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centras pastaruosius metus gyvena ne pačiomis šviesiausiomis nuotaikomis.

Kadangi centro biudžetas deficitinis, tai kolegijos vadovai vis garsiau pradėjo kalbėti apie centro išlikimą.

Humanitarinės programos praranda populiarumą

„Jonušo Radvilos studijų centras stovi kryžkelėje. Tos programos, kurių mokoma Kėdainiuose, praranda populiarumą. Tad su kėdainiečiais turime tartis, kokių studijų jiems reikia, kokių specialistų Kėdainiams reikės. Panašu, kad humanitarinių specialybių era baigėsi, turi ateiti arba inžinerinės technologinės, arba šį kolegijos padalinį privalėsime palaipsniui uždaryti“, – atvykęs į susitikimą su Kėdainių bendruomene sakė Kauno kolegijos direktorius Mindaugas Misiūnas.

Direktoriaus teigimu, jau dabar Kėdainiuose studentų yra mažiau negu jų padalinio atstovų Kaune.

„Nieko nuostabaus, kad jaunimas nori studijuoti dideliame mieste, o į rajono centrą nesiveržia. Šiandien Jonušo Radvilos studijų centras skaičiuoja arti trijų šimtų studentų, bet didžioji dalis jų mokosi Kaune. Bendrai paėmus, Kauno kolegija tarp jaunų žmonių yra gana populiari. Joje mokosi apie 7000 studentų. Vienos specialybės yra paklausesnės, kitos mažiau domina. Aišku viena, kad nuostolingai gyvenančio Kėdainių studijų centro kitų padalinių sąskaita išlaikyti mes nelabai norime. Turime kartu nutarti, ką daryti“, – savo poziciją dėstė M. Misiūnas.

Turi būti pasiruošę investicijų atėjimui 

„Lifosos“ generalinio direktoriaus J. Dastiko (kairėje) ir „Linėja transport“ vadovo G. Norkaus nuomonės dėl kolegijos padalinio Kėdainiuose ateities išsiskyrė.

„Lifosos“ generalinio direktoriaus J. Dastiko (kairėje) ir „Linėja transport“ vadovo G. Norkaus nuomonės dėl kolegijos padalinio Kėdainiuose ateities išsiskyrė.

Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius, susitikęs su kolegijos vadovais, teigė, jog norėtų, kad Kėdainiai liktų akademinis miestas: „Pastarųjų metų demografinė situacija Lietuvoje nėra džiuginanti. Gana sparčiai mažėjant gyventojų, mažėja ir studijuoti norinčio jaunimo. Suprantama, kad kiekvienas renkasi tai, kas arčiausiai širdies. Statistika byloja, jog Kėdainiuose siūlomos studijų programos jau nebėra populiarios. Kėdainiams reikia ne socialinių darbuotojų, bet technikų, operatorių, inžinierių. Turime Laisvąją ekonominę zoną. Reikia tikėti, kad į ją atėję investuotojai ieškos specialistų, tad turime būti pasiruošę. Tačiau būti ar ne studijų centrui, vien savivaldybės vadovai negali nuspręsti. Tai – bendras Kėdainių verslininkų reikalas.“

Permainų reikia, tik – kokių?

O verslininkai nebyliai ištarė savo žodį. Į diskusiją dėl Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centro ateities buvo kviesta apie 20 verslo atstovų. Pokalbiui laiko rado tik trys verslininkai. Bendrovės „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas įsitikinęs, kad studijų centrui reikia permainų, tačiau su jomis galbūt jau ir susivėlinta: „Akivaizdu, kad tų studijų programų, kurios dabar siūlomos Kėdainiuose, jau nelabai reikia. Reikia techninių specialistų. Tačiau aklai pulti į jų ruošimą nederėtų. Pirmiausia, kas ruoš tokius paklausius specialistus ir kokioje bazėje tai bus daroma. Visi kolegos pritars, kad verslui reikia kvalifikuotų ir gerai paruoštų specialistų. Tad bet kam mokymo negalima patikėti. Manau, kad Kėdainius puikiai aprūpintų ir didžiųjų miestų universitetai bei kolegijos. Be to, mano nuomone, reikia stiprinti profesinių centrų mokymą, nes paprastų darbininkų reikia dar labiau negu aukštesnės grandies specialistų.“

„Lifosos“ vadovo nuomonei linkęs pritarti ir bendrovės „Daumantai LT“ direktorius Robertas Neimontas: „Vadybininkų era jau baigėsi. Dabar paklausios techninės specialybės. Labai gaila, bet po studijų į verslą ateina labai „žali“ specialistai, kuriuos reikia pradėti mokyti dirbti nuo nulio. Nemanau, kad kolegijos centro persiorientavimas iš humanitarinių į techninius mokslus būtų sėkmingas, nes tam tiesiog nėra tinkamų sąlygų.“

Bendrovės „Daumantai LT“direktorius sakė netikįs, kad kolegijos centro persiorientavimas iš humanitarinių į techninius mokslus būtų sėkmingas, nes tam tiesiog nėra tinkamų sąlygų.

Bendrovės „Daumantai LT“direktorius sakė netikįs, kad kolegijos centro persiorientavimas iš humanitarinių į techninius mokslus būtų sėkmingas, nes tam tiesiog nėra tinkamų sąlygų.

Sugriauti lengva, atstatyti sunku

Kiek kitokios nuomonės buvo bendrovės „Linėja transport“ direktorius Gediminas Norkus. „Būtų labai gaila, jei lengva ranka imtume ir pritartume kolegijos padalinio uždarymui. Suprantu, kad jaunimas nenori studijuoti ir gyventi rajono centre, o mieliau renkasi didesnius miestus. Tačiau nepamirškime, kad uždaryti yra labai lengva, bet vėl kažką prikelti – sunku. Be to, kad prarastume studijuojantį jaunimą ir juos mokančius dėstytojus, mums dar tektų ne pati maloniausia „dovana“ – tuščias didelis pastatas. Gaila, kad verslas gyvena tik šia diena ir į ateitį nežiūri“, – savo nuomonę išsakė G. Norkus.

Šiame susitikime jokių sprendimų nepriimta. Tiesiog buvo nuspręsta dar kartą kreiptis į Kėdainių verslininkus ir išklausti jų nuomonių dėl kolegijos studijų programų ir noro bendradarbiauti su šia švietimo įstaiga.

Panašios naujienos