(lki.lt nuotr.).

(lki.lt nuotr.).

Pirmą kartą Lietuvoje paskelbtos Lietuvių kalbos dienos. Šiai progai skirti renginiai vyko ir Kėdainių rajone. Į minėjimą įsijungė rajono ugdymo įstaigos, o Kėdainių daugiakultūriame centre buvo organizuotas renginys krašto lituanistams ir visai plačiajai visuomenei, besidominčiai lietuvių kalba.

„Lietuvių kalbos dienos paskelbtos tik šiais metais, jas inicijavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Į renginių srautą įsitraukė ir mūsų rajono savivaldybė − Kėdainiuose vyko Lietuvių kalbos instituto darbuotojų paskaitos. Pranešimai buvo skirti tiek rajono lituanistams, tiek ir visai visuomenei. Mokytojai buvo supažindinti, kokias klaidas mokiniai daro dažniausiai, kaip objektyviai įvertinti jų rašinius. Antrojoje dalyje instituto vadovė Jolanta Zabarskaitė skaitė paskaitą apie kalbos vaidmens pokyčius XXI a.“, − sakė Lietuvių kalbos dienų Kėdainių rajone organizatorė, savivaldybės kalbininkė Rūta Švedienė.

Anot pašnekovės, kalbai dėmesio niekada nebus per daug, tad žadama, esant galimybėms, ir toliau organizuoti gimtajai kalbai skirtus renginius tiek mokytojams, tiek ir visuomenei.

Pasak rajono kalbininkės

Pasak rajono kalbininkės R. Švedienės, gimtajai kalbai dėmesio niekada nebus per daug, tad tikimasi ir toliau organizuoti lietuvių kalbai skirtus renginius. 

Pasak savivaldybės kalbininkės, analizuojant krašto žiniasklaidos kalbą, matoma nemažai teigiamų poslinkių. „Man tik pradėjus dirbti, laikraščiuose rasdavau daug gramatinių klaidų. Tačiau šiuo metu galiu pasidžiaugti, kad tiek laikraščių, tiek ir televizijos laidų kalba yra taisyklinga. Iki šiol tenka susidurti su viešųjų užrašų kalbų taisyklingumo problema. Būna iškabų, kuriose yra gramatinių klaidų, tačiau dažniausiai tai reklamos, kurios pakabintos negavus savivaldybės leidimo. Tada pažeidėjams privalu taisyti klaidas, daryti naują stendą. O tai – nepigu“, − sakė kalbininkė. Pasak jos, ir patys gyventojai tampa vis labiau pastabesni, kreipiasi, jei pamato netaisyklingai parašytus viešuosius užrašus.

Paskaitą apie XXI amžiuje lietuvių kalbai kylančius iššūkius bei pokyčius skaičiusi J. Zabarskaitė sakė, kad kalba yra stipri kuriamoji galia ir ji gali kurti pridedamąją vertę. Kalba gali duoti ekonominę naudą ir kurti valstybės ar regionų konkurencingumą.

IMG_2297

Lietuvos kalbos instituto vadovė J. Zabarskaitė kėlė klausimus, kokią lietuvių kalbą mes norime turėti ateityje?

Pasak specialistės, šiais laikais lietuvių kalba yra globalizacijos ir iš jos kylančios daugiakalbystės aplinkoje, kalba tapo virtuali (kompiuterizuota). Kalba keičiasi, keičiasi ir sąlygos, kuriose ji funkcionuoja – visa tai reikia fiksuoti ir naujai formuoti kalbos politiką, strategiją.

Paskaitoje ji kėlė daug retorinių klausimų. „Kokios lietuvių kalbos mes norime ateityje – kur, kaip ir apie ką kalbės lietuvių kalbinė bendruomenė. Ar lietuvių kalbos tereikės, kad močiutės lietuviškai paprašytume barščių? O gal tokios, kad moderniuose mokslo centruose mūsų anūkai gimtąja kalba diskutuotų apie naujausias technologijas ir analizuotų moderniausius visuomenės raidos procesus?“, − samprotavo J. Zabarskaitė.

Pasak mokslininkės, lietuvių kalbos nereikia saugoti kaip muziejinės vertybės, ją reikia integruoti, jai leisti keistis, galvoti apie jos funkcionavimą mūsų aplinkoje. „Kalbos kaita vyksta šiuo metu, mūsų akyse, tačiau mes ne visada apie tai galvojame“, − akcentavo ji.

Nors ji teigė, kad lietuvių kalba šiuo metu nenyksta, o tik keičiasi, tačiau globaliame pasaulyje lietuvių kalbai, pasak pašnekovės, grėsmė išnykti yra visai reali…

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.