Išskirtinėje parodoje – ir kėdainietiški akcentai

Į parodos atidarymą atvyko jos autorės (iš kairės): A. Raškevičiūtė, dr. I. Veliutė, R. Leitanaitė.

Kėdainių krašto muziejuje atidaryta paroda, pristatanti Lietuvos medinę architektūrą. Deja, medis – neilgaamžis, tad mediniai pastatai sparčiai nykstantys, dažnas jų teišlikęs tik fotografijose. Tačiau parodos autoriai turi ir džiugių žinių – jų teigimu, pastaruoju metu pastebimas medienos naudojimo pastatuose renesansas.

Paroda skirta ne tik architektams, bet ir visiems kraštiečiams, besidomintiems mediniu paveldu. Šioje parodoje galima rasti ir Kėdainių krašto medinės architektūros akcentų. Deja, bet dalis jų teišlikę tik fotografijose.

Parodoje „Medis Lietuvos architektūroje“ pristatomi įvairaus laikotarpio ir paskirties mediniai pastatai Lietuvoje. Visą parodos ekspoziciją rengė architektūros specialistės: dalį apie etnografinę medinę architektūrą (kaimai, sodybos) rengė dr. Rasa Bertašiūtė, apie dvarų sodybas – dr. Dalė Puodžiukienė. Sakralinę medinę architektūrą pristato Kristina Štaupaitė, medinę architektūrą Lietuvos miestuose XIX a. – XX a. pr. – dr. Ingrida Veliutė ir Asta Raškevičiūtė. Parodoje apžvelgiama ir šiuolaikinė medinė architektūra Lietuvoje (aut. Rūta Leitanaitė).

Pasak vienos autorių ir parodos kuratorės R. Leitanaitės, ši ekspozicija tuo ir įdomi, kad joje apžvelgiamas medis Lietuvos architektūroje įvairiais amžiais. „Nagrinėjome ne tik pačius tipingiausius medinės architektūros pavyzdžius bet ir pačius išskirtiniausius“, – sakė ji.

Paroda įdomi ne tik architektams, bet ir visiems kraštiečiams, kurių tarpe – ir Dailės mokyklos auklėtiniai.

Medis Lietuvos architektūroje labai svarbi medžiaga – mūsų šalis nėra turtinga nei akmens, nei kietų, ilgaamžių medžiagų. Todėl ilgą laiką mediena buvo pagrindinė statybinė medžiaga. „Deja, medis yra neilgaamžė, ugniai neatspari medžiaga, todėl išlikusios medinės architektūros, ypač senosios, nėra daug. Sovietmečiu medinė architektūra buvo laikoma kaip lietuviškos kultūros dalis, todėl, suprantama, kad buvo stengiamasi idealogiškai ją niekinti, diegtas požiūris, kad tai nešiuolaikiška, kaimiška, kad neverta saugoti. Gaila, bet sovietmečiu buvo nutraukta ir medžio amatininkų tradicija“- pasakojo pašnekovė.

Tačiau kartu ji pasidžiaugė, kad medis architektūroje po truputį atgauna turėtas pozicijas. „Medis jau pradedamas naudoti ne kaip pigi, bet kaip išskirtinė ir prabangi statybinė medžiaga. Pasidarė svarbi ir statybos darbų kokybė“, – pabrėžė ji.

Šiuolaikinėje architektūroje vien tik iš medžio ręstų pastatų nėra daug, dažniausiai medis naudojamas apdailai. Medis labai mėgstamas kuriant individualius namus. Ši medžiaga yra jauki, šilta, artima mūsų tradicijai. Lietuvoje medinė architektūra mėgiama ir rekreacinėse teritorijose.

Pasak vienos iš parodos autorių A. Raškevičiūtės, pristačiusios medinę XIX a. – XX a. pr. architektūrą, patys pastatai nėra tik architektūros paminklas – jie savyje talpina ir gilesnę prasmę. „Rinkausi pristatyti tokius medinius namus, kuriuose gyveno žymios asmenybės. Norėjau parodyti, kad namas gali būti ne tik architektūros paminklas, bet ir turintis savo istoriją. Man labai patiko domėtis kompozitoriaus Juozo Gruodžio namu – pažvelgus į namą, galima pamatyti, kiek fantazijos į jo apdailą įdėjo pats kompozitorius. Dažnas pastatas parodo užsakovo skonį ir papasakoja tam tikrą istoriją“, – sakė autorė.

V. Kundrotas džiaugėsi, kad paroda apie medinę Lietuvos architektūrą atkeliavo į Kėdainius.

Parodos atidarymo metu dalyvavęs Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Vytautas Kundrotas sakė, kad tiek jam, tiek visiems miestiečiams didelė garbė, kad ši paroda atvyko į Kėdainius. „Visi kėdainiečiai puikiai žino, kad mūsų miesto didžiąją dalį irgi sudarė mediniai pastatai, ypač žydų kvartale. Taip pat turime liaudies baroko medinį šedevrą – šv. Juozapo bažnyčią“, – sakė jis.

Ši paroda jau buvo pristatyta Londone vykusio architektūros festivalio metu. Po to ji pristatyta ir Vilniuje. „Tad Kėdainiai – antra stotelė Lietuvoje, po to paroda keliaus į kitus šalies miestus“, – sakė parodos kuratorė R. Leitanaitė.