Gruodžio 22-ąją Dotnuvoje gyvenančios Jadvygos Sakauskienės namai vos talpina visus artimuosius. Tądien moteris švenčia gimtadienį. Ir kaskart ta diena sukelia ginčų – kiek metų senolei sukako.
Pagal pasą – J. Sakauskienei šįmet sukako lygiai šimtas metų, tačiau sūnūs įsitikinę, kad mama metais vyresnė – taip nuolat kalbėdavo jos vyresnė sesuo, o jos žodžius patvirtino ir bažnyčios knygų įrašai.
„Mums ne taip ir svarbu, kiek mamai metų – svarbu, kad galime švęsti gimtadienį. Pernai paminėjome vieną šimtmetį, o šįmet antrąjį. Pati mama irgi atsigauna, kai namai prisipildo artimųjų ir negaili jai dėmesio“, – sakė mama besirūpinantis sūnus Marijonas.
J. Sakauskienė nugyveno ilgą, bet ne patį lengviausią gyvenimą. Moteriai teko daug dirbti, o nuo 1980-ųjų tapusi našle viena turėjo rūpintis ir namais, ir vaikais, kurių Dievulis nepagailėjo. Iš viso Sakauskai užaugino septynis sūnus. Šimtojo gimtadienio proga jubiliatę sveikino ne tik jie, bet ir 13 anūkų, 17 proanūkių ir trys proproanūkiai.
Po visą Lietuvą pasklidę šimtametės sūnūs mamą giria už kantrybę ir rūpestį: ji buvo griežta, bet teisinga ir gera.
Su J. Sakauskiene gyvenantis Marijonas sakė, jog dabar mamai reikia tik ramybės: „Mamos gyvenimas nebuvo lengvas, tačiau ji stengėsi gyventi vengdama stresų. Ji visada stengėsi padėti kitiems. Mama puikiai prisimena savo jaunystę ir visus buvusius gerbėjus, tačiau sunkiai pamena, kas vyko prieš dieną ar valandą. Tačiau tokios problemos kamuoja daugelį senolių. Žinodamas mamos ligas, matau, kad dabar jai reikia tik ramybės.“
Pati senolė sakė, kad jos gyvenime buvo ir gerų, ir prastų dienų. „Kiekvienas turime savo likimą. Mano gyvenime buvo visko. Dabar norėčiau, kad sveikata stipresnė būtų, kad geriau girdėčiau. Labai džiaugiuosi, kai aplanko anūkai“, – gimtadienio dieną sakė senolė. Moters artimieji nepamiršo paminėti, kad ji yra gavusi Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus apdovanojimą už gražiai užaugintus septynis sūnus.
„Mūsų močiutė dar nustebina pamokymais ir patarimais. Kadangi ji buvo baigusi kulinarijos mokyklą, tai visą gyvenimą puikiai ruošdavo gardžius patiekalus, o labiausiai visus žavėjo savo firminiais žagarėliais, kurie tarsi tirpdavo burnoje. Ji visoms marčioms negailėjo patarimų, kaip skaniai ir sveikai ruošti valgius. Mama nors ir mėgdavo gardžiai gaminti, tačiau niekada nepersivalgydavo“, – sakė viena iš šimtametės marčių.
Šimtametę prižiūrintis sūnus Marijonas sakė, jog jie su mama gyvena džiaugdamiesi mažais džiaugsmais: „Mes gyvename nuo jurginų pasodinimo iki jų žydėjimo ir nukasimo, o tada laukiame naujo ciklo.“