Į aplinkosaugininkų raginimus kapus puošti saikingai numota ranka

Pagerbti mirusiuosius lietuviams – šventas reika­las. Nežinia, ar iš meilės Amžinybėn išėjusiems, ar iš noro pasipuikuoti prieš aplinkinius, dažnas į kapi­nes skubėjo nešinas glėbiais gėlių ir padėklais žvakių. Nuklojo kapus ir nė motais nei sunkmetis, nei aplinkosaugininkų prašymas Vėlines minėti ekologiškiau. Po švenčių, kai baigia degti žvakės ir šalna nušaldo gėles, visa tai keliauja į sąvartyną.

Kaip pastebi bendrovės „Ecoservice“ padalinio vadovė Viktorija Juodikienė, Vėlinių laikotarpiu kapinėse susidarančių atliekų kiekiai išauga dvigubai ar net daugiau, todėl vykdomi papildomi atliekų išvežimai siekiant suvaldyti srautus. Vienu važiavimu atliekų surenkama daugiau kaip 5 tonos.

„Mūsų bendrovė atliekas išveža iš 8 kapinių, esančių tiek Kėdainių mieste, tiek ir kaimuose. Esame pastebėję, kad atliekų kiekiai, stebint kelių metų tendencijas, kasmet auga. Bene daugiausia atliekų susidaro Kauno g. kapinėse, jose ir konteinerių pastatyta daugiausia“, – teigia V. Juodikienė.

Nors prie kapinių stovi konteineriai, ant kurių yra parašyta, kokias atliekas reikėtų mesti, žvilgtelėjus vidun matyti ta pati betvarkė, kokia būdavo ir ankstesniais metais. Žmonės vis dar neišmoko rūšiuoti kapinėse susidarančių atliekų.

„Nebeturiu kantrybės žmonėms aiškinti kur ką galima dėti. Atrodo, kad jie ne tik kad rūšiuoti, jie net skaityti turbūt nemoka. Pažiūrėkite, yra lentelė, kur aiškiai parašyta, kad galima mesti tik žaliąsias atliekas. Tai kur gi tau kas rūšiuos. Sugrėbė lapus, nurovė gėles, nurinko nuo kapo senas žvakes, sudėjo viską į maišelį ir atnešę švystelėjo į krūvą. Ir taip nemažai žmonių elgiasi. Turi eiti, purtyti tų maišelių turinį, rūšiuoti. Šalia stovi konteineriai, kur reikėtų arba stiklą, arba plastiką dėti, tai ten tada žaliųjų atliekų prikrauna. Uždėtų baudas, tai gal tai pakeistų žmonių įpročius“, – kraštiečių nesupratingumu piktinosi viena kapinių prižiūrėtoja.

„Taip, su rūšiavimu prasti reikalai. Jei konteineriai perpildyti, tada žmonės nesivargina nunešti atliekas į tolėliau esančius konteinerius, meta viską ant žemės, taip ir auga krūvos. Jei kažkas prieš tai jau įmetė neišrūšiuotas atliekas, tada ir kiti tą patį daro.

Nors prie kapinių stovi konteineriai, ant kurių yra parašyta, kokias atliekas reikėtų mesti, žvilgtelėjus vidun matyti ta pati betvarkė, kokia būdavo ir ankstesniais metais.

Jei žmonės tvarkingai rūšiuotų, kiek būtų galima perdirbti plastiko, stiklo, kurio, beje, dabar rinkoje yra stygius, bet žmonės abejingai į tai reaguoja“, – tvirtino tėvų kapus Kėdainiuose lankanti vilnietė Alfreda.

Nėra saiko

„Girdėjau, kaip kun. Ričardas Doveika ragino į kapus nešti tik po vieną žvakutę. Taip ir padariau. Bet, kai atėjau į kapus ir pamačiau, kas darosi aplinkui – ant vieno kapo net 27 žvakes suskaičiavau, labai jau ubagiškai atrodė tas mano kapas su viena žvakele, tad teko eiti pirkti dar vienos, kad bent dvi ant kapo degtų. Nesuprantu, ar žmonės neturi kur pinigų dėti, ar taip tikisi sušildyti mirusiuosius?“ – tarsi juokaudama sakė Rūta.

„Gražu būna per Vėlines. Kiek gėlių, kiek žvakelių suvežta, tik gaila, kad tas grožis trumpalaikis. Ateikite po kokios savaitės ar mėnesio, pamatysite, kaip visa tai atrodys. Yra žmonių, kurie po kurio laiko ateina sutvarkyti kapų, nurinkti išdegusių žvakių, bet kiti į kapines be pavasario nė kojos nekelia – vėjas nešioja po visas kapines dirbtines gėles, metaliniai žvakių dangteliai ima rudyti, o chrizantemos po šalnų virsta kupstais rudos masės – vaizdelis tikrai jau nešventiškas. O kiek pinigų tam išleista, kiek išeikvota resursų, gaminant ar auginant tas puošmenas? Tikrai žmonės galėtų kukliau puošti kapelius“, – savo nuomonę išsakė Erika, kuri į kapus atsinešė pora viržių ir vieną žvakę.

„Mano mama turėjo 8 vaikus. Šie jau irgi turi šeimas, kai suvažiuoja visi vaikai ir anūkai, tai ir tų žvakių daugokai būna. Kiekvienas nori įžiebti po savo žiburėlį. Kad nebūtų beskonio margumyno, esame sutarę vežti tik baltas žvakes ir gėles“, – sakė su gausia šeimyna atvykęs Jurgis.

Svarbiausia – išrūšiuoti tinkamai

Jei jau persistengta su gėlių ir žvakių kiekiu, tai padėtį dar galima šiek tiek pataisyti taisyklingai išrūšiuojant susidariusias atliekas.

Žaliąsias atliekas griežtai draudžiama mesti į rūšiavimui skirtų ar mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Sugrėbti lapai, žolės, nužydėjusios gėlės turi būti kompostuojamos, o ne pūti sąvartyne su kitomis neperdirbamomis atliekomis.

Į plastiko konteinerius gali būti metami tik plastiko gaminiai: vazonai (neužteršti žemėmis), vazos, plastikiniai žvakidžių dangteliai ir papuošimai, plastikiniai įdėklai, jei juose nėra likę vaško, žvakių dagčių ar kitų liekanų, taip pat plastikiniai dirbtinių gėlių koteliai, prieš tai nuo jų nuėmus medžiagines detales. Į plastikui skirtus konteinerius gali būti metami ir metaliniai žvakidžių dangteliai, kurie vėliau yra pašalinami su magnetais.

Į stiklo konteinerius galima mesti tik stiklines žvakides, prieš tai nuo jų nuėmus plastikines ir metalines detales. Jei tokių detalių atskirti neįmanoma arba stiklas užterštas parafino likučiais, tada tai jau reikėtų mesti į mišrių atliekų konteinerius. Pastarieji yra skirti vainikų ir krepšelių liekanoms, gėlių kempinėms (oazėms), dirbtinėms gėlėms, kaspinėliams, nesudegusių žvakių likučiams ir kitoms atliekoms, kurių nevalia mesti į rūšiavimui skirtus konteinerius.

Tekstilės konteineriai skirti dirbtinių gėlių ar kitų puošmenų tekstilinėms dalims, medžiaginėms darbo pirštinėms, kurios naudojamos tvarkant kapus.

Aplinkosaugininkai ragina gyventojus būti supratingus ir įdėti daugiau pastangų rūšiuojant atliekas, nes bet kur ir bet kaip išmestos šiukšlės dūlės ne vieną šimtmetį, kol suirs. Yra žinoma, kad plastikas gamtoje nesuyra apie 200 metų, stiklas – apie 500 metų ir ilgiau.

„Prie tvarios aplinkos kūrimo galime prisidėti kiekvienas. Pavyzdžiui, naudota žvakė gali būti išplauta ir, pakeitus įdėklą, naudojama dar ne vieną kartą. Arba kapinėse gali būti sodinami daugiamečiai ir visus metus žaliuojantys augalai – taip neteks kas kartą pirkti naujų augalų ir nereikės eikvoti žemės resursų“, – primena aplinkosaugininkai.

Prie kapinių kokių tik radinių nebūna

Atliekas iš kapinių išvežantys darbuotojai sako, jog prie kapinių pastatytų konteinerių vis dar randantys prikrautų baldų, padangų, kitokių stambiagabaričių atliekų, taip pat yra suverčiamos tvorelės, antkapiai ir kitos statybinės atliekos – visa tai gyventojai privalo patys išvežti į Zabieliškio savartyną. Priešingu atveju teršėjai gali gauti solidžias baudas.

Linos Pranckevičiūtės nuotraukos

Titulinė nuotrauka: Dažnas į kapines skubėjo nešinas glėbiais gėlių ir padėklais žvakių. (Rolano Valionio nuotr.)