„Gyvatuko“ mokesčio labirintai, arba kur kartais veda demokratija

Daugelis už komunalines paslaugas tvarkingai atsiskaitančių kraštiečių net nesusimąsto, kodėl į gautus mokėjimo lapelius įrašytas vienas ar kitas skaičius. Tačiau, palyginus tas sąskaitas su kituose namuose gyvenančiais bičiuliais, neretai kyla klausimų.

Bendrovės „Panevėžio energija“ Kėdainių šilumos tinklų rajono viršininkas Algimantas Mižutavičius: „Ne visi teisingai supranta demokratiją. Kartais ji tiesiog atveda iki betvarkės.“

Būtent taip nutiko Chemikų 4-ojo namo, kurį administruoja bendrovė „Kėdainių butai“, gyventojams.
Jiems atsiųstų bendrovės „Panevėžio energija“ sąskaitų už šių metų birželį eilutėje „cirkuliacinė šiluma“ (vadinamasis „gyvatuko“ mokestis) įrašyta 14,77 euro.
Akylesniesiems ši suma pasirodė didoka, tad jie pasiteiravo, kiek ,,gyvatukas“ kainavo bendradarbiams. Ir nustebo – visi mokėjo gerokai mažiau: nuo penkių iki devynių eurų.

Vasarą – kintamas dydis
„Kodėl mūsų namas toks išskirtinis ir brangus? Per šildymo sezoną už „gyvatuką“ mokėdavome apie 10 eurų. Kas dabar pasikeitė?“ – stebėjosi žmonės.
Peržiūrėję senesnes sąskaitas namo gyventojai pamatė, jog panaši situacija buvo ir pernai – per šildymo sezoną už ,,gyvatuką“ reikdavo mokėti maždaug 35 litus, o birželį – 40, liepą – beveik 60, rugpjūtį – 59 litus.
Gyventojai nutarė pasiaiškinti, ,,kur čia šuo pakastas“. Pirmiausiai kreipėsi į savivaldybės Statybos ir komunalinio ūkio skyriaus vyriausiąją specialistę Vidą Mockuvienę.
„Bendrovės ,,Panevėžio energija” vartotojams šildymo sezono metu yra normatyvinis dydis – 160 kWh butui per mėnesį, nustatytas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos.
Ne šildymo sezono metu „gyvatuko“ mokestis – kintamas dydis, gaunamas iš viso pastato sunaudoto šilumos kiekio per mėnesį atėmus šilumos kiekį, reikalingą pašildyti vartotojų deklaruotam karšto vandens kiekiui, likusį šilumos kiekį padalinus iš pastato patalpų skaičiaus ir padauginus iš 1 kWh kainos.
Jeigu vartotojas nedeklaruoja karšto vandens, jam paskaičiuojama norma – 1,5 kubinio metro per mėnesį vienam asmeniui. Vartotojui deklaravus, atliekamas perskaičiavimas (ne daugiau kaip už 3 mėn.) visiems vartotojams.
Vartotojui deklaravus mažesnį karšto vandens suvartojimą, skirtumą padengia visi pastato vartotojai per „gyvatuko“ mokestį. Kontrolinio patikrinimo metu, nustačius, kad yra nedeklaruoto vandens, jis priskaičiuojamas tam butui, o likusiems vartotojams priskirtas mokestis už karšto vandens pašildymą minusuojamas“, – aiškino specialistė.

Daugiabučiuose namuose vandens šildymo kainą lemia virtinė faktorių, kurie, deja, ne visada priklauso nuo konkretaus vartotojo.

Tikslinama per patikrinimus
Per kontrolinius patikrinimus nustačius, kad vienas ar kitas butas deklaravo per mažai vandens, papildomas mokestis priskaičiuojamas būtent tam konkrečiam butui.
O likusiesiems butams mokestis už karšto vandens pašildymą ,,gyvatukuose“ atitinkamai sumažėja.
Be to, „gyvatuko“ mokestis priklauso nuo šilumos nuostolių namo karšto vandens tiekimo sistemoje.
Išsireiškus paprasčiau, kuo geriau eksploatuojamas vandens šildymo įrenginys, kuo kokybiškiau izoliuoti jo tiekimo vamzdynai, tuo mažiau tenka mokėti.

Skirtumas išdalijamas visiems
Tačiau pagal tokią metodiką „gyvatuko“ mokestis gali augti ir dėl nesąžiningų kaimynų, kurie deklaruoja mažiau karšto vandens negu iš tikrųjų sunaudojo. Skirtumas tiesiog išdalijamas visiems likusiesiems. Negi tai teisinga?
Bendrovės „Panevėžio energija“ Kėdainių šilumos tinklų rajono viršininkas Algimantas Mižutavičius neneigė, kad taip tikrai atsitinka.
„Ne visi teisingai supranta demokratiją. Kartais ji tiesiog atveda iki betvarkės. Tikrai būna atvejų, kai gyventojai nedeklaruoja karšto vandens parodymų. O atsiradus neatitikimams, skirtumas išdalijamas viso namo gyventojams.
Mūsų kontrolieriai gyventojų butuose esančių skaitiklių rodmenis pagal planą tikrina kartą per metus. Radę netikslumų, padėtį taisome“, – sakė A. Mižutavičius.

Normalu – apie 10 eurų
Šilumos tiekėjų Abonentų grupės vyresnysis vadybininkas Albertas Pocius teigė, jog ne planiniai skaitiklių patikrinimai atliekami tada, kai parodymai tarp įvadinio namo skaitiklio ir skaitiklių butuose parodymų sumos nesutampa 15 procentų.
Tačiau išsiaiškinti tikrąją padėtį pavyksta ne visada – į kai kuriuos butus tikrintojai tiesiog neįleidžiami.
,,Normalu, kai ,,gyvatuko“ šildymas kainuoja apie 10 eurų. Jei suma didėja, reikėtų ieškoti priežasčių“, – sakė A. Pocius.
Chemikų gatvės 4-ąjį namą administruojančios bendrovės „Kėdainių butai“ direktorius Remigijus Naujokas sakė iki šiol neatkreipęs dėmesio į tai, kad „gyvatuko“ mokestis jame kažkuo išsiskirtų.
,,Pasiaiškinsime ir atsakysime per mėnesį“, – pažadėjo R. Naujokas.