Senamiestyje iki šiol gyvena kone jo simboliu tapęs benamis šuo Meškis. Nors dauguma vietinių kėdainiečių jau priprato prie senamiesčio gatvėmis zujančio šunelio vaizdo, tačiau miesto svečiai ar jautresnės sielos kėdainiečiai, pamatę su sužalota letenėle bėgiojantį gyvūną griebiasi už širdies ir puola skambinti gyvūnus globojančioms tarnyboms.
Tikriausiai dažnam kėdainiečiui, kaskart pamačiusiam tik trimis kojomis pasiramsčiuojantį gyvūną (nes viena priekinė letenėlė buvo stipriai sužalota), kyla gailesčio banga ir noras ieškoti pagalbos šiam šuniui. Tačiau ar iš tiesų viskas taip dramatiška, kaip atrodo?
Lūžio metu buvo nutrauktas nervas
Nors ir nėra tiksliai žinoma, tačiau šiam šuniui jau turėtų būti apie 14 metų. Kai kas teigia, kad šuo senamiestyje gyvena jau daugiau nei aštuonerius metus. Jį maitina kavinių darbuotojai, praeiviai, paprasti gyventojai. Jis turi ir savo namus – būdą ir maisto indelius viename iš senamiesčio kiemų.
Tačiau šių metų sandūroje buvo pastebėta, kad šuneliui sužalota priekinė letenėlė. Gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ darbuotojai, norėdami suteikti šuniui pagalbą, kelis kartus nesėkmingai bandė jį pagauti. Tačiau šis vis sugebėdavo pabėgti – tiek metų pragyvenęs gatvėje, jis jau žino, kaip būti atsargiam. Laimei, padėjo žmogus, kurio kieme buvo įrengta būda šuniui.
Pagavus gyvūną, jam buvo suteikta visokeriopa veterinarinė pagalba. Paaiškėjo, kad Meškiui buvo lūžusi letenėlė, tačiau lūžis buvo senas, tad jau spėjęs sugyti.
Uždarytas labai stresavo
„Bet lūžio metu buvo nutrauktas nervas, kurio atstatyti jau nepavyks. Tad šuo pėdos nemina pilnai, pusės priekinės letenos jis nejaučia, tad vaikštant nejaučia ir skausmo, tik galbūt nepatogu eiti. Taip pat rentgeno metu buvo nustatyta padidėjusi širdis, nuo ko taip yra, pasakyti negalima, tačiau tai greičiausiai nuo senatvės, nes šuniukas jau labai senukas“, – paaiškino „Pifo“ atstovai.
Vėliau, šunį apžiūrėjus ir kiek apgydžius, jis buvo paleistas į laisvę. Bet, pasak „Pifo“ darbuotojų, net ir tas kelias dienas, kol buvo uždarytas, Meškis labai stresavo, vis bandydavo pabėgti į laisvę, nes įpratęs gyventi nevaržomai. Su netoliese gyvenančia ir šunį prižiūrinčia moterimi buvo susitarta, kad geriau leisti šuniui paskutines dienas leisti likti gatvėje – taip, kaip jis ir yra įpratęs. Tačiau jei gyvūnui pablogės, moteris nedelsiant susisieks su gerovės tarnyba.
Norėjo kviesti prieglaudos darbuotojus
Šiuo metu gyvūnas vis dar laksto po senamiestį. Tačiau kai kuriems praeiviams atrodo, kad jam reikalinga skubi pagalba. „Per pastarąjį mėnesį jį jau du kartus geri žmonės norėjo atiduoti prieglaudai. Jis yra gatvės šuo, tai patvirtino ir specialistai, gydę jo letenėlę, kurios šunelis jau nebeprimina.
Nereikia, kad Meškio „netyčia“ neišvežtų, geriau būtų, kad jis galėtų iki paskutinių dienų gyventi „savo gatvėj“, – teigė viešbučio-restorano „Smilga“ vadovė Ligita Daukšaitė.
Visai netoli šio pastato ir gyvena Meškis, tad restorano darbuotojai puikiai pažįsta šį šunį, jį pamaitina. L. Daukšaitė pasakojo, kad kartą kauniečių pora, atvykusi į Kėdainius, susirūpinusi dėl šuns gerovės puolė skambinti į prieglaudą. Tačiau kauniečiams buvo paaiškinta, kad šuo – vietinis gyventojas, į prieglaudą jam tikrai nereikia.
„Prieš kelias dienas dar dvi mergaitės skambino prieglaudai. Tuo metu ėjau pro šalį ir nugirdau pokalbį. Meškis tuo metu visu savo žavesiu sėdėjo ir laukė eilinio skanėsto. Paaiškinau joms, kad tai mūsų senamiesčio Meškis, pasiūliau tiesiog susipažinti su juo“, – kelis pastarųjų savaičių įvykius, susijusius su šiuo senamiesčio gyventoju, pasakojo viešbučio-restorano „Smilga“ savininkė.
Kokia situacija dabar?
Šiuo metu senamiesčio šuo Meškis laksto laisvėje. „Labai daug ir mes sulaukiame skambučių dėl šio šunelio“, – teigė „Pifo“ darbuotojai. Jų teigimu, šiuo metu sužeistai letenai jokios priežiūros nereikia, traumos metu nutrauktas nervas, kurio atstatyti jau neįmanoma, gyvūnui tai nėra skausminga. Visa tai patvirtino ir veterinaras. Be to, šio senuko tikrai neketinama laikyti prieglaudoje.
„Šuo labai daug metų tokiu principu gyvena, šiuo metu jis senas ir jam sunkiau judėti. Atrodo jis prasčiau, bet toks šio šuns gyvenimo būdas ir uždarius jį į prieglaudą tikrai nebūtų geriau. Meškis leidžiasi glostomas, mes jau ne kartą lašinome vaistus nuo blusų ir erkių, esame sudavę ir vaistus nuo kirmėlių. Šuo draugiškas, tačiau ne visada eina prie žmogaus – matyt, kai yra sotus ir nenori dėmesio, keliauja savo keliais“, – pasakojo tarnybos „Pifas“ darbuotojai.
