Trečiadienis, 19 vasario, 2025
-0.7 C
Kėdainiai
PradžiaLaisvalaikis„Fantastinė planeta“ Kėdainiuose – kvietimas tyrinėti, jausti ir atrasti

„Fantastinė planeta“ Kėdainiuose – kvietimas tyrinėti, jausti ir atrasti

-

Kėdainių krašto Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija paskutiniąją sausio dieną pakvietė meno gerbėjus pradėti 2025-ųjų metų parodų sezoną su nauja, įkvepiančia paroda „Fantastinė planeta“.

Tai grupinė paroda, kurioje susitinka skirtingų sričių autoriai – tapybos, skulptūros, keramikos, tarpdisciplininių projektų ir juvelyrikos atstovai, gyvenantys ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – iš viso 18 menininkų.

Parodos atmosferą papildo unikalus muzikinis takelis, kurį skyrė tarpdisciplininis menininkas iš JAV, Portlando – Michaelas Toddas Horne’as, geriausiai žinomas kūrybiniu slapyvardžiu BIJIJOO.

Sąsajos su J. Monkute-Marks

Kėdainių krašto muziejaus Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos vadovė Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė pristatė, jog paroda „Fantastinė planeta“ yra susijusi su Janina Monkute-Marks, šio muziejaus įkūrėja. Muziejui svarbu tęsti jos kūrybos pristatymą ir atskleisti menininkų, kurių kūrybiniai keliai su Janina turi tam tikrų sąsajų, kūrybą.

Parodos idėją įkvėpė J. Monkutės-Marks kūryba, kurioje persipina modernizmo tradicijos, ryški simbolika ir asmeninių patirčių pasakojimai. J. Monkutės-Marks darbai, tyrinėjantys formos, spalvos ir erdvės sąveikas, perteikia universalias žmogaus patirties temas ir įkūnija ryšį tarp individo ir pasaulio.

„Yra autorių, kurių kūrybinis kelias panašus į Janinos Monkutės-Marks. Pavyzdžiui, žinoma, kad J. Monkutės-Marks tėtis buvo geležinkelietis. Parodoje turime autorių, kuris mėgsta vaizduoti geležinkelį, miesto geležinkelio stoties rajoną. Taip pat viena autorė yra aktorė, o mes žinome, kad Janina Monkutė-Marks lankė dramos studiją. Kūrybiniai autoriai, dalyvaujantys parodoje, yra tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio, kaip ir pati Janina, gimusi Lietuvoje, tačiau gyvenusi Vokietijoje, Austrijoje ir galiausiai apsigyvenusi Amerikoje.

Janina buvo tarpdisciplininė menininkė, kurios kūrybos lauką apėmė tapyba, grafika, tekstilė, keramika. Vizualinis menas jai nebuvo svetimas. Atrenkant parodai dalyvaujančius kūrinius, buvo atsižvelgta į šį aspektą.

Net ir Janinos Monkutės-Marks ekspozicija, esanti antrame aukšte, puikiai papildo šią parodą ir dera prie jos koncepcijos“, – pasakojo Asta.

Apsilankiusieji parodoje turės išskirtinę galimybę pamatyti šių menininkų kūrinius: Kazimiero Žoromskio, Tado Gutausko, Vidmanto Jusionio, Andriaus Makarevičiaus, Audronės Petrašiūnaitės, Raimondo Gailiūno, Eglės Colucci, Lauros Marijos Šalkauskienės, Egidijaus Darulio, Danieliaus Rusio, Jurgitos Rancevienės, Emilijos Balas, Martyno Aužbikavičiaus, Vaido Žvirblio, Arvydo Rancevo, Andriaus Janulio, Konstancijos Dzimidavičienės ir Severijos Bružaitės.

Paroda stipri, įdomi ir kitokia  

Pasak galerijos vadovės, norint surengti šią parodą, reikėjo pasikviesti parodos kuratorę, kuri yra ir dailininkė – Jurgitą Rancevienę, nes surinkti šiuos meno grandus nebuvo lengva.

Todėl kartu, bendromis jėgomis, buvo kuriama parodos koncepcija ir diskutuota, kaip ji turėtų atrodyti. Norėta, kad paroda būtų stipri, įdomi ir kitokia.

„Tikime, kad žiūrovai pamatys tai, ko dar nematė. Be to, autoriai, kuriuos atrinko kuratorė, Kėdainiuose yra mažai žinomi ir dar mažai eksponuoti, tačiau Lietuvoje jie yra labai gerai vertinami.

Manau, kad ši paroda įkvėps lankytojus, ir jie tiesiog norės stabtelėti prie kūrinių, pagalvoti apie tai, ką menininkas norėjo pavaizduoti, apie ką jis svajojo.

Aš manau, kad surengėme tikrai įspūdingą parodą, ypač kad ji eksponuojama net keturiose galerijos salėse – pirmajame aukšte ir antrojo aukšto parodinėje erdvėje“, – teigė Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė.

Parodos kuratorė, dailininkė Jurgita Rancevienė.

„Labai džiaugiuosi rezultatu. Nors buvo ir panikos momentų, nes prieš pat parodos atidarymą pora autorių atsisakė dalyvauti, nors jau buvo numatyta, kaip bus eksponuojami darbai. Tačiau viskas pasikeitė drastiškai.

Reikėjo viską pergalvoti ir sugalvoti, kaip išsisukti iš situacijos. Ir dabar galvoju, kad tai tikrai „Fantastinė planeta“, nes viskas susidėliojo taip, kad gavosi net geriau nei buvo suplanuota“, – patikino parodos kuratorė Jurgita Rancevienė.

Reikėjo nenuleisti kartelės

Paklausta, kodėl šių autorių parodai buvo pasirinkti būtent Kėdainiai, parodos kuratorė Jurgita Rancevienė pasakojo, kad ji jau buvo organizavusi ne vieną renginį, ne tik meno, tačiau pamačiusi, kokios parodos vyksta Kėdainių muziejuje, buvo sužavėta. Ji žinojo, kiek didžiulio darbo reikalauja tokios parodos organizavimas.

Jurgita Rancevienė „Artemidė“.

„Man tai sukėlė didelį įspūdį. Aš buvau labai suintriguota, kas sugeba surengti tarptautines ir pasaulines parodas Kėdainių mieste.

Taip ir susipažinau su Asta Fedaravičiūte-Jasiūne. Susiradau ją ir pasakiau: „Aš noriu kažką daryti, nesvarbu kada“.

Asta greitai pasiūlė: „Ar per porą mėnesių spėtume padaryti kažką?“ Iššūkis buvo didelis, nes prieš tai buvo eksponuota J. Woo dinastijos japoniškų kimono paroda, kur vienas kimono net buvo auksu siuvinėtas. Tai iš tiesų buvo labai prabangi paroda. Reikėjo nenuleisti kartelės po tokios parodos ir sukurti įspūdį ne tik kėdainiečiams, bet ir visos Lietuvos gyventojams, kurie čia apsilankys“, – pastebėjo parodos kuratorė.

Pristatė debiutantę

„Be parodoje dalyvaujančių meno grandų, yra viena autorė, kuriai ši paroda yra pirmoji. Aš sulaužiau nerašytas meno lauko taisykles ir pasikviečiau į parodą žmogų, kuris yra visiškai nežinomas. Tai Severija Bružaitė, ir ji pati atrodo kaip meno kūrinys“, – pristatė jaunąją kūrėją Jurgita Rancevienė.

Jaunoji menininke Severija Bružaitė prie savo darbų.

Paprašyta prisistatyti ir pakomentuoti savo kūrybą, Severija Bružaitė pasakojo:
„Esu tarpdisciplininė menininkė, labai veikli ir darau daug įvairių dalykų. Šioje parodoje debiutuoju su koliažo technika. Pati savo rankomis karpau žurnalus ir dėlioju paveikslus iš jų. Tuomet naudoju objektus – manekenų galvas, lėles, įvairias medžiagas, vadinamas šiukšlėmis, iš jų sukuriu objektus. Mano įvaizdis taip pat sukurtas iš manekeno galvų.“

Paklausta, kokia jos pačios „fantastinė planeta“, jaunoji menininkė atsakė, kad ji labai įvairi, netgi chaotiška.

Bet tame chaose taip pat yra tvarka. „Iš to fragmentiškumo, kas gimsta mano galvoje, atsiranda ir mano koliažai, ir meno objektai.

Čia yra sena gera tiesa – kiekvienas kuriantis pritars, kad kuriant aplanko toks jausmas, kad ne tu dėlioji, lyg per tave eitų. Labai dažnai ši emocija veda prie darbo stalo, ir taip gimsta kūryba. Atrodo, kad angeliukai tuos žurnalus padavinėja, tiesiog seku vidumi“, – dalinosi kūrybiniu procesu Severija.

Lėlės galvoje – natūralūs vabalai.

Paroda – keturiose galerijos erdvėse

Parodos kuratorė pasakojo, kad paroda prasideda labai ramiai – nuo juvelyrikos, tarp kitko, sausio 31-ąją minima Tarptautinė juvelyrų diena!

Po to paroda intensyvėja, pereidama į šamanišką, magišką būvį, o vėliau į brutalųjį meną.

Kelionė tęsiasi užlipus į antrąjį aukštą, kur galima pamatyti pačios Janinos Monkutės-Marks muziejaus ekspoziciją.

„Toliau atsiveria tamsuma, į kurią reikia įeiti, ir tada užsidega šviesa, atverianti gan moterišką planetą su šiek tiek vyriškų „pipirų“ priedu.

Čia per „mėnulį“ galima pasižiūrėti į damą „Pink“. Ši parodos erdvė tiks ne tik Vasario 14-ąjai ir Kovo 8-ajai, bet ir Vasario 16-ajai, nes tarp kūrinių yra ir Raimondo Gailiūno darbas, kuris priverčia susimąstyti apie daugelį dalykų, net apie šiuolaikinę politinę situaciją visame pasaulyje“, – teigė kuratorė.

Ar menininkų įvairovė – privalumas?

Jurgitos Rancevienės akimis žiūrint, tai tikrai privalumas.

„Jeigu darai parodą tik plokštumose, tik ant sienų, tai yra labai didelis iššūkis. Kai atsiranda objektas, žmogus pradeda aplink jį vaikščioti, kaip apie tūrį. Tas tūris irgi sufantazuotas. Juk mes lauke vaikštome aplink pastatus, medžius, gal aplink ežerą – visur viskas juda ir turi savo būvį. Man tūrinis objektas yra labai svarbus bet kokioje parodoje. Jeigu aš rengčiau dar vieną kilnojamą parodą, norėčiau, kad ji būtų su objektais“, – komentavo parodos kuratorė, atsakydama į dominančius klausimus.

Tai kokį įspūdį šiandien kuriate?

– „Fantastinės planetos“ – tai kiekvieno autoriaus fantazijos pasaulis. Labai skirtingas. Čia nėra nei vieno realistinio kūrinio, bet eidamas nuo vieno autoriaus darbo prie kito, vis atrandi kažką naujo. Mes juk kiekvieną dieną visi fantazuojame – mes negyvename tik realybėje.

Parodoje eksponuojate ir savo šeimos darbus, jūs esate dailininkė, o jūsų vyras Arvydas Rancevas – juvelyras. Pakomentuokite savo darbus?

– 2023 metų pabaigoje mes laimėjome konkursą, vykusį Prancūzijoje. Strasbūre įkurtas Europos Tarybos „Amicale“ menų klubas, kuriame mes su vyru tapome trečiais lietuviais kūrėjais per visą klubo istoriją nuo 1971 metų, kurie eksponavo savo darbus. Arvydas eksponavo juvelyrikos dirbinius, o aš – tapybą ir piešinius. Dalis vyro darbų dabar yra šioje parodoje, o mano keli tapybos kūriniai taip pat eksponuojami.

Įdomu, jog paroda turi muzikinį apipavidalinimą, koks jis?

– Muzikinis apipavidalinimas yra tobulas. Aš viską darau ekspromtu ir visų klausiu, ar nori dalyvauti parodoje, ar nenori, gali ar negali. Nieko pas mane nėra suplanuota. Su muzika buvo taip, kad aš radau autorių „Instagram’e“.

Sekiau jo kūrybą ir man labai patiko garso takeliai, kuriuos jis uždeda ant savo kūrinių. Supratau, kad jis pats juos kuria. Kai pradėjome rengti parodą, aš labai norėjau jo kūrybą atsisiųsti iš JAV, tačiau dėl laiko trūkumo supratome, kad negalėsime ją transportuoti.

Tada pagalvojau: „Kodėl nepaklausus, ar jis sutiktų suteikti muzikinį takelį?“ Michaelas Toddas Horne’as atrašė, kad jis labai dėkoja už mano susidomėjimą ir tikrai sutinka dalintis bet kuria savo muzika.

Deja, jis neturėjo laiko sukurti personalizuoto takelio specialiai šiai parodai. Galų gale, nesitikėjau, kad viską pavyks sukurti, nes procesai vyko vienu metu: atrenkami kūriniai ir muzika.

Tačiau jis sutiko ir mes pasirinkome kūrinį iš 2022–2023 metų albumo, kuris tapo fonine muzika šiai parodai.

Koks būtų jūsų palinkėjimas tam meniškam kėdainiečiui, kuris „apsigyvens“ toje fantastinėje planetoje?

– Pajusti ir patirti stiprų įspūdį. Linkiu eiti, apžiūrėti, smalsauti ir tyrinėti. Aš užaugau Birštone. Vaikystėje, paauglystėje buvo labai sunku rasti įspūdingų parodų, nors Birštonas – kultūrinis miestas, tačiau parodų buvo reta.

Dabar ten rengiama daugybė parodų, bet kai augau, jų nebuvo, ir tekdavo važiuoti į kitus miestus.

Aš atsimenu tą jausmą, kai ateini į parodą ir esi tiesiog užgožtas to, ką pamatai. Išeini ir negali pamiršti, tai lieka su tavimi.

Yra parodų, kurių aš iki dabar pamiršti negaliu. Jeigu ne tos parodos, galbūt aš ir nebūčiau dailininkė.

Man labai svarbu, kad šie meno grandai sutiko rodyti savo kūrinius Kėdainiuose. Tai ir edukacijos tikslas – ateis jaunimas, pamatys ir pajus, koks tai yra įspūdis.

Man labai įstrigo kažkur girdėta mintis, kad gyvenime gali suvartoti daug dalykų, bet niekada nesuklausysi visos muzikos, net jei autorius jau miręs, ir negali sužiūrėti meno kūrinio. Kūrėjo energija, jo sukurtas kūrinys lieka su mumis visada, net jei pats autorius jau išėjęs.

Ši „Fantastinė planeta“ pinasi per gyvenimo istorijas, per palikimą, per Janinos Monkutės-Marks istoriją ir per autorių kūrybą. Visi jie yra asmenybės, kuriantys įvairiomis medijomis.

Paroda veiks iki kovo 15 dienos. (Autorės nuotraukos)

Parodos „Fantastinė paroda“ atidarymas įvyko sausio 31 dieną.

Taip pat skaitykite