12-os mokslo metų vaisius raškantys rajono abiturientai šiemet, palyginti su praėjusių metų vidutiniais balais, sėkmingiau išlaikė lietuvių kalbos, chemijos, istorijos, geografijos bei fizikos egzaminus, tačiau matematikos egzamino, kuris tapo savotišku prakeiksmu visai Lietuvai, rezultatai skaudžiai stuktelėjo ir mūsų rajonui – šio patikrinimo kartelės neįveikė beveik trečdalis (27,1 proc.) laikiusiųjų. Truputį prasčiau nei pernai išlaikyti ir informacinių technologijų, biologijos, anglų bei rusų kalbų egzaminai.

Brandos atestatui gauti reikėjo išlaikyti ne mažiau nei du brandos egzaminus: privalomai – lietuvių kalbos ir literatūros, ir pasirenkamai – kurį kitą egzaminą arba parengti brandos darbą. Rajone buvo daug mokinių, kurie laikė tris ar daugiau egzaminų.

Kaip teigė rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė, nors dar nėra gauti oficialūs protokolai, preliminarūs duomenys jau leidžia pamatyti bendrą vaizdą, kaip rajono jaunuoliams sekėsi laikyti brandos egzaminus.

„Džiaugiamės, kad pagal bendrus rezultatus Kėdainių rajonas patenka tarp 9-ių šalies savivaldybių, kuriose brandos egzaminai buvo laikomi sėkmingiausiai. Net kelių egzaminų įvertinimai yra aukštesni nei šalies vidurkis. Turime 13 šimtukų, tiek pat, kiek ir visas Kauno rajonas, kuris yra kur kas didesnis už mūsų.

Žinoma, labiausiai šiemet nuvylė matematikos egzamino įvertinimai, bet, vėlgi, reikia pastebėti, kad kėdainiečių rezultatai yra geresni už respublikos vidurkį. Kai gausime oficialius rezultatus, tada bandysime analizuoti, kas nutiko su šio dalyko mokymu, kalbėsime su mokyklomis, ar čia sudėtinga dviejų metų covido situacija taip įtakojo rezultatus ar kitos priežastys. Kviesime mokytojus išsakyti savo įžvalgas, ką būtų galima padaryti, kad situacija gerėtų“, – apibendrindama brandos egzaminų rezultatus kalbėjo Švietimo skyriaus vedėja.

Populiariausias – anglų kalbos egzaminas

Užsienio kalbos – anglų valstybinį egzaminą šiemet laikė 239 abiturientai iš rajono savivaldybei pavaldžių švietimo įstaigų. Neišlaikė tik 1. Gauti trys 100-o balų įvertinimai, visi jie – Šviesiosios gimnazijos. Savivaldybės balo vidurkis (57,19) yra žemesnis nei šalies (60,8).

226 kandidatai laikė valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Net 6 jaunuoliai gavo aukščiausius įvertinimus (po 3 ,,Atžalyno“ ir Šviesiojoje gimnazijose). Savivaldybės balo vidurkis didesnis už šalies – 53,78 (48,26). Valstybinio egzamino neišlaikę 8 moksleiviai nusprendė nelaukti kitų metų ir perlaikyti mokyklinį egzaminą, visi jį įveikė sėkmingai.

Trečias pagal populiarumą – matematikos egzaminas, kurį laikė 166 rajono abiturientai, nemažai daliai laikiusiųjų (net 27,1 proc.) baigėsi neigiamu įvertinimu. Nepaisant tokio prasto rezultato, Kėdainių rajonas yra tarp sėkmingiausiai šį egzaminą laikiusių savivaldybių. Neišlaikiusiųjų šalyje vidurkis – net 35 proc.

„Matematikos egzamino rezultatai nebuvo geri ir pernai – tuokart neišlaikė beveik 9 proc. kandidatų. Bet reikia pastebėti, kad dėl buvusio karantino praėjusiais mokslo metais ir ilgai užsitęsusio nuotolinio mokymo, šio egzamino užduotys tada buvo palengvintos, o egzaminui skirtas laikas – pailgintas, tad ir rezultatai nebuvo tokie bauginantys kaip šiemet, kai nebeliko jokių palengvinimų. Tegalime pasidžiaugti, kad šiame egzamine turime vieną šimtuką, kuris priklauso „Atžalyno“ gimnazijai“, – teigė Švietimo skyriaus vyr. specialistė Vilma Lukšienė.

Žemiau už šalies vidurkį

Ne itin geri ir informacinių technologijų egzamino rezultatai. Laikė 36 moksleiviai, neišlaikė 18 proc. Be to, savivaldybės balo vidurkis (34,86) – žemesnis nei šalies (37,48). Gautas vos vienas 100 balų įvertinimas (,,Atžalyno“ gimnazija).

Geografijos egzaminą pasirinkę laikyti 54 abiturientai, rusų kalbos – 3, o vokiečių – 1, egzaminą išlaikė, tačiau balo vidurkiai žemesni už respublikos įvertinimų vidurkius, atitinkamai: 45 (51), 66,5 (71,31) ir 69 (73,8).

Geriau nei respublikoje

Valstybinį istorijos egzaminą sėkmingai išlaikė visi 88 jį pasirinkusieji. Gautas 1 šimtukas (Šviesioji gimnazija), savivaldybės balo vidurkis aukštesnis nei šalies – 51,56 (48,04). Panašiai sekėsi ir biologijos žinių patikrinimas. Išlaikė visi 79, gautas 1 įvertinimas 100 balų (Šviesioji gimnazija), vidurkis geresnis už respublikos 50,15 (46,14).

Sėkmingai rajone išlaikyti ir chemijos bei fizikos egzaminai. Užduotis įveikė visi kandidatai, atitinkamai – 21 ir 20 abiturientų. Vidurkiai irgi geresni nei šalies mastu.

Savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialistė Vilma Lukšienė akcentavo, kad šie rezultatai yra tik iš savivaldybei pavaldžių švietimo įstaigų. Į šią statistiką neįtraukti brandos egzaminus laikę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldaus Profesinio rengimo centro moksleiviai. Galutiniai egzaminų Kėdainių rajone rezultatai paaiškės tik gavus oficialius protokolus. Taip pat šiemet yra pateiktos 6 apeliacijos (4 – dėl matematikos, po 1 – lietuvių kalbos ir literatūros bei chemijos egzamino įvertinimų). Jos bus išnagrinėtos artimiausiu metu.

Lyderiauja Šviesioji gimnazija

Gausiausiu šimtukininkų būriu šiemet ir vėl džiaugiasi Kėdainių šviesioji gimnazija. Aukščiausių įvertinimų – net 8.

„Galvoju, kad rezultatai yra objektyvūs, atspindintys, kaip moksleiviai gebėjo įsisavinti žinias tokiu nelengvu laikotarpiu. Jei kalbėtume apie matematikos egzamino įvertinimus, tai, kad visoje respublikoje Kėdainių rajonas yra šeštoje vietoje pagal rezultatus, manau, yra ženklus ir mūsų gimnazijos indėlis“, – sakė Šviesiosios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vilma Sakalauskienė.

Rezultatai nenuvylė

 „Apskritai šių metų rezultatus vertinu gerai, jie nenuvylė. Mūsų gimnazijos moksleiviai, laikydami valstybinius brandos egzaminus, gavo penkis 100 balų įvertinimus. Preliminariais duomenimis (oficialių protokolų dar neturime), geriausiai sekėsi laikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą – gauti 3 šimtukai, neišlaikė tik 1 moksleivis). Labai džiugina aukščiausi įvertinimai matematikos ir informacinių technologijų egzaminuose. Neišlaikiusiųjų matematikos egzamino vidurkis yra mažesnis nei rajono – apie 20 proc. Žinote, vieni moksleiviai gal ir galėjo išlaikyti, bet gal jiems pritrūko laiko atlikti užduotis, kiti gal ėjo laikyti va bank, nesukaupę pakankamai žinių, todėl ir neįveikė šio egzamino.

Bendrai žiūrint, tokie matematikos rezultatai dalinai nulemti dvejus metus trukusios pandemijos, kai ilgai teko mokytis nuotoliniu būdu, kas yra ne visiems moksleiviams priimtina. Trūko to tiesioginio bendravimo su mokytojais, krito mokymosi motyvacija, vaikai atsipalaidavo.

Jei prasti rezultatai būtų keliose savivaldybėse, gal būtų galima kaltinti mokytojus, kad nesugebėjo tinkamai paruošti moksleivių, bet tokia situacija yra visoje šalyje, tad, greičiausiai, tai yra sisteminė problema – pagal kokias programas yra mokomi vaikai nuo pat pradinių klasių, kad kurso neįsisavinę moksleiviai keliami į aukštesnes klases. Manau, didžiausias dėmesys turėtų būtų nukreiptas į pagrindinio ugdymo programas, nes gimnazijos per ketverius metus negali visapusiškai užpildyti spragas, atsiradusias per pirmuosius 8-erius ugdymo metus.

Kita vertus, egzamino užduotis ruošiantys specialistai gal per aukštai šiemet užkėlė kartelę. Užduotys buvo tokios, kad net geriausiems moksleiviams nelabai pakako laiko į jas įsiskaityti ir tinkamai atlikti. Reikėtų labiau orientuotis į vidutinių gebėjimų turinčius vaikus, o ne į pačius pačius geriausius, tada nereikėtų žeminti vertinimo balų kartelės. Nors Nacionalinė švietimo agentūra neprisiima atsakomybės ir tvirtina, kad užduotys atitiko mokymo programas, mokytojai ne visai su tuo sutinka. Kalbama, kad mokymo programos dabar bus keičiamos, bet ar tai duos apčiuopiamų rezultatų, vertinti sunku. Tokia yra ne visai pavykusių švietimo reformų pasekmė“, – įsitikinęs „Atžalyno“ gimnazijos direktorius Gintaras Petrulis.