Visiškai neseniai dienos šviesą išvydo Kėdainių socialinės globos namų gyventojų kūryba – eilėraščiai ir piešiniai, sugulę į knygelę, kurią išleido spaustuvė „Spaudvita“. Knygelę „Mūsų kūryba“ spaudai parengė ir jos leidybą finansavo Šv. Kazimiero ordino Kėdainių komtūrija.


Pastebėjo ir įvertino

Ši nedideliu tiražu išleista knygelė – prasmingas Šlapaberžėje įsikūrusių socialinės globos namų gyventojų, darbuotojų ir Šv. Kazimiero ordino Kėdainių komtūrijos narių draugystės rezultatas.

Kūrinių autoriai džiaugsis ir didžiuosis paėmę į rankas dar spaustuvės dažais kvepiančias knygeles, o jos puslapius vartysiantys skaitytojai nustebs – kiek čia tikro jausmo, skausmo ir džiaugsmo, ilgesio ir svajonių, tikėjimo Dievu ir žmonėmis, meilės Tėvynei ir jos gamtai.

Knygelė iliustruota Lolitos Marijos Veličkienės piešiniais.

„Bendraujame ne vienerius metus, turėjome bendrų renginių, susitikimų, popiečių. Pastebėjome, kad tai kūrybiški žmonės ir pasitarę su jų užimtumo specialiste Raminta Matulyte-Šiliene pagalvojome, kad būtų puiku sudėti tuos kūrinėlius į vieną vietą ir išleisti. Mintį brandinome ilgai, bet pagaliau ją įgyvendinome“, – apie šį leidinį pasakojo Šv. Kazimiero ordino Kėdainių komtūrė Danguolė Avižiuvienė.

Jos nuomone, knygelė turi simbolinę reikšmę: ji parodo, kad žmonės gali kurti ir išreikšti save visur, gali rašyti, piešti, dainuoti, vaidinti. Šiems žmonėms labai reikalingas mūsų visų dėmesys, įvertinimas.

Kėdainių komtūrijos narės Laima Karalienė, Melanija Bandzevičienė ir Aida Butkienė rūpinosi tekstų parengimu spaudai, vizualiniu pateikimu. „Eilėraščiai įdomūs, šiuolaikiški, juose jaudina asmeniniai žmonių išgyvenimai, rudens tema. Taip pat labai gražūs piešiniai, kurie papuošė knygą“, – sakė daugiau nei dešimtmetį Ordino veikloje dalyvaujanti kraštietė L. Karalienė.


Kūryba teikia palaimą

Knygelėje publikuojami trijų autorių – Lolitos Marijos Veličkienės, Daivos Kšanauskaitės, Stasio Ivanausko – eilėraščiai. Ji iliustruota L. M. Veličkienės piešiniais iš jau trečiosios autorinės parodos „Emocijų veidai“.

Subtilūs ir didelės pajautos spalvų pasauliui kupini darbai atlikti guašu, angliniu pieštuku ant akvarelinio popieriaus. Štai ką apie save pasakoja piešinių ir eilėraščių autorė: „Manau, kad žmogus, ir kuris rašo, ir kuris mėgsta skaityti poeziją, yra labai dvasingas ir jautrus. Rašydama išgyvenu visus jausmus ir nebijau jais dalytis su kitais žmonėmis. Labai patinka domėtis menu. Aš ir pati mėginu kaskart kažką naujo. Mėgstu dainuoti, šokti, rašau eiles, piešiu, nes tai man suteikia džiugesio ir palaimos. Šventai tikiu, kad gėris neaplenks nei vieno žmogaus šiame pasaulyje.“

Kita Kėdainių socialinės globos namų literatė D. Kšanauskaitė atskleidžia svajojanti, kad ši knygelė atsidurtų skaitytojų rankose ir apie save sako: „Pradėjau kurti nuo aštuoniolikos metų. Iš pradžių kūriau vaikiškas eiles, bet, metams bėgant, keitėsi mano rašinėliai, dabar mano eilės kuriamos iš meilės ir pagarbos. Noriu, kad skaitytojas pajaustų tai, ką aš išgyvenu.“

Eilėraščių autorius S. Ivanauskas, prisistatydamas skaitytojams, rašo: „Labai myliu savo kraštą, jo gamtą ir žmones. Todėl rašydamas jiems dėkoju už tai, kad galiu būti su jais. (…) eilėraščiai gimsta bendraujant su žmonėmis ar būnant gamtoje. Man svarbiausia būti savimi ir tikėti žmonėmis. Rašydamas atsipalaiduoju…“

Skleis šviesią žinią

Kėdainių socialinės globos namų literatų gebėjimus puoselėjanti užimtumo specialistė R. Matulytė-Šilienė pastebi meno kalbos universalumą: ji leidžia save išreikšti iš sveikiesiems, ir negalią turintiems žmonėms. Pasak moters, visuomenėje dar yra daug stigmų apie kitokius žmones, kurios parodo socialinės brandos stoką ir elementarų nežinojimą. Tad bet kokia šios meno kalbos išraiška parodo, kad šie žmonės yra tokie patys visuomenės nariai, o menas jiems yra raktas į saviraišką, kurioje sudėti visi jausmai, mintys, emocijos, išgyvenimai.

„Kažko praradimas yra kompensuojamas įgimtu meno poreikiu, kuriame yra tiek kūrybinių galių, kurias mums tereikia tik padėti atskleisti. Labai džiugina širdį, jog atsirado bendras kūrybinis projektas su Šv. Kazimiero ordino komtūriečiais. Mažasis poezijos almanachas skleis šviesią žinią apie autorius, kuriems literatūrinis žodis yra atgaiva širdžiai“, – tikisi ji.

Informacija apie Ordiną:
Siekia kilnių tikslų
Pasaulietinį Šv. Kazimiero ordiną įkūrė Lietuvos kilmingų giminių palikuonys, kuriems vadovavo visuomenės ir kultūros veikėjas Edvardas Jonas Eismontas (1950 – 2013 m.). Ordinas pavadintas Šv. Kazimiero vardu, siekiant pagerbti Gediminaičių dinastijos karalaitį Kazimierą ir kilnius jo idealus.
Ordino tikslai ir uždaviniai – vadovaujantis griežtais dorovės, kilnumo ir garbės principais, aktyviai dalyvauti visuomeninėje, švietėjiškoje, kultūrinėje, labdaringoje ir globėjiškoje veikloje. Taip pat, rodant gerą pavyzdį, dalyvauti jaunimo auklėjime ir ugdyme.
Kėdainių komtūrija taip pat aktyviai dalyvauja šioje veikloje: rengia rajoninius mokinių sporto turnyrus Šv. Kazimiero taurei laimėti (krepšinio, futbolo, tinklinio), kūrybines dirbtuves vaikams „Mažojo princo dirbtuvės“. Praėjusiais metais padėta Dotnuvos vienuolynui, saugančiam Tėvo Stanislovo atmintį: pagal specialų užsakymą pagaminta spinta abitams laikyti, įrengtas Tėvo Stanislovo celės šildymas, dar anksčiau padėta tvarkant biblioteką ir kt.
Kėdainių komtūrija taip pat buvo partnerė 2017–2019 m. vykdytame projekte „Šeimos stebuklas“, kuriuo skleista žinia apie šeimos išsaugojimo svarbą, didinta jaunų šeimų motyvacija puoselėti ilgalaikius ir darnius santykius. 2016 m. Šv. Kazimiero ordino Kėdainių komtūrija Daugiakultūriniame centre organizavo seminarą „Garsas mūsų gyvenime“, kurio metu buvo renkamos lėšos paremti jaunuolio piligriminę kelionę į Krokuvą.

Šv. Kazimiero ordino Kėdainių komtūrijos informacija

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.