Dirvožemyje ištirtos mineralinio azoto atsargos

Šį rudenį mineralinio azoto atsargų dirvožemyje rasta mažiau negu pernai. Ne vieno regiono  žemdirbiai pavasarį turės suskubti ir nepavėluoti patręšti laukų. Vidurio Lietuvos, tai reiškia, ir Kėdainių rajono, dirvožemiuose mineralinio azoto susikaupė daugiau.

Jeigu šios atsargos viršutiniuose dirvožemio sluoksniuose išsilaikys iki pavasario, tai bus azoto rezervas žiemkenčiams.

Žemės ūkio ministerijos užsakymu mineralinio azoto stebėseną šalies dirvožemiuose kasmet (rudenį ir pavasarį) atlieka Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorija.

Kaip rodo iš visos Lietuvos (daugiau kaip 200 aikštelių) surinktų dirvožemio ėminių tyrimai, šį rudenį dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje mineralinio azoto buvo mažai arba vidutiniškai. Jo vidurkis šalyje buvo 46,9 kg/ha arba 8 kg/ha mažesnis nei tuo pačiu metu pernai. Net 15 metų atliekamų tyrimų intervalas yra 34,6–64,3 kg/ha.

Šiemet mineralinio azoto kiekiai atskiruose regionuose, priklausomai nuo skirtingų dirvožemių, jų granuliometrinės sudėties ir žemės ūkio gamybos intensyvumo, labai skyrėsi. Pavyzdžiui, Rytų Lietuvoje mineralinio azoto 0–60 cm sluoksnyje vidutiniškai rasta 32,8 kg/ha, Vakarų Lietuvoje – 43,7 kg/ha, o Vidurio Lietuvoje – 65,2 kg/ha.

Nustatyta, kad daugiamečių žolių plotuose šiame gylyje vidutiniškai azoto rasta 23,2 kg/ha, po augusio vasarojaus ir buvusių žiemkenčių – 45–49 kg/ha, po kaupiamųjų – 56,6 kg/ha, pasėtų žiemkenčių pasėliuose – 63,1 kg/ha, o atskirų ūkių laukuose – net 100–130 kg/ha. Daugiamečių žolių pasėliuose ypač mažas mineralinio azoto kiekis 0–60 cm sluoksnyje nustatytas Rytų Lietuvoje –16,9 kg/ha, o 0–30 cm gylyje – tik 10,8 kg/ha.

Šiemet mažesniam nei įprasta mineralinio azoto kiekiui dirvožemyje pirmoje vasaros pusėje turėjo įtakos jau nuo balandžio mėnesio užsitęsęs sausasis laikotarpis. Drėgmės atsargos dirvožemyje pradėjo pildytis tik rudenį ir tai stabdė dirvožemyje vykstančius organinės medžiagos mineralizavimosi procesus.

Šį rudenį mineralinis azotas šalyje pasiskirstė taip: 0–30 cm sluoksnyje – 29,2 kg/ha, 30–60 cm – 21,0 kg/ha, o 60–90 cm – 14,4 kg/ha.

Daugiau kaip 70 kg/ha mineralinio azoto 0–60 cm sluoksnyje nustatyta Jurbarko, dalyje Raseinių ir Kauno rajono savivaldybių plotuose, o 60–70 kg/ha – Kėdainių, Radviliškio, Šiaulių, Akmenės, Joniškio, Panevėžio, Pakruojo, Pasvalio ir dalyje Kauno, Kelmės ir Jonavos rajonų savivaldybių dirvožemiuose.

Vidutiniai kiekiai – 50–60 kg/ha – nustatyti Šakių, Marijampolės, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos ir Biržų savivaldybių plotuose, o 40–50 kg/ha – dalyje Ukmergės, Anykščių, Kupiškio, Rokiškio, Biržų, Šalčininkų, Vilniaus, Šilutės ir Klaipėdos savivaldybių plotuose.

Tuo tarpu didžiojoje dalyje Rytų bei Vakarų Lietuvos mineralinio azoto rasta mažiau kaip 40 kg/ha, o kai kur netgi mažiau nei 30 kg/ha. Šiuose nenašiuose dirvožemiuose mineralinio azoto atsargos dirvožemyje yra mažos arba labai mažos ir jos per žiemą nepasipildys, todėl pavasarį žemdirbiams reikės suskubti ir laiku patręšti azotu.