Viešojo sektoriaus institucijos vis dažniau pastebi naują tendenciją – sparčiai daugėja dirbtinio intelekto (DI) sugeneruotų skundų, prašymų ir kitų kreipimųsi.
Jie atrodo tvarkingi, argumentuoti, cituoja teisės aktus, tačiau kartu tampa nemenku iššūkiu institucijoms, kurios į kiekvieną tokį kreipimąsi privalo atsakyti.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad pats DI nėra problema. Priešingai – jis padeda žmonėms lengviau pasinaudoti savo teise kreiptis į valstybės institucijas. Tik kartu išryškėja senos viešojo administravimo problemos, kurias technologijos dar labiau paaštrina.
Technologijos tik paspartino procesą
Advokatų profesinės bendrijos TEGOS Technologijų industrijos grupės vadovas, partneris, advokatas Mindaugas Civilka sako, kad vien tai, jog tekstą padėjo parengti dirbtinis intelektas, nereiškia, kad jis yra netinkamas.
„Viešojo administravimo įstatymas nereikalauja, kad žmogus kreipimąsi parašytų savo ranka ar savais žodžiais. Šiuo požiūriu dirbtinis intelektas yra toks pats įrankis kaip teksto redaktorius ar advokatas. Vien tai, kad dokumentą parengė algoritmas, nesuteikia institucijai teisės jo ignoruoti“, – sako M. Civilka.
Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras ir asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas pastebi, kad panašių pokyčių istorijoje jau būta ne kartą.
„Kai žmonės tapo raštingi, skundų padaugėjo. Kompiuteriai jų rengimą dar labiau palengvino. Elektroninis paštas sukėlė dar vieną šuolį, nes nebereikėjo net pašto ženklo. DI – tiesiog dar vienas technologinis etapas. Vargu ar jis bus paskutinis“, – sako V. Šilinskas.
Anot jo, technologijos pačios savaime nėra problema – jos tik dar labiau padidina žmonių galimybes kreiptis į valstybės institucijas.
DI padeda žmonėms, bet apsunkina institucijų darbą
Pasak V. Šilinsko, nereikėtų pamiršti ir kitos šios istorijos pusės.
„Šiandien nemaža dalis žmonių sunkiai supranta sudėtingesnius tekstus, o argumentuotą skundą ar prašymą parašyti geba dar mažiau. DI tam tikra prasme kompensuoja šias spragas ir leidžia daugiau žmonių pasinaudoti savo teise kreiptis į valstybės institucijas“, – aiškina jis.
Tačiau būtent dėl to institucijos šiandien sulaukia gerokai daugiau kreipimųsi nei anksčiau.
M. Civilkos teigimu, problema atsiranda tada, kai DI leidžia per kelias minutes sugeneruoti dešimtis ar net šimtus iš esmės tapačių skundų.
„Praktikoje matome atvejų, kai žmonės siunčia daugybę beveik identiškų kreipimųsi, remiasi neegzistuojančiais teisės aktų straipsniais ar išgalvota teismų praktika, o kartais apskritai kreipiasi ne dėl pažeistos teisės, o kaip protesto formos. Tokie dokumentai reikalauja daug laiko, nors realios naudos nesukuria“, – teigia jis.
Anot eksperto, viena didžiausių problemų tampa vadinamosios DI haliucinacijos – situacijos, kai algoritmas išgalvoja teisės aktų straipsnius, teismų praktiką ar kitą informaciją, kurios žmogus prieš siųsdamas kreipimąsi net nepatikrina.
Problema – ne DI, o tai, kaip dirba valstybė
Pasak V. Šilinsko, didžiausias viešojo sektoriaus iššūkis šiandien yra ne pats DI, o institucijų darbo vertinimo sistema.
„Dažniausiai vertinama ne tai, ar žmogui buvo padėta, o tai, ar atsakymas buvo išsiųstas per nustatytą terminą. Dėl to nemaža dalis atsakymų tampa formalumu – svarbu atsakyti, o ne išspręsti problemą“, – sako jis.
M. Civilka atkreipia dėmesį, kad galiojanti tvarka institucijoms praktiškai nepalieka pasirinkimo.
Net ir labai ilgi, painūs ar nepagrįsti kreipimaisi turi būti nagrinėjami, o prireikus – prašoma juos tikslinti. Dėl to vienas neaiškus skundas gali virsti keliomis administracinėmis procedūromis, o kitų gyventojų klausimai lieka laukti eilėje.
„Taip susidaro situacija, kai formaliai laikomasi gero administravimo principo, tačiau praktiškai jis pradeda veikti priešingai – vis mažiau laiko lieka tiems žmonėms, kuriems pagalbos iš tiesų reikia“, – sako M. Civilka.
Viešasis sektorius turėtų naudoti tas pačias technologijas
Abu ekspertai sutaria, kad vien riboti DI naudojimą nebūtų teisingas sprendimas.
Anot V. Šilinsko, valstybės institucijos pačios turėtų pradėti naudoti DI.
„Jeigu piliečiai naudoja DI, institucijos turėtų naudoti dar profesionalesnius DI įrankius. Klientų aptarnavimas šiandien yra viena sričių, kuriose DI versle sukuria didžiausią naudą. Yra organizacijų, kuriose jis sumažino darbuotojų darbo krūvį net iki 90 procentų. Viešajame sektoriuje jis taip pat galėtų padėti greičiau parengti atsakymus, kuriuos galutinai peržiūrėtų specialistas“, – sako jis.
Tuo metu M. Civilka mano, kad reikės keisti ir pačias procedūras.
Anot jo, institucijoms reikėtų aiškiau apibrėžti kreipimųsi formas, naudoti struktūruotus elektroninius šablonus, sudaryti galimybę jungti tapačius skundus ir numatyti aiškesnes pasekmes akivaizdaus piktnaudžiavimo atvejais.
Prieš spaudžiant „siųsti“ verta sustoti
M. Civilka primena, kad nors DI gali būti puikus pagalbininkas, galutinė atsakomybė visada tenka pačiam žmogui.
„Parašas po DI sugeneruotu tekstu galioja lygiai taip pat, kaip ir po bet kuriuo kitu dokumentu. Algoritmas neprisiima atsakomybės už jo turinį – ją prisiima pats pasirašantis asmuo“, – pabrėžia technologijų teisės ekspertas.
Todėl prieš siunčiant skundą ar prašymą jis pataria įsitikinti, kad visi jame nurodyti faktai ir teisės aktai yra teisingi, tekstas nėra perteklinis, o kreipimasis siunčiamas būtent tai institucijai, kuri turi kompetenciją spręsti konkretų klausimą.
Anot ekspertų, DI greičiausiai tik dar labiau didins gyventojų galimybes kreiptis į valstybės institucijas. Todėl svarbiausias klausimas šiandien yra ne tai, kaip apriboti technologijas, o kaip prie jų prisitaikyti taip, kad jos padėtų tiek žmonėms, tiek pačioms institucijoms.
PŽ
