Bičiuliai – taip vieni kitus dažnai vadina bitininkai. Šiais laikais išgyventi jiems nelengva – brangsta visos reikalingos priemonės, mažėja pirkėjų, orai bitėms pateikia įvairių „siurprizų“, tad mažėja medaus kiekiai. Jei kas ir verčiasi bitininkyste, tai dažniausiai daro ne dėl gero uždarbio, o daugiau iš pašaukimo – negi savo darb­štuoles biteles apleisi? O kai jas myli, tinkamai prižiūri, tai ir jos atsidėkoja – sveikatai naudingo gardėsio prineša. Belieka surinkti, išsukti ir turgun keliauti.

Šeštadienio rytmetį Kėdainių centriniame turguje ant prekystalių buvo gausu ne tik pavasarinio, bet ir šviežutėlio vasarinio medaus, kuriuo prekiavo ne vien Kėdainių rajono, bet ir Kaišiadorių, Ariogalos bitininkai.

„Dabar turiu tik tris bičių šeimas. Darbščios bitutės. Šiemet iš 3 avilių jau prisukau jau apie 70 kilogramų medaus. Parduodu po 4 eurus už pusę litro. Turiu pavasarinio, sunešto iš žydinčių sodų, pievų, truputį miško, yra ir vasarinio – daugiausiai tai liepų medus ir dar kokių žiedelių, kuriuos biteles dar randa. Perka ir tą, ir tą. Dažniausiai medaus įsigyja pagyvenę žmonės, o kai gauna pensijas – perkamumas geresnis būna. Dažnai ateina tie patys pirkėjai, žino, kad čia grynas medus, nemaišytas, kitur nusiperka, tai sako, kad nuosėdų būna“, – pasakojo senjoras Vytautas iš Būdų kaimo.

Iš Raseinių rajono į Kėdainių turgų medaus ir bičių duonelės atvežantis Jonas Bitis juokaudamas sako, kad užsiimti bitininkyste jį įpareigoja pavardė.

„Medų parduodu turguje, arba galite atvažiuoti pas mane į bityną, kuris yra už Ariogalos, link Nemuno, kur Gynėvė įteka į Dubysą. Kai sužydi liepos – viskas geltonuoja, ten daugiausia dirba mano bitutės. Šiemet nelabai palankūs metai buvo. Pavasarį, kai sodai žydėjo, buvo šalta, o liepą –tai per daug karšta, tai per daug šlapia. Kiek pakalbu su kitais bitininkais, šiemet medaus prisukta kone perpus mažiau nei pernai. Todėl ir kainą truputį didinom. Pernai buvo 6 eurai už kilogramą medaus, šiemet – 7. Bičių duonelė – 5 eurai už 100 gr. Tie, kurie žino, koks tai naudingas produktas, perka net labai, bet tokių vienetai. Duonelė, kuri yra saldžiarūgštė, tirpsta burnoje, labai sustiprina organizmo imuninę sistemą. Šios bičių fermentuotos augalų žiedadulkės – tikri ir, svarbiausia, natūralūs vitaminai žmogui.

Bites laikau jau daugiau nei 30 metų, kol kas dar neteko stipriai nusivilti. Bet, aišku, viskas dabar brangsta, labiausiai – cukrus. Yra ir dar viena problema – rudenį, prieš bičių maitinimą, būna, kad parduotuvėse tik po 10 kg cukraus vienam žmogui parduoda, jei aš laikau 100 avilių, man reikia 1,5 tonos cukraus. Įsivaizduojat, kiek reiktų vaikščioti po parduotuves, kol susipirktum reikiamą kiekį? Manau, turėtų būti parduotuvė specialiai bitininkams, kur galėtum iškart įsigyti tiek, kiek reikia.

„Pastebiu, kad medų daugiau pensininkai perka, jaunimui – picos, kebabai įdomiau. Prašau 6 eurus už kilogramą, jei perka daugiau, galima derėtis“, – kalbėjo Pašiliuose bitininkaujantis Jonas Kanaporius.

Bitininkystė – tai darbas be išeiginių, bitelės dirba, turi dirbti ir šeimininkas, nes priežiūros joms daug reikia“, – tikino Jonas Bitis, pajuokavęs, kad užsiimti bitininkyste jį įpareigoja pavardė.

Širdžiai mielas užsiėmimas

„Nuo nepriklausomybės laikų bitininkauju. Malonus užsiėmimas, darbo, žinoma, yra kaip ir visur, bet man tai prie širdies. Dabar esu pensininkas, galiu bitininkauti. Būna, kad biteles prie namų laikau, būna, kad ir kitur išvežu. Bet dabar viskas brangsta, jau turbūt tik prie namų laikysiu. Su bitelėmis lengva sutarti, nueini, pasikalbi (šypsosi), su kiekvienu gyvu daiktu reikia bendrauti.

Bitės – didelės darbštuolės. Jei geras sezonas, net iki 100 kg viena šeima gali prinešti, bet šiemet tiek nebus. Pavasarį geriau buvo, o dabar lietus viską išplovė. Kai kurias šeimas net reikia primaitinti, kad galėtų geriau vystytis ir išgyventi žiemą.

Pastebiu, kad medų daugiau pensininkai perka, jaunimui – picos, kebabai įdomiau. Prašau 6 eurus už kilogramą, jei perka daugiau, galima derėtis. Bet parduoti tiek, kiek bitės prineša, yra sunku, pažiūrėkit, kiek bitininkų suvažiuoja, jų daugiau nei pirkėjų.

„Medų parduodu po 6 eurus už kilogramą. Jį daugiau pensininkai perka, jaunimui – picos, kebabai įdomiau“, – teigia ilgametis mūsų krašto bitininkas Jonas Kanaporius.

Dabar tik gerai, kad nebevagia avilių. Anksčiau, kai nemažai žmonių augino agurkus, to pasitaikydavo, nes reikėdavo, kad bitės apdulkintų agurkus, o dabar jie savidulkiai – bičių nebereikia. Anksčiau yra tekę susidurti su vandalais – ateini, aviliai išvartyti, į vidų visko primesta, medaus koriai išimti… Gerai, kad tada apsidraudęs buvau.

Dar bėda būna, kai ūkininkai augalų žydėjimo metu, kas yra draudžiama, nupurškia augalus chemikalais. Kai bitės nutupia ant tokių žiedų, įgyja pašalinį kvapą, tada kitos bitės jų jau nebeįleidžia į avilį. Pernai taip ne viena šeima susilpnėjo“, – apie užklumpančius rūpesčius kalbėjo Pašiliuose bitininkaujantis Jonas Kanaporius.

Žmonės mėgaujasi ne tik medumu, bet ir kitais bičių produktais

„Nė už ką nepirkčiau lenkiško medaus, nes ten ūkininkams leidžiama naudoti visokius cheminius preparatus augalams purkšti, kurių nemaža dalis yra uždrausta Lietuvoje, tad manau, kad tai atsiliepia ir medaus kokybei. Nežinia, ką ten valgysi. O šiaip, medumi aš mėgstu pasigardžiuoti, ne veltui sakoma, kad tai – ir maistas, ir vaistas. Kai būnu peršalus, medus padeda atsikratyti kosulio, lengviau pasveikstu. Naudoju ir bičių pikį, jis gerai gydo žaizdas, mažina skausmą. Man vienas bitininkas yra sakęs, kad pikis saugo nuo visokių infekcijų, tai – natūralus antibiotikas, tik jo nereikia padauginti. Laikas nuo laiko vis jo nusiperku ir naudoju su saiku.

Pastebėjau, kad kainos šiemet truputį pakilusios, bet juk viskas brangsta. Girdėjau, kaip bitininkai skundėsi, jog ir rėmeliai, ir koriai, ir tas pats cukrus kaip pabrango, tai nereikia tikėtis, kad medus bus pigus. Jei rūpi sveikata, dar ne tiek sumokėsi“, – tvirtino Aldona.

„Mes medų visada perkam. Kasmet apie 5 kilogramus sunaudojam. Valgo ir vaikai, ir anūkai. Svarbiausia, vaiką nuo mažens įpratinti, aišku, reikia pažiūrėti, ar nealergiškas, kad nebūtų kokių reakcijų. Apskritai, vaikai kopijuoja suaugusiuosius, jei tėvai nevalgo medaus, tai ir vaikui neįsiūlysi.

Mums medus – vietoj cukraus, jį ir į pravėsusią arbatą dedam, ir bičių pikį kaip saldainius kramtom. Jei esi alkanas, paimi šaukštelį medaus ir vėl energijos atsiranda. Aišku, daug jo vienu metu nesuvalgysi – šauktelis, kitas ir širdis apsala.

Palyginti su viskuo, tai medus mažiausiai brango – tik vienu euru už kilogramą. Šį kartą medų pirkome turguje, o dažniausiai jo įsigyjame iš vieno bitininko Gėlainiuose, jo medus labai kokybiškas. Apie medų nusimanom, nes mūsų vienas iš tėvų bitininkavo“, – pasakojo turguje sutikti Vidmantas ir Erna.

„Dabar negali tiek įsigyti medaus, kiek norėtųsi, ar kiek pirkdavai anksčiau. Nusipirkau kibiriuką medaus ir turės užtekti. Reikia taupyt pinigus, nes žiema ateina, viskas brangsta kosminiu greičiu, nežinai, kas laukia, todėl ir išlaidauti negali. Yra žmonių, kurie išvis nebeįperka medaus, gali nusipirkti tik būtiniausių maisto produktų. Tokie laikai atėjo“, – su liūdesio gaidele kalbėjo Vanda.

Titulinė nuotrauka: Nors bitės labai darbščios, dėl nepalankių oro sąlygų šiemet jos prinešė kone perpus mažiau medaus nei pernai.

Panašios naujienos