Ketvirtadienis, 10 spalio, 2024
15.3 C
Kėdainiai
PradžiaIš arčiauBeveik pusė lietuvių su savimi visada turi grynųjų

Beveik pusė lietuvių su savimi visada turi grynųjų

-

Galimybių atsiskaityti negrynaisiais pinigais vis daugėja – turime ne tik mokėjimo korteles, bet ir įvairių aksesuarų, kuriais atsiskaitome bekontakčiu būdu, galime vos per kelias sekundes atlikti pavedimą telefonu, naudodami banko mobiliąją programėlę. Tačiau vis dar pasitaiko situacijų, kai nebūna galimybės susimokėti banko kortele. Ką tuomet darote? „Citadele“ banko užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa rodo, kad net 44 proc. lietuvių su savimi nuolat turi grynųjų pinigų.

Atsiskaitymas mokėjimo kortelėmis yra populiariausias mokėjimo būdas tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse – atsiskaitydami prekybos ir paslaugų vietose daugiau nei pusė gyventojų kiekvienoje šalyje naudojasi būtent mokėjimo kortelėmis. Vis dėlto paklausti, ką dažniausiai daro, jei nėra galimybės atsiskaityti mokėjimo kortele, net 44 proc. 2023 m. gegužę atliktos apklausos respondentų Lietuvoje pažymėjo visada su savimi turintys grynųjų pinigų. Dažniau jų su savimi teigė turintys 40 metų ir vyresni apklaustieji, 60–74 metų piliečiai grynųjų nešiojasi dar dažniau – 59 proc. šios amžiaus grupės respondentų. Priklausomai nuo gyvenamosios vietos, atsakymai beveik nesiskyrė – grynaisiais atsiskaito panašiai tiek didmiesčių, tiek mažų miestelių gyventojai. Šalyse kaimynėse grynaisiais atsiskaitoma mažiau – Latvijoje tokį atsiskaitymo būdą pasirinko 34 proc., o Estijoje – 28 proc. apklaustųjų.

Vis daugiau žmonių nebesinešioja piniginių

„Tūkstantmečio ir Z kartos žmonės yra labiau linkę išbandyti naujus technologinius sprendimus, tarp jų ir atsiskaitymo būdus mokėjimo žiedu, laikrodžiu ir pan., tad retai kada turi grynųjų. Tai nėra nepatogu – vis daugiau žmonių apskritai kasdien nesinešioja piniginės, nes mokėjimo ir nuolaidų korteles turi išmaniajame telefone“, – komentuoja Romas Čereška, „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas.

18 proc. respondentų, neturėdami galimybės atsiskaityti kortele, prekę pirkti atsisako ir renkasi kitą pardavėją, kuris tokią galimybę užtikrina. Dažniausiai tokį atsakymą žymėjo 18–29 metų jaunuoliai. Tiesa, patekę į situaciją, kai neturi galimybės atsiskaityti kortele, 7 proc. mūsų tautiečių pirkinio atsisako. Visai neįsigyti pirkinio tokioje situacijoje renkasi ir apie dešimtadalį mūsų Baltijos šalių kaimynų – 12 proc. estų ir 9 proc. latvių.

Sprendimų, kaip vis dėlto įsigyti norimą pirkinį, kai negalima atsiskaityti mokėjimo kortele, dažniausiai randame, populiariausias – ieškoti artimiausio bankomato išsigryninti pinigų – šį variantą pasirinko 15 proc. apklaustųjų. Skolintis iš draugų ar pažįstamų nepopuliaru – tokią alternatyvą pasirinko vos 1 proc. respondentų – ši galimybė nepasirodė patraukli nei latviams (2 proc.), nei estams (1 proc.).

Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad dėl nesudarytos galimybės atsiskaityti patogiu būdu nesame linkę pykti – patekę į tokią situaciją, nepuolame dalytis bloga patirtimi: kad rašo neigiamus atsiliepimus pardavėjui internete, nepažymėjo nė vienas apklaustasis nei Lietuvoje, nei Latvijoje, nei Estijoje. 11 proc. respondentų Lietuvoje teigė, kad apskritai niekada nėra patekę į situaciją, kai nebūtų buvę galimybės atsiskaityti už pirkinius ar paslaugas banko kortele.

„Daugiau nei kas dešimtas lietuvis niekada nėra patekęs į situaciją, kai būtų buvę galima atsiskaityti tik grynaisiais pinigais. Technologijos tobulėja, atsiranda patogių ir visiems prieinamų mokėjimo būdų – mokėjimo kortelė tėra infrastruktūra, fizinių kortelių daug kas jau nebenaudoja, realiai mokėjimai vykdomi laikrodžiu, žiedu, telefonu – kiekvienas pasirenka patogiausią sprendimą“, – apibendrina R. Čereška.

Pranešimas žiniasklaidai

reklama

Daumantų. Kam rinktis kažką kito, kai yra Daumantų karališkas majonezas!

Taip pat skaitykite