Betliejaus ugnis, traukinys ir kalėdinis stebuklas

Trečiadienio rytą į Kėdainių geležinkelio stotį greituoju traukiniu „Vilnius–Klaipėda“ skautai, keliaudami per Lietuvą, atvežė Betliejaus ugnį. Jos laukė Kėdainių dekanato dekanas, šv. Juozapo parapijos klebonas Norbertas Martinkus su palyda, kėdainiečiai.

Galite parsinešti

Traukiniui sustojus dvasininkas su keletu kitų tikinčiųjų nuskubėjo prie vieno iš vagonų. Skautai pridegė kėdainiečių žvakeles, nuo kurių Betliejaus ugnis pasklis po mūsų kraštą.

Betliejaus taikos ugnis – simbolinė akcija, skirta žmonijos taikai ir brolybei, buvo pradėta radijo ir televizijos transliuotojo ORF iniciatyva 1986 m. Austrijoje, Linco mieste. Idėja kilo socialinės paramos akcijos „Šviesa tamsoje“ metu. Kasmet ypač pasižymėjęs vaikas iš Austrijos keliauja į Palestiną ir Betliejuje uždega žvakę, kuri lėktuvu, specialioje kapsulėje, transportuojama į Vieną. Iš pradžių ugnis yra platinama po visą šalį, o vėliau ir po Europą. Šią Betliejaus Taikos Ugnies nešimo užduotį visose šalyse atlieka tų valstybių skautai.

„Betliejaus ugnis iš Linco, Austrijos miesto, po pasaulį pradėjo keliauti 1986 metais. Tai – taikos ir visų tautų bendrystės ugnis. Kiekvienam žmogui svarbus bet kuris ženklas, kuris mus visus vienija, stiprina, suteikia ramybės. Šiandien žvelgiant į Adventą ir pasaulį norisi ramybės, išminties, palaimos.

Tad ši taikos, vienybės ir bendrystės ugnis, išsisklaidžiusi po visą Europą, pasaulį, tegul kiekvienam neša ramybę, džiaugsmą, palaimą ir taiką“, – sakė kun. N. Martinkus. Deganti ugnis laukia visų kėdainiečių Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčioje. Kas nori ją parsinešti į savas parapijas, darbovietes, namus – atsineškite dengtą žvakidę arba žibintą.

Lyrinis nukrypimas

Taip ir norėtųsi šioje istorijos vietoje dėti tašką, tačiau nutiko kai kas netikėto.

Kol kėdainiečiai, saugodami žvakių liepsneles, pasuko link stoties, greitojo traukinio durys užsivėrė. Jis lėtai pajudėjo iš vietos. Tuo metu tiesiai per bėgius su nešuliais ritosi moteris. Ji vėlavo į traukinį.

Tie, kurie matė šį vaizdelį, ėmė juokauti, paleisdami gerai žinomą lietuvišką posakį – kada traukinys nelaukia bei linksmai siūlė derėtis „stos ar nestos“.

Visų kikenančių skeptikų nuostabai įsibėgėjantis traukinys ėmė stabdyti, kol visai sustojo. Šalia vienų uždarų durų įsižiebė žalios mirksinčios švieselės. Stebintieji stovėjo išsižioję – negali būti, kad sustojo traukinys, na, bet durų turbūt tikrai neatidarys…

Gerasis mašinistas duris atvėrė, moteris įgriuvo į traukinį ir, žinoma, laimingai pasieks tikslą.

Tuo tarpu veiksmo žiūrovai skirstėsi samprotaudami, jog jų akyse įvyko kalėdinis stebuklas, sugriovęs mitą, kad traukinys nestoja.