Bendruomenės pareigūnai Aušra ir Robertas: pagalbos kartais prireikia ir dėl pensijos ar krintančių lapų

„Veiklos ir veiksmo čia netrūksta“, – sako Kėdainių rajono policijos komisariate dirbantys bendruomenės pareigūnai Aušra Mickevičienė ir Robertas Mackevičius. Savo dėmesį jie skiria ne pažeidimams, o prevencijai, ne baudimui, o pokalbiams.

Kokia yra bendruomenės pareigūno kasdienybė, dėl ko į juos kreipiasi gyventojai, kokie būna susitikimai su įvairiomis Kėdainių miesto ir rajono bendruomenėmis? Pokalbis apie tai – su A. Mickevičiene ir R. Mackevičiumi.

A. Mickevičienė šiose pareigose dirba nuo 2014 metų, R. Mackevičius – nuo 2019 metų. Abu jie – ilgamečiai policijos pareigūnai, anksčiau dirbę kituose policijos padaliniuose.

– Kaip tapote būtent bendruomenės pareigūnais ir kodėl?

A. Mickevičienė: Pradėjau dirbti tada, kai buvo policijos reforma ir atsirado bendruomenės pareigūnai. Po reformos kitaip pradėjo vykti prevencinis darbas, o tam ir buvo reikalingi bendruomenės pareigūnai. Tąsyk dalyvavau konkurse ir taip pradėjau dirbti.

– Bet tai – nauja sąvoka, naujas darbas. Žinojote, ką veiksite atėjusi į darbą?

A. Mickevičienė: Man tai nebuvo labai didelė naujovė, nes daug metų dirbau nepilnamečių inspektore, prevencijos skyriuje. Čia darbas irgi susijęs su prevencija.

R. Mackevičius: O man pasiūlė Aušra. Teisingiau, prisiprašiau pats. Prieš tai 25 metus dirbau kitose pareigose, buvau patrulio būrio vadas, vėliau, po reformos, patrulis. Netrukus laisva vieta atsirado čia, norėjau pakeisti darbo pobūdį.

Būna, kad skambina, rašo ir dėl to, jog nesutaria su kaimynu. Kartais būna, kad nuvažiuojame pas močiutę, ir užtenka tik pasikalbėti – žmogui reikėjo nuraminimo, pokalbio. (A. Mickevičienė)

Čia kitoks darbas, daugiau prevencijos. Darbo patirties turiu daug ir manau, kad, dirbdamas čia, ją galiu perteikti kitiems žmonėms. Man čia tiko, patiko.

A. Mickevičienė: Robertas yra daugiau dirbęs su eismo saugumu, o aš šioje srityje turiu mažiau kompetencijos. Pastebėjau, kad kai mes susitinkame su žmonėmis – matosi ir mūsų žinių bagažo skirtumas. Kalbant apie eismo saugumą, iš Roberto pusės yra didelė pagalba, kai paskaitas ta tema vedame vaikams.

Man norėjosi, kad čia ateitų dirbti žmogus, kuris turėtų patirties policijoje, kuris būtų susipažinęs su prevenciniu, kitu policijos darbu, prisilietęs prie įvykių.

– Koks yra bendruomenės pareigūno darbas?

A. Mickevičienė: Bendravimas su bendruomenėmis, vaikais, senjorais, saugios aplinkos kūrimas. Prevencija mokyklose, paskaitos mokiniams, susitikimai su gyventojais, su nevyriausybinėmis organizacijomis, seniūnais – norisi šiuos žmones įtraukti, su jais kalbėtis. Aiškinti jiems, kad ne tik policija turi juos apsaugoti, bet ir patys žmonės irgi turi kurti saugią aplinką.

Kasmet organizuojame didelį renginį „Pagalbos skambutis 112“, kviečiame kėdainiečius, jame dalyvauja ir kitų tarnybų atstovai. Darbo, veiklų čia – išties daug.

– Sakoma, kad policijos pareigūnai yra žmonės, kurie nelinkę daug kalbėti. Jūsų darbe bendravimo, pokalbių yra daug.

R. Mackevičius: Viena iš priežasčių, kodėl čia norėjau – bendravimas. Bendrauti mėgau visą laiką.

– Minėjote, kad važiuojate į seniūnijas, susitinkate su bendruomenėmis. Kokie klausimai jiems kyla?

A. Mickevičienė: Labai įvairūs. Būna, kad skambina, rašo ir dėl to, jog nesutaria su kaimynu. Kartais būna, kad nuvažiuojame pas močiutę, ir užtenka tik pasikalbėti – žmogui reikėjo nuraminimo, pokalbio. Vieną kartą teko važiuoti ir padėti išsiaiškinti dėl testamento.

Pamenu, kai kreipėsi dukra, kuri gyveno užsienyje ir mirė jos mama – reikėjo pagalbos. Arba dar vienas atvejis – žmogus gauna pensiją, o po kelių minučių skambina į policiją, kad pensijos negavo. Gal pamiršo, kur pasidėjo. Tad mūsų paprašė, kad mes nuvažiuotume kartu, kai jam atnešama pensija.

R. Mackevičius: Ir mūsų nuvažiavimas į tas šeimas truputėlį kitoks, nei važiuoja pareigūnai, gavę iškvietimą. Kai apie įvykį pranešama bendruoju pagalbos telefonu, pareigūnas vertina, yra pažeidimas ar ne. Mes užtrunkame ilgiau. Ateiname ne kaip policininkai, o labiau kaip išklausytojai.

O klausimų būna išties įvairų. Nuo eismo priežiūros iki kriminalinių dalykų. Gali net paklausti, ar stulpas tinkamoje vietoje stovi.

A. Mickevičienė: Vienas iš mūsų tikslų – paaiškinti gyventojams, kur ir kada turi kreiptis, kokie pranešimai skirti policijai, kokie kitoms institucijoms.

– Sakoma, kad žmogus gimsta vienas ir miršta vienas, o gyvenat mums reikia bendruomenės, reikia vieniems kitų. Jūsų nuomone, ar stiprėja Kėdainių krašto bendruomenės, ar yra jose bendrystė?

A. Mickevičienė: Ne apie visas taip galime pasakyti. Kėdainių rajone yra tikrai daug bendruomenių – virš 50. Vienos labai aktyvios, bendradarbiauja, kviečia, kuria saugios kaimynystės iniciatyvas. Kitos labiau pasyvios, nelabai joms ko reikia. Jos skirtingos. Pamenu, viename susitikime net balsą buvau praradusi – tiek kalbos buvo.

– Pareigūno, kuris tiria įvykius, darbo rezultatus įvertinti, matyt, nėra sunku – ištirti įvykiai matuojami ir statistika. O kas yra jūsų darbo rezultatas?

A. Mickevičienė: Mūsų darbo rezultato tikrai nepaimsi, neapčiuopsi. Kalbant apie jaunimą, kalbėdami su jais mes tikime, kad vaikai bent į galveles įsidės atsakomybės jausmą. Žmonės mums rašo, padėkoja, kviečia atvažiuoti – gal tai ir yra šio darbo rezultatas?

R. Mackevičius: Aš dar vertinu tai, kad einant gatve su tavimi žmonės sveikinasi. Prisimeni tuos pačius vaikus, su kuo bendravai, būna, gatvėje ranka pamoja, paklausia, kaip sekasi. Čia irgi įvertinimas – tu kažką teigiamo padarei.

Kai apie įvykį pranešama bendruoju pagalbos telefonu, pareigūnas vertina, yra pažeidimas ar ne. Mes užtrunkame ilgiau. Ateiname ne kaip policininkai, o labiau kaip išklausytojai. (R. Mackevičius)

A. Mickevičienė: Palikai gerą emociją.

– Kalbant apie pokalbius su žmonėmis, susitikimus seniūnijose, bendruomenėse – jums nekyla klausimas, kodėl žmonės pykstasi dėl dalykų, dėl kurių neturėtų pyktis?

R. Mackevičius: Gal toks laikas dabar, kai visi pykstasi.

A. Mickevičienė: Kartais būna, kad iškelia tokias problemas….

R. Mackevičius: Problemas, kurių nėra. Kartais ir sakau, kad jei tik tiek pas jus problemų būtų. Pasikalbėkim, neskambinkit į policiją.

A. Mickevičienė: Galima kaimyniškai išspręsti. Nors kartais gal visai gerai pabūti tarsi tarpininkais? Pasikalbėti.
Pamenu, kai mieste, namo kieme, augo obelis. O į kitą kiemą krito lapai. Vaikiški žaidimai, bet žmonės dėl to pykstasi. Tada kalbiesi, aiškini. Kėdainiečius labai agituojame pažymėti gegužės mėnesį švenčiamą kaimynų dieną, ir patys organizuojame konkursą „Kaimynų kaimynas“. Norėtųsi, kad bendruomenės ir žmonės daugiau pasidžiaugtų savo kaimynais.

Būna ir kitų gražių akcijų. Pavyzdžiui, Vaiko ir motinos apgyvendinimo namų gyventojos siuvo pagalvėles ir kartu važiavome pas vienišus senelius jas dovanoti. Tuo pačiu su senjorais pasikalbame apie sukčiavimą, kaip jie turėtų apsisaugoti.

– O kokie būna pokalbiai su vaikais mokyklose?

A. Mickevičienė: Apie viską pagal amžiaus grupes: eismo saugumą, teisinę atsakomybę, prekybą žmonėmis, žmonių išnaudojimą. Prieš vasarą susitikimus stengiamės suorganizuoti, nes per atostogas vaikai eina dirbti. Jei dirba nelegaliai, už labai mažą atlygį – čia taip pat yra viena išnaudojimo formų. Tad kalbamės ir apie tai.

Beje, kartais pedagogai sako: atvažiuokit pagąsdinti. Bet mes ne baubai. Ir mes vaikų negąsdinam. Norime, kad vaikai įsidėmėtų, žinotų: už kiekvieną poelgį yra tam tikros pasekmės.

R. Mackevičius: Ir policijos profesijos populiarinimas. Aprodai automobilį, ginkluotę, paaiškini, kas ir kaip naudojama, kodėl. Juos tai domina.

A. Mickevičienė: Yra vaikų, kurie nori tapti policijos pareigūnais – tad pristatome profesiją. Jiems įdomu viskas. Atlyginimai policijoje – taip pat.

– Ar jums patiems nepritrūksta veiksmo, reagavimo į įvykius – kitaip tariant, tikrojo policijos darbo?

A. Mickevičienė: Ne, netrūkta. Kai reikia – mes ir patruliuojame.

R. Mackevičius: Budėjome, kai buvo blokpostai, važiuojame į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje, su policijos rėmėjais išvažiuojame.

A. Mickevičienė: Ir reiduose būname, ir tikriname. Atliekame visas pareigūno funkcijas. Nes jei neatliktume – tai kam mums tos uniformos?

Su Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnais galima susisiekti el.paštu ir telefonais ausra.mickeviciene@policija.lt, tel. +370 655 65 228, robertas.mackevicius@policija.lt, tel. nr. +370 686 36 549, gyventojams aktuali informacija skelbiama ir feisbuko paskyroje „Kėdainių rajono policijos bendruomenės pareigūnai“.