Bankininkai padeda „prisijaukinti“ eurą

„Ar žinote, kelinta valiuta Lietuvoje bus euras per pastaruosius šimtą metų?“ – klausimu susitikimą apie euro „prisijaukinimą“ su kėdainiečiais pradėjo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė. Banko atstovė ilgai susirinkusiųjų nekankino: „Tai bus aštunta valiuta.“

„Svarbiausia nebijoti klausti ir ieškoti atsakymų į klausimus dėl būsimų piniginių pokyčių“, – sakė O. Bložienė.

Bankininkai pastebėjo, kad nemaža dalis lietuvių su baime laukia naujų metų, kai litą pakeis euras.
Išmoktos pamokos
„Audringa ir karti Lietuvos piniginės sistemos pokyčių istorija, kurios metu šimtai tūkstančių gyventojų prarado savo santaupas, būsimąjį euro įvedimą apgaubia nerimo skraiste. Tačiau racionalūs argumentai ir euro zonos privalumai ilgainiui abejones turėtų išsklaidyti. Tai parodė ir eurą turinčių kaimynių įalių patirtis. Be to, galimiems nesklandumams galima užkirsti kelią iš anksto deramai pasiruošus bendrosios Europos valiutos įvedimui. Svarbiausia nebijoti klausti ir ieškoti atsakymų į klausimus dėl būsimų piniginių pokyčių“, – sakė O. Bložienė.
Pasak bankininkų, dėl euro atėjimo nerimauti nereikia. „Ši piniginė reforma gerokai skirsis nuo anksčiau vykusiųjų. Bene didžiausias skirtumas yra šio sprendimo sąmoningumas: pinigai keičiami pačios šalies valia ir siekiant ilgalaikės ekonominės naudos valstybei ir jos gyventojams. Euro įvedimas yra racionalus sprendimas, turint galvoje ilgalaikių Lietuvos politinių ir ekonominių tikslų orientaciją. Antra – tai iš anksto numatytas žingsnis, tad jam buvo kryptingai ruoštasi nuo pat šalies įstojimo į Europos Sąjungą. Pinigų keitimas vyks pagal eilę metų fiksuotą kursą – 3,4528 lito už vieną eurą – iš anksto skelbiama tvarka ir užtikrinant plačiai prieinamas visuomenės informavimo priemones“, – sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė.

Norinčiųjų išgirsti karščiausias naujienas apie eurą mūsų mieste kol kas nėra daug.

Laikas skaityti „paruoštukus“
Bankininkai pataria išnaudoti dabartinį laikotarpį, kai kainos rašomos ir litais, ir eurais. „Dabartines etiketes vertėtų vertinti kaip savotišką „paruoštuką“, rodantį, kas bus jau po kelių mėnesių. Tad pirkdami, pavyzdžiui, pieno pakelį, pratinkitės jo kainą skaičiuoti ne litais, o eurais. Tą patį galima padaryti su mėnesio išlaidų-pajamų eilutėmis. Jei vedate asmeninį biudžetą, jo sumas verskite eurais“, – praktiškas pamokas dalijo O. Bložienė.
Dabar pats laikas turintiems grynųjų pinigų juos nunešti į banką. Kaimynų patirtis rodo, kad pirmomis dienomis pakeitus valiutą bankuose susidaro didžiulės eilės. „Taip laimėsite laiko, kadangi metų pabaigoje prie bankomatų susidarys nemenkos eilės, o ir metų pradžioje, kai prasidės litų keitimo į eurus bumas, nereikės keliauti į bankus. Juk pinigai sąskaitoje automatiškai „pasivers“ europine valiuta. Be to, dabar pats metas ištuštinti taupykles ir jų turinį išleisti ar padėti į sąskaitas bankuose“, – teigė bankininkė.

Norėtų spartesnio pinigų judėjimo
Pasirodo, per pastarąjį mėnesį į bankus iš naminių saugyklų buvo atnešta apie vieną milijardą grynųjų pinigų litais. „Atrodo, kad pinigų judėjimas nemažas, tačiau jis yra per lėtas. Nes dar prieš mėnesį namuose tautiečiai turėjo apie dešimt su puse milijardo litų, tad norėtųsi, kad pinigų nešimas į sąskaitas būtų spartesnis. Kitu atveju 2015-ųjų metų pradžioje gali būti ir pykčių, ir nepatogumų“, – svarstė O. Bložienė.
Banko specialistė patarė domėtis oficialia informacija apie euro įvedimą, ja dalintis su artimaisiais, pradedant mažais vaikais ir baigiant garbaus amžiaus senjorais. „Kai lieka mažai nežinomųjų, tai naujovės nebekelia baimių. Svarbiausia žinoti, kad pinigus keičia tik bankai, „Lietuvos paštas“ ir kelios kredito unijos. Nepasiduokite sukčių provokacijoms. Turite klausimų, eikite į banką“, – kraštiečius drąsino O. Bložienė.