Aplinkos ministerija šių metų vasario mėnesio pradžioje pranešė atnaujinanti stumbrų aptvaro įrengimo projektą Varėnos rajone. Ar šis projektas padės spręsti laisvėje gyvenančių stumbrų problemą Kėdainių rajone, turint galvoje ne vien ūkininkams ištrypiamus pasėlius, saugumą keliuose, bet ir šių didingų gyvūnų pasiligojimą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, kraujomaišos?

Kėdainių rajone gyvenančių laisvėje stumbrų populiacija yra per didelė, tarp jų yra nemažai sergančių. Aplinkos ministerijos duomenimis, 2020 metais mūsų rajone suskaičiuoti 198 stumbrai, kai optimaliu skaičiumi laikoma 90–100 individų.  

Per daug gyvenančių laisvėje

Dar 2018 m.  aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtintas Stumbro apsaugos planas, kuriame numatytas tikslas – siekti  išlaikyti palankią stumbrų apsaugos būklę Lietuvoje, sukurti bandą Varėnos rajono savivaldybėje  ir subalansuoti individų skaičių Kėdainių, Panevėžio ir Varėnos rajonų savivaldybių bandose.    

Kaip teigia Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Lina Čaplikaitė-Denisovienė, minėtame Stumbro apsaugos plane apibrėžiama palanki stumbrų populiacijos apsaugos būklė Lietuvoje – ne mažiau kaip 180 laisvėje gyvenančių stumbrų – ir siekiama bendrą stumbrų populiacijos dydį stabilizuoti ties apytikre 200 individų, gyvenančių laisvėje, riba.

Plane nustatytas optimalus atskirose savivaldybėse ar regionuose laisvėje gyvenančių stumbrų skaičius: Kėdainių rajono savivaldybėje – nuo 90 iki 100, Panevėžio rajono savivaldybėje nuo 60 iki 70, Varėnos rajono savivaldybėje – nuo 30 iki 50 individų. 

Didžiausios bandos – Kėdainių rajone

2020 metų duomenimis, Lietuvoje laisvėje gyvena 282 stumbrai. „Didžiausios laisvėje gyvenančių stumbrų bandos telkiasi Kėdainių rajone, kuriame 2020 m. suskaičiuoti 198 individai ir kol kas gerokai viršijamas Plane numatytas optimalus jų skaičius“, – konstatuojama Aplinkos ministerijos atsakyme.

Panevėžio rajone suskaičiuoti 63 stumbrai, Varėnos  rajone – 18. Į pietų Lietuvą stumbrai užklysta iš Baltarusijos ir Lenkijos ir pamažu jų skaičius šiame regione didėja, šiemet pirmąkart pastebėtas jauniklis. Dar 3 pavieniai stumbrai pastebėti kituose rajonuose.

Didžiausios laisvėje gyvenančių  stumbrų bandos telkiasi Kėdainių rajone, kuriame 2020 m. suskaičiuoti 198 individai.

Papildomai šeriami

„Siekiant sumažinti stumbrų daromą žalą žemės ūkio pasėliams, taip pat išvengti eismo įvykių Kėdainių ir Panevėžio rajonuose, be kompensacijų, kurios mokamos ūkininkams iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, ES lėšomis finansuojamo projekto „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimas” metu Lietuvoje vykdomos ir  kitos stumbrų populiacijos apsaugos ir valdymo priemonės“, – rašoma atsakyme.

Kaip informavo Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja L. Čaplikaitė-Denisovienė, pirmiausia atliekama nuolatinė stumbrų stebėsena, jų bandų vertinimas, sveikatos ir genetiniai tyrimai, antra – siekiant nuvilioti stumbrus nuo pasėlių, stumbrai papildomai šeriami tam tikrose vietose. Tokių vietų yra apie dešimt. Taip pat stumbrai gaudomi vienvietėmis gaudyklėmis (pernai pagauti 5 stumbrai), kurie gabenami į Telšių stumbrų aptvarą adaptacijai. Kėdainių rajone tuo tikslu įrengta ir stacionari šėrykla-gaudykla.  

2022 m. Aplinkos ministerija planuoja įrengti adaptacinį stumbryną Dzūkijoje, perkelti į šį aptvarą stumbrus iš centrinės Lietuvos ir juos adaptavus paleisti į laisvę. (Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.)

Kada leidžiama sumedžioti

Aplinkos ministerija taip pat bendradarbiauja su Lietuvos automobilių kelių direkcija siekdamos identifikuoti pavojingas vietas, kuriose gresia transporto priemonių susidūrimai su stumbrais, ir taikyti įspėjamąsias priemones vairuotojams. 

Išimtiniais atvejais, jeigu stumbrai yra ligoti, nusenę, agresyvūs, laikosi arti kelių, sudarytos teisinės galimybės paimti stumbrus iš gamtos letaliu būdu (juos sumedžiojant) – 2019 m. tokiu būdu paimti 8, 2020 m. – 15 stumbrų.

Atnaujino planus kelti į Dzūkiją

„2022 m. planuojama įrengti adaptacinį stumbryną Dzūkijoje (kur stumbrams palankesnė buveinė, mitybinė bazė ir yra galimybė susijungti su Lenkijos ir Baltarusijos stumbrų populiacijomis), perkelti į šį aptvarą stumbrus iš centrinės Lietuvos ir juos adaptavus paleisti į laisvę. Dzūkijos aptvare stumbrų bandą vienu metu sudarys 20–25 individai, sukūrus papildomo šėrimo galimybes – 30–35  individai. Stumbrai būtų į laisvę išleidžiami po adaptacijos periodo, nuo 2 iki 10 individų per metus. Pagal Stumbro apsaugos planą, Dzūkijoje numatoma  turėti 30–50  individų bandą“, – paaiškinama Aplinkos ministerijos atsakyme.

Primename, kad stumbrų aptvaro Varėnos rajone įrengimas sustojo praėjusią vasarą, per mėnesį kritus penkiems gyvūnams. Tuomet buvo įgyvendinta mažiau nei penktadalis 5,4 mln. eurų vertės projekto. Netrukus Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba jį pratęs.

Dzūkijos aptvare stumbrų bandą vienu metu sudarys 20–25 individai, sukūrus papildomo šėrimo galimybes – 30–35  individai. Stumbrai būtų į laisvę išleidžiami po adaptacijos periodo, nuo 2 iki 10 individų per metus.

Stumbrų bandos – prie pat kelių

Šią žiemą stumbrų bandą, priartėjusią prie „Via Balticos“ netoli Kėdainių pramoninės zonos, Juodkiškių miško, kur ypač judrus ne tik lengvojo, bet ir krovininio transporto eismas, nuotraukose aktyviai fiksavo „Kėdainių mugės“ skaitytojai. Jie kėlė klausimą dėl eismo saugumo, galimybės įrengti apsauginę tvorą. Stumbrai kasmet žūsta ir po susidūrimų su traukiniais. Todėl dėl komentaro šia tema kreipėmės ir į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją.

Atsakydamas į užklausą, Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas taip pat priminė jau ne vienerius metus besitęsiančią stumbrų istoriją.

Klausimas dėl stumbrų migracijos buvo nagrinėjamas dar 2017–2018 m. su kitų institucijų atstovais. Susitikimo metu  su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (VSTT) atstovais kalbėta apie stumbrų stebėjimą ir vietas, kur yra fiksuojamos jų buveinės. Buvo nurodyta, kad stumbrai kerta valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys ir valstybinės reikšmės magistralinio kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruožus.

Tuose kelio ruožuose, kur telkiasi stumbrų bandos, Kelių direkcija vairuotojų prašo važiuoti atidžiai ir saugiu greičiu. („Kėdainių mugės“ archyvo nuotr.)

Prašo važiuoti atidžiai

 „Po susitikimo buvo nuspręsta atlikti pirkimą ir 2020 m. Kelių direkcija valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys ruože nuo 37,824 iki 38,253 km įrengė vairuotojų įspėjimo apie laukinius gyvūnus įrangą. Kelio ruožą ir kilometrus pateikė VSTT.

Taip pat valstybinės reikšmės kelio A8 ruože nuo 52 km iki 63 km kairėje ir dešinėje pusėje (ties minėtu Juodkiškių mišku) yra įrengti  šeši (po tris kiekvienoje pusėje) kelio ženklai Nr. 131 „Laukiniai gyvūnai“, todėl vairuotojų prašome vadovautis minėtais kelio ženklais, būti atidiems ir važiuoti saugiu greičiu“, – rašoma Lietuvos automobilių kelių direkcijos atsakyme.

  Tvoroms prireiktų itin daug lėšų

Kaip informuojama pateiktame atsakyme, šiuo metu rengiama apsaugos sistemų nuo laukinių gyvūnų įrengimo valstybinės reikšmės keliuose prioritetinės eilės sudarymo metodika, pagal kurią bus sudaryta prioritetinė eilė apsaugos priemonėms įgyvendinti. Šią prioritetinę eilę Kelių direkcija planuoja viešai skelbti šiais metais.

„Pažymėtina, jog laisvoji stumbrų banda ganosi santykinai izoliuotoje teritorijoje, esančioje vidurio Lietuvoje ir dėl gyvūnų fizinių savybių techninėmis priemonėmis būtų sunku sukurti jų judėjimo barjerus, kadangi pastatyti tvoras, kurių stumbrai negalėtų suardyti, prireiktų itin didelių finansinių investicijų“, – pažymima Kelių direkcijos atsakyme.

Apie stumbrus – trumpai

XX a. pradžioje pasaulyje stumbrai buvo beišnykstantys. Tarptautiniu mastu saugomi stumbrai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą nuo 1969 metų. Stumbrai – Lietuvos miškų vertybė, tačiau problemos kilo todėl, kad jų populiacija nebuvo valdoma. Stumbrų populiacijos protrūkį lėmė tai, kad 1969–1972 m. stumbrai pradėti veisti intensyvios žemdirbystės teritorijoje, Panevėžio rajone. Vasarą šie gyvūnai minta tik žoliniais augalais, dažnai kultūriniais, žiemą didelę maisto dalį sudaro šakelės ir medžių žievė. Laisvėje gyvenančiai stumbrų bandai miškai yra per maži, per mažai natūralių pievų, todėl stumbrai maitinasi šalia miškų esančiuose ūkininkų laukuose arba keliauja iš miško į mišką laukais, maitindamiesi žemės ūkio pasėliais.