Ant muziejaus sienos – paminklinė lenta

Kasdien vaikštantys Didžiąja gatve nuo ketvirtadienio ant Krašto muziejaus sienos pamatė naują paminklinę lentą – goreljefą. Jis skirtas Jono Žemaičio-Vytauto atminimui įamžinti.

Prieš porą metų rajono Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjui Vytautui Kundrotui kalbant su Krašto muziejaus direktoriumi Rimantu Žirguliu apie istorinių asmenybių įamžinimą Kėdainių mieste gimė mintis pagerbti jauno karininko Jono Žemaičio karinės karjeros ankstyvąjį etapą Kėdainiuose.

„Nutarėme, kad tai galėtų būti biustas ar bareljefas su pokario SSRS okupuotos Lietuvos partizanų generolo, ėjusio Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas Jono Žemaičio-Vytauto atvaizdu.

Rimantas Žirgulis paprašė istoriko Vaido Banio išsiaiškinti archyvuose, kuriame Kėdainių senamiesčio pastate buvo įsikūrusi 2-ojo artilerijos pulko 5-os baterijos būstinė. Aš nurodžiau vyriausiajai specialistei Margaritai Rukšienei numatyti lėšas memorialinei lentai-goreljefui sukurti ir tam projektui įgyvendinti. Su Rimantu Žirguliu sutarėme, kad geriausiai skulptūrinę projekto dalį galėtų padaryti skulptorius Juozas Šlivinskas, nes jau yra pastatęs paminklinį biustą Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune.

Be to, jis kėdainiečiams žinomas kaip paminklinės lentos Adomui Freitagui Kėdainiuose ir paminklo 1863 m sukilimui Paberžėje autorius. Kadangi architektūriniai projekto daliai pinigų neliko, nutariau, kad reikia prikalbinti architektą, kad tai padarytu labdarai. Apie tai kalbėjausi su žmona Birute Kundrotiene ir ji pasakė: „Kadangi Jonas Žemaitis ir mano tėvas tarnavo generolo Povilo Plechavičiaus rinktinėje, kovojusioje prieš bolševikus, − aš projektą parengsiu veltui“. Taip išsisprendė organizaciniai reikalai“, – naujos paminklinės lentos atsiradimo istoriją apžvelgė V. Kundrotas.

Lentos pakabinimu rūpinosi (iš kairės) istorikas Vaidas Banys, architektas Vytautas Kundrotas ir skulptorius Juozas Šlivinskas.

Skulptorius parengė penkis skirtingus paminklinės-skulptūrinės lentos eskizus. Pasitarus buvo atrinkta lenta-goreljefas. „Jis patiko originalia kompozicija ir prasminga filosofine idėja: leitenanto Jono Žemaičio biustas su ąžuolo lapais (partizanų generolo simbolis) stovi ant postamento įkomponuotas į pabūklo vamzdžio nuopjovą, kurios viršuje Lietuvos laisvos valstybės simbolis – Vytis kaip ateities svajonė“, – savo nuomonę apie Jono Žemaičio-Vytauto atminimo įamžinimą dėstė V. Kundrotas.

Atminimo lentai-goreljefui konkrečią vietą parinko Krašto muziejaus specialistas, archeologas Algirdas Juknevičius, skulptorius Juozas Šlivinskas ir architektas Vytautas Kundrotas. Pritarimą davė ir muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. Tekstą atminimo lentoje-postamente parengė istorikas Vaidas Banys.

Bendras skulptoriaus Juozo Šlivinsko ir architektės Birutės Kundrotienės projektas suderintas su Kultūros paveldo departamento Kauno skyriumi ir Kėdainių rajono savivaldybės vyriausiuoju architektu įgyvendinamas Kėdainių mieste, Didžiojoje gatvėje.

Jonas Žemaitis-Vytautas (1909 m. kovo 15 d. Palangoje – 1954 m. lapkričio 26 d. Maskvoje, Rusija) – Lietuvos karininkas, rezistentas, partizanų vadas, dimisijos brigados generolas.

Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas bei organizatorius, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius, 2009 m. kovo 11 d. Seimo deklaracija pripažintas Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Lietuvos respublikos prezidento pareigas TSRS okupacijos metais.

Jono Žemaičio – Vytauto gyvenimas Kėdainiuose:

Jonas Žemaitis, 1926 m., baigęs šešias Raseinių gimnazijos klases, įstojo į Kauno karo mokyklą. 1929 m. ją baigė, gavo leitenanto laipsnį ir siuntimą tarnauti 2-ajame artilerijos pulke. Nors artilerijos pulkas buvo dislokuotas keliose vietose, jaunasis karininkas gavo įsakymą vykti į Kėdainius. Pulko vado paskirtas į 5-ją bateriją, lapkričio mėn. atliko savo pirmajį budėjimą Kėdainių garnizono kareivinėse.

1933 vasario – rugpjūčio mėn. Žemaitis komandiruotas į Vytauto Didžiojo karininkų kursus.

1934.03.21 5B vyr. karininkas Ž paskirtas III grupės štabo orientacijos karininku.

1935 01 22 pulko vadas Jasulaitis ėmė rūpintis perkelti Ž į Klaipėdą 4-os B vy.r karininko (komandos viršininko) pareigoms.

1936 02 21 Ž atleistas iš 4-os B vyr. karininko pareigų ir skirtas 6-os B vadu.

1936 07 15 išvyko į Kauną, kaip komandiruojamas į užsienį.

1936 12 23 išrašytas iš IIAP karininkų sudėties (anksčiau buvo perkeltas į IAP).