Birželio 22-osios vakarą prie Akademijos tvenkinio jau šešioliktą kartą vyko Šienpjovių – Rasų šventė. Šios šventės su nekantrumu laukia nuolat dalyvaujantys krašto gyventojai ir šventės svečiai, norintys kartu atšvęsti Jonines (Rasas), o svarbiausia – sužinoti, kas šiais metais tapo Metų šienpjoviu.

Šienpjovių šventė jau šešioliktoji

Susirinkę prie Vainotiškių gyvenvietės įsikūrimą paženklinto akmens, šienpjoviai su dalgiais ant pečių, grėbėjos, visi lydimi armonikos garsų ir šienapjūtės dainų ,,Pjoviau šieną per visą dieną“ patraukė link Akademijos tvenkinio.

Kaip ir kasmet, Vainotiškių bendruomenės nariai lauko žolynais apipina šventinį bromą, pro kurį, skambant tradicinei liaudiškai muzikai, įeina šienpjoviai ir šventės dalyviai.

Istorija byloja, kad kur kas naujesniais laikais, išskirtinai Akademijos apylinkėse Joninių šventė įgavo dar vieną Šienpjovių šventės pavadinimą. Unikalu tai, kad šventės pavadinimo kilmė siejama su Vainotiškių kaimu ir jo šviesuoliu Alfonsu Manioku, kuris daugiau nei prieš šešiolika metų sumanė šias šienpjovių varžybas. Nuo senų laikų, svarbią Rasos šventės vietą užėmė apeiginis ugnies degimas. Alfonsas Maniokas pakviečiamas paskelbti šventės pradžią, uždegant tradicinį šventės aukurą.

Dalyvavo 12 šienpjovių

Varžytuvėse dalyvavo 12 šienpjovių iš tolimiausių Lietuvos kampelių: iš Vainotiškių, Raseinių, Kupiškio ir net Skuodo. Tarp šienpjovių – Liudas Tauginas, Akademijos gimnazijos direktorius, Zigmas Lengvenis (Skuodas), Žygimantas Jacka (Vainotiškiai), Juozapas Jacka (Kupiškis), Justinas Kairys (Vainotiškiai), Jolanta Sinickienė (Vainotiškiai), Rita Atkočiūnienė (Vainotiškiai), Antanas Ronis (Akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro direktoriaus pavaduotojas Žemdirbystės instituto veiklai), Raseinių rajono Žaiginio bendruomenės atstovai – Arūnas Bervinskas, Danutė Kuzminskienė ir Darius Kuzminskas.

Ten, kur šienpjoviai, neišsiversi ir be grėbėjų, kurios nupjovus žolę, turi ją sugrėbti. Grėbėjos – Ona Grimalienė ir Valė Šalnienė, į šventę atvyko pasirėdžiusios tautiniais rūbais.

Šienpjoviai išlydėti dainomis

Išsitraukus laukelių numerius, šienpjoviai į varžytuves išlydėti Akademijos kultūros centro folkloro ansamblio ,,Seklyčia“ dainomis bei tautiškos kapelijos ,,Sutaras“ muzikos garsais.

Kompetentinga komisija stebėjo ir vertino, kurio šienpjovio pradalgė nugulė lygiausiai ir kuriam šienpjoviui suteikti išskirtinį Metų šienpjovio vardą. Komisijos pirmininkas – akademikas Zenonas Dapkevičius, nariai: Vainotiškių seniūnaitė Elena Purauskienė ir Alfonsas Maniokas.

,,Šiais metais pievos itin vešlios, pjovėjams tikrai reikės pasistengti. Šienpjovių tai 12, o grėbėjos tai dvi – ir joms teks paplušėti. Linkiu nusiteikti ramiai, kūrybingai ir neskubant atlikti savo darbą. Jei nepavyks šiemet, pavyks kitais metais“, – visiems sėkmės linkėjo ir drąsino komisijos pirmininkas.

Šienpjoviai vienas po kito dalgiais šienavo gerokai peraugusią žolę, net peliukai išsilakstė.

Išrinkti du Metų šienpjoviai

Apibendrinęs šienpjovių darbą, komisijos pirmininkas pastebėjo, kad varžytuvės buvo karštos, visi stengėsi ir puikiai dirbo. Pirmiausia padėkos įteiktos dviem grėbėjoms Valei Šalnienei ir Ona Grimalienei, kurios sugrėbė 12-kos šienpjovių nupjautą žolę.

Kad kiekvienas šienpjovys būtų ypatingai pastebėtas ir įvertintas, kiekvienam iš jų sugalvota išradinga nominacija.

Plačiausią pradalgę išvarė Antanas Ronis. Kaip edukatoriui padėka įteikta Liudui Tauginui. Tiesiausios pradalgės pjovėjas – Zigmas Lengvenis, stilingiausia šienpjovė – Danutė Kuzminskienė, padėka šienpjovių tradicijų tęsėjui – Arūnui Birvinskui, romantiškiausiam – Jolantai Sinickienei, atsakingiausiam – Juozapui Jackai, šmaikščiausiam – Dariui Kuzminskui, sumaniausiam šienpjoviui – Žygimantui Jackai. Metų šienpjoviais šiemet tapo du dalyviai – vainotiškiečiai Rita Atkočiūnienė ir Justinas Kairys.

Kur slypėjo šienpjovio sėkmė?

Metų šienpjove išrinkta Rita Atkočiūnienė, paklausta, kur jos sėkmės paslaptis sakė, jog ji vainotiškietė, aktyviai dalyvauja Vainiškių bendruomenės gyvenime.

,,Esu muzikantė, dirbu muzikos mokytoja Akademijos gimnazijos Miegėnų skyriuje. Darbštumo mane išmokė tėveliai, kurie visą gyvenimą buvo labai darbštūs, už tai jiems esu dėkinga. Dalgis galbūt laikomas ir vyriško darbo įrankis, bet ko nepadarysi, kai yra didelis noras. Aš labai mėgstu sportuoti. Nuo kovo 30 d. plaukioju Akademijos tvenkinyje. Tai suteikia stiprybės, kad ir dalgį gerai nulaikau. Jaunystėje ir dar vėliau, kol nebuvo šienapjovių daug tekdavo šienauti dalgiu. Namuose dalgio tikrai nenaudoju, žolę pjaunu žoliapjove. Visus darbus mėgstu dirbti, kad tik būtų kokios veiklos“, – kalbėjo šienpjovė nugalėtoja.

Prieš savaitę Rita Atkočiūnienė dalyvavo šienpjovių varžytuvėse Žaiginyje (Raseinių raj.), kur laimėjo pirmąją vietą.

Nugalėtojai.

Metų šienpjoviu išrinktas ir vainotiškietis Justinas Kairys, kuris yra Ritos Atkočiūnienės sūnėnas.

,,Dirbu mechanizatoriumi. Išmokau pjauti iš tėvuko, senelio, bet dalgio kasdien tikrai nenaudoju.

Pirmą kartą dalgį į rankas paėmiau būdamas dešimties – teko pjauti žolę karvėms, triušiams.

Prieš savaitę pjoviau žolę tėvukų sodyboje Šlapaberžėje. Svarbiausia, nereikėjo skubėti pjauti.

Šiais metais buvo daug sunkiau negu pernai, nes žolė šiemet peraugusi. Dažnai tenka žolę pjauti prie savo namo tik su žoliapjove“, – pasakojo nugalėtojas šienpjovys.

Justinas Kairys pelnė geriausio šienpjovio titulą ir pernai Akademijoje vykusiose šienpjovių varžytuvėse.

Jonas.

Vardą išdavė marškinėliai

Pasipuošęs marškinėliais, ant kurių užrašytas Jonas, akivaizdu, jog berniuko net vardo klausti nereikėjo.

Pakalbintas jaunasis Jonas sakė gyvenantis Akademijoje, šiemet baigė pirmąją klasę. Jis sakė pažįstantis ne vieną Joną.

Kaip tu jautiesi, kai per Jonines visa Lietuva švenčia ir tavo vardadienį?

Kaip per gimtadienį, sulaukiu dovanų, sveikina mama, močiutė.

Ar Jonuku, ar Jonu nori kad tave vadintų?

Jonu.

O ko, Jonai palinkėtum visiems Jonams?

Sveikatos ir būti tokiems stipriems, kaip ąžuolas.

Močiutė pridūrė, kad nuo anūko Jono gimimo šeimoje švenčiamos Joninės. ,,Ir ąžuolų vainiką per tikrą Joninių dieną mes jam nupinam ir tortą valgom“, – didžiavosi močiutė anūku.

Galėjo nusipinti vainiką

Šventės metu kiekvienas jos dalyvis galėjo dalyvauti įvairiose edukacijose – iš įvairių lauko gėlių ir žolynų nusipinti Joninių vainiką bei sužinoti, kokių žolynų mes galime rasti Lietuvos pievose.

Akademijos bendruomenę atstovaujantys Aida ir Aidas pasakojo, kad pusė šių augalų yra iš instituto laukų. ,,Parodom, ką ūkininkas augina, būna ne tokia gausi įvairovė ir ką mūsų pievos turi. Dabar populiaru sakyti, kad reikalingos pievos, didžiulė mūsų pievų gausa – šiandien mes turime tik mažąją dalį pievos augalų. Viename kvadratiniame metre galima rasti jų 50 rūšių, jeigu labai turtinga pieva. Dažniausiai tiek mes neturim“, – kaip profesionalas aiškino Aidas.

,,Jeigu šlapesnė vieta, rasite vingiorykštę, jeigu įprastinės pievos – kraujažolę, jonažolę, kiškio ašarėlę, šunažolę, kietį, vikį, dirvenį, aguoną, iš įdomesnių – barškutį. Daugiau kultūrinėse pievose auga liucerna, svidrė, motiejukai, lipikas, balti, rausvi, raudoni dobilai, šilinis bei pustavaisis dobilas, pašiaušėlis, barkūnas, miglės, eraičinai, dirsės. Lietuvos pievose yra mažiausiai 550 įvairių augalų“, – komentavo Aida.

Dotnuviškė Sondra Žalakevičienė nepailsdama visus norinčius mokė nusipinti Joninių vainiką.

Ir sriuba, ir bandelės

Akademijos medžiotojų būrelio komanda su pirmininku Algimantu Kižausku priešakyje visus šventės dalyvius vaišino daržovių ir šernienos šiupiniu.

,,Draugauju su bendruomene, medžiotojai turi turėti teigiamą įvaizdį. Vaišinam šernienos sriuba, receptas yra mūsų pačių. Du virėjai gana gerai sugeba sriubą išvirti. 40 l išvirėm, 200 dubenėlių paruošėm, ir tuoj jau baigsim, gal net pritrūksim“, – pasakojo A. Kižauskas.

Dotnuvos bendruomenės narė Danguolė Špokienė dalino tešlą, kurią sukočiojus ,,virvele“ reikėjo apvynioti medinį pagaliuką ir kepti ant laužo. Saldžio tešla buvo iš mielių, medaus, miltų, kiaušinių ir pieno, o sūrioji – iš ruginių miltų. Populiaresnė, aišku, buvo saldesnė.

Šventėje būta ir kitokių gardumynų bei įvairių pramogų vaikams.

Lydėjo gera nuotaika

Šventėje netrūko muzikos ir geros nuotaikos. Buvo pagerbti Akademijos krašto Jonai ir Janinos.

Vakaro programoje pasirodė nuotaikingieji ,,Patruliai“ bei grupė ,,Ritmas kitaip“.

Net pati gamta prisidėjo prie ypatingos Rasų šventės atributų – uždegus Joninių laužą, prapliupo lietus, retsykiais dangų skrodė žaibai.

Šiai šventei organizuoti Akademijos kultūros centras parengė projektą „Šienpjovių-Rasų šventė“, kurį finansavo Kėdainių rajono savivaldybės administracija. Organizatoriai: Akademijos kultūros centras, asociacija Vainotiškių bendruomenė. Šventės partneriai – Dotnuvos seniūnija, Akademijos gimnazija, Akademijos bendruomenė, Dotnuvos bendruomenė bei gausybė rėmėjų.