Afrikinio kiaulių maro auka – į laužą

Rugpjūčio 18-osios pavakarę Ąžuoloto medžiotojų klubo nariai išgirdo nelinksmą naujieną. Prieš keturias dienas Ruseinių miško pakraštyje sumedžiotas maždaug pusantrų metų šernas sirgo afrikiniu kiaulių maru.

Kartu su sirgusio šerno skerdiena medžiotojai sudegino dar dviejų kartu saugotų šernų mėsą.

Šis atvejis jau trečiasis Kėdainių rajone, kai susiduriama su šia liga. Pirmąsyk maru sirgusio šerno gaišena rasta gegužės 12-ąją Labūnavos miške, ten pat po savaitės rasta nuo maro nugaišusi šernė su šerniukais.

„Tradiciškai savaitės vidury su kolegomis susiruošėme į medžioklę. Maždaug apie 22 valandą vienas mūsų narys nušovė šerniuką. Su laimikiu grįžome į klubo būstinę. Sutvarkėme mėsą, kokius reikia organus sudėjome tyrimams ir išsiskirstėme laukti rezultatų. Pagal galiojančias tvarkas visus sumedžiotus šernus privaloma ištirti dėl afrikinio kiaulių maro. Vakar vakare sulaukiau žinios, kad to vakaro laimikis buvo sergantis.

Veterinarijos specialistai pasakė, kad šernieną būtina sunaikinti. Buvo nurodyta, jog ją teks sudeginti. Tad su vyrais susitarėme, kad susirinksime, iškasime duobę ir pagal visas taisykles nuvežę sudeginsime laimikį“, – sakė lemtingąjį vakarą medžioklei vadovavęs Rimvydas Rasčiauskas.

Šerniena buvo saugiai nuvežta iki lauko ir jame sudeginta.

Ąžuoloto medžiotojų klubo pirmininkas Algirdas Valantinas sakė, kad drauge su sirgusio šerno skerdiena į laužą teko sumesti ir dar dviejų šernų mėsą: „Kiti šernai nebuvo ligoti, tačiau jų skerdiena buvo saugoma viename šaldytuve su sirgusiojo žvėries.“

Pasak klubo vadovo šis sezonas gana vidutinis. Klube yra apie 50 medžiotojų. Jie pasiskirstę į tris grupes, tad medžioklės vasarą vyksta gana dažnai. „Dabar aktyvus šernų medžiojimas. Juos medžiojame siekdami apsaugoti pasėlius. Paprastai per metus mūsų klubas sumedžioja apie 200 šernų. Kiek suskaičiuosime šįmet, bus matyti metams pasibaigus“, – sakė A. Valantinas.

Ąžuoloto medžiotojai nebuvo labai laimingi, kai sumedžiotą laimikį teko deginti. „Kažkas nėra užbaigta kovos su maru grandinėje. Ne taip mėgėjiškai reikėtų naikinti gaišenas ir skerdieną“, – vienas per kitą kalbėjo medžiotojai.

Sirgusį šerną sumedžiojusio klubo būstinės patalpos atsakingai dezinfekuotos.

Pasak Kėdainių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojo Audriaus Mikalausko, Ąžuoloto medžiotojai viską padarė pagal galiojančias tvarkas. „Viskas buvo padaryta teisingai. Medžiotojai tvarkingai pristatė šerno mėginius. Juos ištyrus ir radus užkratą, sirgusio žvėries skerdieną būtina sunaikinti. Mes turime įsakymą, jog tam pasitelkiamas deginimas. Dabar Po šio afrikinio kiaulių maro nustatymo, Ruseinių miške bus negalima medžioti 30 dienų. Per tą laiką medžiotojai turės keletą kartų patikrinti miško plotus ir stebėti, ar nėra pastipusių šernų. Jeigu jų rastų, tektų surinkti ir deginti. Dabar Ąžuoloto klubo medžiotojai šernus medžioti galės tik palaukėse ir pamiškėse“, – sakė A. Mikalauskas.

Lietuvoje iki vasaros pradžios šiais metais užregistruota per keturiasdešimt afrikiniu kiaulių maru užkrėstų vietovių, kuriose ši liga diagnozuota daugiau kaip pusei šimto šernų.

Tačiau pastaruoju metu afrikinio kiaulių maro atvejų užfiksuota Jonavos, Trakų, Kauno, Molėtų ir Kupiškio rajonuose.

Iš viso šiais metais Lietuvoje paimta 5 761 šernų ir 12 956 kiaulių mėginių.