Kovo 14-ąją Šv. Juozapo bažnyčioje kartu su Josvainių Visų šventųjų parapijiečiais vyko parapijos atsinaujinimo diena.
„Tai pats puikiausias laikas prieš didžiąsias pavasario šventes apmąstyti savo gyvenimą. Šįkart nedarėme jokių registracijų, laukėme visų, kas norėjo atnaujinti draugystę su bažnyčia ir Dievu. Labai smagu, kad sulaukėme ne tik ištikimų mūsų draugų senjorų, bet ir didelio būrio jaunimo. Jaunuoliai noriai rinkosi ir į bažnytinių giesmių giedojimus, ir į šeimų liudijimus, ir į atvirą pokalbį su belge Ukmergės rajone Krikštėnų vienuolyne gyvenančia vienuole sese Rozana. Bažnyčia eina į žmones ir švelnina savo dogmas. Dvasininkai puikiai supranta, kad gyvenimas nestovi vietoje ir, norint žmones prisikviesti į Dievo namus, reikia tapti laisvesniais nuo senųjų kanonų ir liberalesniais“, – atsinaujinimo dieną sakė Šv. Juozapo parapijos klebonas kunigas Gintaras Pūras.
Kėdainiuose viešėjusi sesuo Rozana atvirai pasakojo apie savo pasirinkimą tarnauti Dievui: „Kai kam atrodo, kad vienuolių gyvenimas nykus ir nuobodus, kad mes tik meldžiamės ir nieko nedarome. Tačiau tai nėra tiesa – vienuolės turi savo gyvenimo tvarką, daug laiko skiria apmąstymams ir maldoms, tačiau nepamiršta ir bendravimo su žmonėmis. Šiuolaikinė visuomenė gana agresyvi, yra daug kenčiančių sielų, tai mes stengiamės padėti žmonėms pamilti save ir artimuosius. Vienuolės abitą nešioju jau 53 metus, man jis tikrai neatsibodo. Kiekvienas žmogus savo gyvenimo kelią pasirenka pats. Vienuolės sulaukia gana didelio jaunų merginų dėmesio. Jaunuolės domisi, svajoja apie abitą, tačiau sulaukusios brandos dažniausiai pasirenka ne tarnystę Dievui, bet atsidavimą šeimai. Manau, kad svarbiausia nesibaiminti vienuolyno. Mes nesame išskirtiniai žmonės, esame tokie pat kaip ir kiti, tik mažiau sureikšminantys savo poreikius. Manau, kad bendraudami ir kalbėdamiesi galime rasti sutarimą ir bendrų siekių. O tie siekiai gana paprasti – įžiebti savo širdyse meilę ir šviesą“, – sakė sesuo Rozana.
