Pirmąją Kėdainių miesto šventės dieną prasidėjo ir tradicinė Radviliada. Kaip sakė Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis, jau septintoji. O diskusija, šį sykį surengta apie XVIII amžiaus Radvilų valdomus Kėdainius, jau gal penktoji. Dabar kalbėta tema ,,Kėdainiai – kunigaikščių Radvilų katalikiškosios Nesvyžiaus – Olykos šakos valda XVIII – XIX a. pr.”. Diskusijoje dalyvavo žinomi istorikai profesoriai Deimantas Karvelis, Raimonda Ragauskienė ir Aivas Ragauskas. Jie kėdainiečiams jau seniai pažįstami savo paskaitomis ir diskusijomis. Mokslininkai tyrinėja XV – XVIII amžių laikotarpį.
Nuo protestantizmo – į katalikybę
Kaip kalbėjo R. Žirgulis, kėdainiečiams visada aktualu priminti jų miesto tapatybę, jų šaknis. ,,Mėgstame eksploatuoti, gal šiek tiek ir nutrynėme, nuvalkiojome tą vadinamąjį Kėdainių aukso amžių – XVII a., protestantiškos šakos Radvilų valdymą. XVIII a. Kėdainiai teko Nesvyžiaus – Olykos šakai, kuri jau katalikiška. Šiaip jau manoma, kad XVIII a. nieko gero nenutiko, viskas tik smuko, škotai išvažiavo, mieste įsigalėjo katalikybė, miestas jau nebebuvo toks svarbus, kaip XVII a. “, – prieš paskaitą intrigavo R. Žirgulis. Beje, šiemet sukanka 290 metų (1731 m.), kai Kėdainiai atiteko minėtos šakos Radviloms.
Lektoriai, ištyrinėję šį ir ankstesnius laikotarpius, paskaitoje jautėsi kaip žuvys vandenyje. Kai kuriems klausytojams buvo kebliau, ypač mažiau skaičiusiems apie tuos laikus.
Nors nepadarė nieko gero, bet ir sugriauti nespėjo
Pasak R. Ragauskienės, sunku atsekti realius XVIII a. Kėdainių miesto savininkus. Dažnai jais tapdavo tiesiog mažamečiai Radvilų atstovai, kartais net visai kūdikiai. Aišku, jie valdyti negalėjo, tekdavo valdyti suaugusiems, taip pat ir nuomininkams. Kėdainių savininkai, beje, Kėdainiuose tada negyveno, čia, pasak istorikų, lankėsi tik Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė (1702–1762). Kiti gyveno Palenkės Bialos dvare (Lenkija) arba užsieniuose, ne Abiejų Tautų Respublikoje. Kėdainiams nebuvo skirta ypatingo dėmesio. Kai privati valda mažamečio rankose, visi naudojasi, teigė istorikai. XVIII a. Lietuva – ir reformų, ir nuosmukio amžius, kalbėjo pašnekovai. Mažėjo gyventojų. Po kiek laiko panaikinta ir savivalda.
,,Kėdainiai XVIII a. nepadarė ekonominių proveržių, bet nebuvo ir žlugęs miestas. Kas buvo sukurta Nesvyžiaus – Biržų Radvilų šakos, to Nesvyžiaus – Olykos šaka sugriauti nespėjo“, – sakė R. Ragauskienė. Pasak D. Karvelio, Nesvyžiaus – Olykos Radvilos Kėdainiams nieko blogo nepadarė, bet nieko ir neišgelbėjo. Anot A. Ragausko, nekalbėkim minoriškai, nes miestas buvo gyvas. Jis teigė, kad visada į istoriją reikia žiūrėti kritiškai. Grynos teisybės jokiais laikais nebuvo ir nebus, tačiau yra gyvenimo modeliai. Esmė – žmonių pragyvenimo lygis.
Įsigalėjo katalikybė
Pasak D. Karvelio, nors XVIII a. Kėdainiuose įsigalėjo katalikybė, tačiau protestantai nebuvo prievarta verčiami būti katalikais, kaip, pavyzdžiui, Biržuose. Įdomu, kad Kėdainiuose lietuvių kalba skambėjo net iš bažnyčių sakyklų, todėl galėjai išgirsti lietuviškai kalbant ne vien tik liaudį. Beje, Kėdainiuose XVIII a. plito ir liuteronų tikėjimas, nes atvyko nemažai vokiečių amatininkų.
Radviliada dar nesibaigė
R. Žirgulis priminė, kad Radviliada tuo dar nesibaigė. Be keturių koncertų miesto šventės dienomis dar vienas bus Kėdainiuose rugsėjo 16 dieną – evangelikų reformatų bažnyčioje 17.30 val. vyks koncertas „Dvibalsė širdis: italų baroko kameriniai duetai”. Taip pat du Radviliados koncertai vyks Biržuose ir Raudondvaryje, kadangi dabar Radviliada rengiama net trijose vietose – Kėdainiuose, Biržuose ir Raudondvaryje.
